2009 m. gruodžio 28 d., pirmadienis

tinginystė

Tinginystė mažom šaltom lipniom letenom stvarsto už vokų.

Muziką įsijungiau, kad visai neužmigčiau...

2009 m. gruodžio 24 d., ketvirtadienis

stebūklū stebūklay

jah.
valgiai.
eglutė.
miegosiu.
myliu jus visus.
su kalėda.
laimės ir stebuklų :*

2009 m. gruodžio 23 d., trečiadienis

v drebezgi girta. ūūūūū.

2009 m. gruodžio 20 d., sekmadienis

gerkliniu balsu

Sekmadienio vakarui.

Šokinėju.
Ryt visokių darbų, ypač smulkių, likutinių...

Meilė, ašaros, Olympia, cinamoniniai vyriški kvepalai ir dar kažkas

Apsitaškom operos purslais, Olympios trečiaja oktava, brendžiu ant sofutės, Giedrius kvepia muskusu ir cinamonu, sninga raganų smegenų dulkėmis ir krištolu, parkuotis nėra kur, koks velnias mane tempė šeštadienį darban...

Palinksim visi nosimi apie visanugalinčiąmeilę, ir apie ašaraskuriostaurinažmogų.

Paniuksiu apibartą Antaną, ir sakau, kad tie jo paaugliški filmai po dešimties metų, it "Vilniaus gidas", - bus nesvietiškai juokingi ir faini.

Agha, ir korporatyvinis tūsas šįvakar, visai visai nėra kuo apsirengti, tai turbūt ir neisiu, Ne dėl šios priežasties, bet skamba labiau moteriškai.
Vat. Jooo, smegenys ištarškėjo išbyrėjo velniop.

2009 m. gruodžio 17 d., ketvirtadienis

Šalčiai

Šaltis smelkia, bet upės įlinkiuose kasryt vis labiau kaupiasi morenginės ir zefyrinės ledo lytys, saldžiai garbanotos.

Taškausi panika, parėkauju ant kolegių, kitoms kolegėms tyliai kikenant (moteriškas kolektyvas, OMG, kiek žviegimo mus kartais ištinka...). Pribaigiu ataskaitą (šitas darbas tai gerai pavyko), sušiku pirkimų organizavimą (o čia... ne man tai, oi ne man tokie darbai...), bet su tarpiniu direktorium sušnekam, kad kaip nors tai išspręsim. Vėluojam, tai vėluojam. Tiesa, tam man reikėjo neatsiliept telefonu, pralaukt valandą, apsiramint, ir tuomet mes jau susišnekėjom.

Užtat chimeriukai, Septimas ir Duodecimas, Kastoras ir Poluksas, auga, sakosi esą teisingi ir geri. Vienai mergaitei diplominis kaip jau ir padarytas. Kiti irgi tuomet jau susidėlios.
Bandau rast gerų dalykų. Yra. Šypsau visgi.

Na, baigsis tie darbai kaip nors. Ir atostogos bus. ŪŪŪ. Aš miegosiu.

Aij, tiesa. Gerbiamieji. Aš jus myliu. Bet neturiu jums dovanų Kalėdoms. (Duonos pamirštu nusipirkt...)
Tai aš tarpušventy, kepiniais ir piešiniais. Smulkmenom. Aš jus vis tiek myliu.

2009 m. gruodžio 14 d., pirmadienis

cukrinė žiema

Rodos, prišnabždėjau. Sniegas sūkuriuoja keliukyje vanilės kristaliukais ir cukraus pudra.

Ne, pas mane dar ne prieškalėdinė nuotaika. Teks sukandus dantis ištempt šią savaitę. Ir neišprotėt. Neaprėkt vienos ponios ir neišliet savo nuoskaudų ant šliužo.
Ir baisulingiausiai neprisigert per tuos jau korporatyvinių tūsų maratonus.

Reikia eit miegot, ryt darban šeštą ir teks mąstyt mąstyt.

2009 m. gruodžio 12 d., šeštadienis

Nenustosiu kartot

Jei ne draugai, aš neišgyvenčiau.
:*

2009 m. gruodžio 11 d., penktadienis

kartais, labai retai

Kartais, man atrodo.

kad gal per mažai verkiau tuomet.
kad nepakankamai labai liūdėjau.
kad nesupratau.
kad nebegalėjau matyt jos veido užsimerkus turbūt jau po pusės metų.
kad atsimenu tik pirštą su randu.
ir sulaužytą vaikystėje kiek kreivoką nosį.
petį, mano apašarotą ir apsnarglėtą dėl kažkokių sušiktų ketvertų mokykloje.


prieš šešiolika metų labai snigo.

O reik rašyt tą ataskaitą, o viskas byra.

Santa is not a mind reader. Oh really?

Chimeriukas paskutinės dienos vakare gavosi. Tuomet, kai jau rašau ataskaitą už metus ir pradedu galvot, kaip čia aptakiai imt meluot... Dėkuidie, neprireiks.

Galva plyšta ir byra.
Jei tik pradėtų snigt... Nic nie miło, gdy się zgniło.

Močiutei vėl priepuolių periodas, žiema ir pervargimai turbūt. Ryt iš viso, reikės smarkiai susiimt, kad nestaugčiau.
Namo, užkąst, toliau rašyt tą metinę ataskaitą.
Miego šukės, sniego mįslės ir kvailos mintys.

2009 m. gruodžio 6 d., sekmadienis

pilkame danguje - sniego užuominos

Net ne sniegas, tik jo užuominos.
Du geniai nulaužtoje pušyje, sušalusios iki kaulų rankos, spyglių kamuoliai.

Valgau mažyčius morengus, šviežut šviežutėlius, su lengvu klampiu minkštimu viduje ir bandau taisyti savo egzamino darbus.
Would you believe in love at the first sight?
Pati ta muzika taisymui, yra tikimybė, kad tik vienas herojus neišlaikys egzamino, o kitiems pasiseks labiau.

Visai norisi tarpušventinių atostogų, tinginystės, keptos anties su antaniniais obuoliais ir čiobreliais... Bet iki to laiko - ataskaita, chimeriukų genialus spurtas, dvi naujos merginos... Ok ok, aš myliu savo šefą už tai, kad man davė dvi vergaites, tpfu, dvi technical assistants, bet taigi man jas dar kol kas ganyti reikia. Darbų padaugėjo, ne sumažėjo. Ir vėl, ir vėl - darbas šeštadieniais ir vėlyvais vakarais, kai visi išsinešdina...

O, kad įsisnigtų...
Gal kas norit pribaigt taisyt tuos darbus?..

2009 m. gruodžio 3 d., ketvirtadienis

inspiracijos

Nazgulėlis užšėrė gėriu.

Vieno dalyko norisi - lovon. O tas egzaminas...
(reminder to myself, tik kad pavėluotas - dėstytojui egzaminas irgi vargas).

2009 m. gruodžio 2 d., trečiadienis

Siautėsim?..

Gavau dovanų nuo šefo knygą. Jo biografinę. Su autografu. "Pagarbiai".

Vis dar kankinuos su kursinių taisymu.

Nuo rytojaus moteriškas kolektyvas plečias, gaunu savo mylimą A. į pagalbą. Nuo pirmadienio - dar viena gražuolė. Siautėsim.

O kaip aš gyvenime nemėgstu vien moteriškų kolektyvų... uff.

2009 m. lapkričio 30 d., pirmadienis

Familia: Iridaceae.

Dėkoju už laiškus, kai aš čia pabyzgiau pasiskundžiau...




Oficialų papeikimą dėl savęs netausojimo priimu, pasižadu bandyt pasitaisyt.

Siautėju, taisau kursinius. Perskaičiau, rodos, viską, dabar bandau įvertint. Gausinio įvertinimo nebus. Ne. Gaus, po kiek nusipelnę. Užkniso. Be to, kursinis - tik vienas kreditas. Va egzaminas... hmmmmmmm. Žūrėsim, ties kokiu pažymiu bus Gauso kreivės pikas;)

2009 m. lapkričio 28 d., šeštadienis

saulėkaitos

Išbuožėjau. Išnuomota mašinytė su mechanine pavara - pffft, nebepatogu. Važiuot galiu, bet...

Bet va saulė šviečia, netgi gal išmiegojau. Gripai atslūgo po puslitrio medaus, nesuskaičiuojamų kiekių viso kito ir butelaičio greipfruktų sėklyčių ekstrakto.
Tinginystė bilekaip.

2009 m. lapkričio 25 d., trečiadienis

raminkitės

Šitą, tikrai su anuo pasauliu nesikalbu dar.
Ir man geriau, nei prieš savaitę.

Ačiū, kad rūpinatės. Nu išsisuksiu aš nuo to gripo, tik labai greit pavargstu, mhm.

?

Antra gripo banga?
Nuovargis, gerklės skausmas.

Gal CIAPinti tuos produktus, na velniaižin, kas ten darosi, net pikta.
Ir vis dar neatlikau farmakologinio budrumo testo.
Kažką pamiršau.


Noriu gauti laišką.
(taip, taip, aš sutrupėjau.)

2009 m. lapkričio 23 d., pirmadienis

Karoliukai

Avelė paberia šiek tiek savo spalvotos žodžių poezijos, ir užsimanau tos juodos kavos su trupučiu medaus.
Apibraižyti pirštai ir sukrešėjęs purvinas kraujas pasiklysta suveltoje lovoje. Viskas apgaubta apsivėlusiu skausmu, buku ir beprasmiu. Viskas neskanu. Įsikandau į liežuvį. Nebežinau.
Kažkas niukina į nugarą ir liepia eit sirgt, o aš neklausau.

Muzikos sergant nėra.
Sapnavau Venecijos žemėlapį.

2009 m. lapkričio 20 d., penktadienis

ilgesio garsai

Netikėtai prisiminiau šį gabalą. Reikės visą albumą išsitraukt.

Stogas važiuoja sergant. Nei slogos, nei kosulio. Temperatūra, fitoterapiniai prancūziški preparatai, lizdas lovoje.
Muzika iš Paryžiaus metro. Iš CD playerio, kurį karts nuo karto reikdavo padaužyt. Ir kai tame bepročių sraute niekam nerūpi, ką tu niūniuoji.

For anyone like me.
Išėjau pasnaust.

2009 m. lapkričio 19 d., ketvirtadienis

boogaloo

visgi gripas.
darbe porai valandų.

Paskambinti prarabui ir palikti raštelį ties įėjimu, kad sergame.

2009 m. lapkričio 18 d., trečiadienis

ilgesio salynai

pasiilgti per minutę.
nuliūsti išvažiuojant.
nerimauti ir kvėpuoti.

o darbų melejonas, o taip nesidirba...

2009 m. lapkričio 13 d., penktadienis

Ilgesio archipelagai

Galiu nemėgt Šliogerio, bet ši frazė man patinka.

Ilgesio archipelagai.
Rūko salos.
Šešėlių upės.


Su lengvom pagiriom dirbt einasi lėčiau, bet idėjų vis dar yra.

2009 m. lapkričio 11 d., trečiadienis

Išsirėkėt?!

Na...
Aikit tamstos visi šikt.

Ir taip, kad jums visiems maloniau rėkaut būtų, aš palinksėsiu galva. Taip taip, aš dėl visko kalta. Aha. Žinoma. Būtiniausiai.

Atsiprašymai nepadės.
Ale nu visur, ir darbe, ir namie, nu...

2009 m. lapkričio 10 d., antradienis

Rūkai plaukuose

Šitą nuovargį mes jamam.

Ir netgi sugebėjau neatsiliept darbiniais klausimais telefonu 20:30. Taip taip, ryt susirinkimas devintą ryto... Ką jau čia.

Velniop ;)
Laukiu beaujolais, sako, šįmet bus geras. Ketvirtadienį Blusynėn...
Miegot, miegot.

2009 m. lapkričio 9 d., pirmadienis

Juoda upė

Juoda lygi upė po šlapdriba, raitosi ir kvėpuoja.

Išsekau šiandien, įtariu rytojaus audras prieš kontraktų pasirašymus... Bandau išvengt susirinkimo, bet turbūt vistiek, paskambins bent jau. Bet diena, prasidėjusi fraze "jau net keiksmažodžių nebėra šiai situacijai", negali būt labai jau gera. Na, ne mano problemos. Aš klonuoju. Chimeriukus. Taip, aš save raminu, ja ja. Žinom.

Et, truputį šiandien visų nekenčiu. Net kanapių kvapo kūno kremas nepadeda.
Ryt paskaita apie patentus, ajajai, nieko nepasiruošiau, manieji studentai daro pranešimus, sakosi viską padengsią... Bet dar iš praėjusių paskaitų likę spragų. Bet kaip vėlu. Ir taip jėgų nebėr.

Šeštadienį paskambino šefas ir pasakė, kad iš labės paima paskutinį spirito butelį. Shit.

Na, susiimu, parašau kelias skaidres apie fagų bibliotekas, ir viskas.
Hmm.

2009 m. lapkričio 6 d., penktadienis

Vienok

Vienok, viskas gerai.
Pasižiūri į sningančią naktį.
Prisižviegi ryte 20 minučių su Dzūku telefonu.
Padangas pasikeiti.
Studentų auklėjimo feisbuku taktika pasiteisina, atėjo šiandie paspaudę uodegas.

Nors šiandien turbūt nuprotėsiu. Stručio taktika nebeveikia, ima baksnot pirštais, tikrindami, ar tikrai tikrai negyva.

Įgėriau 25g lime fusion finliandijos, bandau dirbt toliau.

2009 m. lapkričio 5 d., ketvirtadienis

aaaah

šūds šūds šūds.
pasakė, kad mažai gal dirbu.
aaargh.
ir bendrai.
prišiko ir įtrynė. Ant galvos.

2009 m. lapkričio 4 d., trečiadienis

spanguolių uogienės ant rytinių šlaitų

Paupys bando užpulti kelią susiraukšlėjusiais kietais rudais lapais.

Šlaitai aptaškyti spanguolių uogiene.

Miegas kartais trūkčioja nerimastim ir ilgesiu.

Studentės gimtadienis, sugedusi vandens sistema, centrifugos elektroninė mirtis, susirinkimas už valandos. Reik užkąst.
Turbūt tarkuos užpakalę iki kaulo. Nors nuo planų, tiesą pasakius, neatsiliekam. Stebuklingai kažkaip. Bet šiaip, rimto susirinkimo porą mėnesių nebuvo...

2009 m. lapkričio 2 d., pirmadienis

i'm so glad to have you and it's getting worse

Ah nu.
Darbadienis nukankino iki negalėjimo, su visokiais "įkaitusiais iki raudonumo skandalais", "tik paskubėk, gerai?" ir "kur tu, po velnių, buvai prapuolus?!".

Septintą vakaro visgi nesusilaikiau ir pasiunčiau velniop tarpinį direktorių. Kaip te, Romutis sakydavo? "rado beždžionėlę, kurios letenėlėm žarijas žarstyt"...

Trečiadienio susirinkimas kelia lengvą siaubą, bet tai tik dvi valandos. Ką man gali padaryt? Aprėkt?.. Ah nu.

Užtat pripasakojau vaikams apie vienos baltymo molekulės foldingo kinetikas, trečios kartos rekombinantinius vaistus, 3D soft X ray tomografiją ląstelėms... Finliandija tik saldainių nanainių pavidalu. Parvežiau papeikimo ir pagyrimo ženkliukus, dabar pešasi studentai, katras kuriam teks...

Suomiški traukiniai netikri, ir tdn tdn nedaro...

O šiaip.
Gyva.
Ir netgi šypsausi.

2009 m. lapkričio 1 d., sekmadienis

I'm just one big, fucking ray of shunshine, aren't I?

Grįžau.
Mokslinis turizmas užskaitytas.

Tingiu rašyt.
Kažkada, po susirinkimo su šefu. Apsireikšiu.

Gyva.

2009 m. spalio 27 d., antradienis

atostogos

Taip taip, piktumai praėjo, nuovargiai - ne.

Bet pusdienis lovoje tinginiaujant padėjo. Dar vat, pamiegoooot.

Suomijon tuoj jau. Pribūriau vakar iš piktumo rūkų, sklaidytis nenori.

ačiū visiems už gimtadienį.

2009 m. spalio 26 d., pirmadienis

kažkaip

Taigis, ačiū už sveikinimus.

Bet šiandien man sugedo centrifuga, vandens sistema (vėl!), studentai sugadino porą eksperimentų ir močiutę ištiko mirties baimės priepuolis.

Taip sakant, man kažkaip jau nebe gimtadienis.

Aš pavargau, aš nieko nespėju ir priešgimtadieninė depresija gimtadienio proga dar nepraėjo.
Ryt Suomijon.

2009 m. spalio 22 d., ketvirtadienis

fėja ir deimantiniai dantys

Fėja deimantiniais dantimis ar jau su tais pačiais dantimis saujoje - viskas priklauso nuo požiūrio. Reik tikėtis, kad burnoje, su pitbuliniu sąkandžiu. Laikymuisi už plintusų, taip sakant.

Užtat gavau įdomų komplimentą - kad pas mane labėje merginos yra kaip olialia mergaitės plius - tai yra ir gražios, ir protingos. Tas plius - už protingumą. Tikiuosi, įskaitant ir mane. Kaip iš logistikos vyrų, manau, kad nerealus komplimentas. Užtat R. kometaras ta tema apie mane ("nestandartinis grožis ir nestandartinis protas, summa summarum, freaky ") yra medus sielai, aš baisiai užsipatenkinau nuo tokių žodžių;).

Reik kokį filmą lovoj pažiūrėt.

Aij, ir chimera, už kurią pinigą moka, gavosi. Yay! Ne, dar nesidžiaugiu. Per daug užsipisus.

Ryt labėje fotkinamės. Aš ir mano studentai. Cathy pafotkys. Didysis planas buvo įrėmint lygiai taip pat, kaip atvežtos reprezentatyvinės foto su šefu, jo apdovanojimais ir prezidentais. Ir pakabint toj pačioj eilėj. Vienok, dėdė prarabas Mikė Pūkuotukas Rževskis primygtinai nerekomendavo to daryt. Sakė, šefas supyks. Gal tuomet virtuvėj?..

2009 m. spalio 20 d., antradienis

rututiur.

Ale pavargau ne tas žodis.
Paskaita. Korporacija. Darbas. Viso - arti dvylikos valandų. Ne, man nekilo mintis nebeiti į labę 16 val. popiet. Et.

Mačiau krentančią žvaigždę, kas man, žabalam daiktui, yra milžiniškas pasiekimas.

Ryt kirptis.

Buriuotoja dėl Biskajos offline iki pat savaitės pabaigos. Ir ant pirmadienio negrįš...

(jei įlįsiu į vonią, o ne į dušą, užmigsiu-paskęsiu.)

Ir Schatz, nepyk, ale parketo istorija juokinga.
Viskas. Šiandien trupinėliai tik iš manęs.

2009 m. spalio 17 d., šeštadienis

reik pakeist

Reik pasikeist CD mašinoj, į šį seną krioklį. Bet sakyčiau, kiek optimistiškiau, nei pastarieji.

Gal netgi savaitgalio pojūtis... mhm.
Nuo Ispanijos Biskajos atlekia žinutė, kad vėl tenka budėt kapų tyloj, virš veidrodinio vandens. Ir šiandien, lėkdama iš darbo paupiu, žvilgteliu į Nerį tarp medžių. Čia irgi vanduo lygus, it senas veidrodis.

2009 m. spalio 15 d., ketvirtadienis

Pirmas ir paskutinis kulinarinis įrašas

Gerbiamieji kolegos.
Pirmas ir paskutinis įrašas apie valgio gamybą su receptiniais nurodymais.

Taigi, fėjų vakare buvo šiek tiek priburta risotto tema.
Mademoiselle Gabi von Schade rojaus sode nupirko - Arborio ryžių, saliero stiebų, svogūnų ir česnakų, saldžių obuolių sulčių.

Lietus gi vakar lijo, tiesa? Lėkdama, vėluodama, paprašiau trijų fėjų supjaustyt du svogūnus ir kelias skilteles česnakų.
Užsikūrėm pusantro litro daržovinio sultinio iš saliero lapų ir prieskonių prieskonėlių.
Alyvuogių aliejus, ir pakepinami svogūnai su česnakais. Iki pradeda kaist skruostai, akyse rinktis ašaros - iki skaidrumo. Svogūnų gabaliukų skaidrumo, taip sakant.
Saliero šakniastiebis smulkiai supjaustytas (geros rieškučios), sumetamas į svogūnus ir užpilamas nedideliu kiekiu obuolių sulčių. Saldumui. Keli šaukštai ir daržovinio sultinio, viskas troškinama iki lengvo minkštumo (gal kiek daugiau nei 5 minutės).
Nukaitinam drėgmę, supilam ryžius, burdamos maišom, kol pradeda kiek traškėti (per mergų juoką nesigirdi, vadovaujamės nuojauta).
Vynas! Nu ką aš žinau, kiek aš jo ten supyliau. 200ml? Blanc de blancs, jaunas žalias vynas. Dar šiek tiek nugarinam, druska-pipirai ir viskas.
Beveik viskas. Toliau - tik magija. Keli šaukštai sultinio, maišom, buriam, prašom, kad neprisviltų. Taip tol, kol nesigauna gatavas risotto.
Į pabaigą susimetėm smulkinto saldaus pipiro, lėkštėj užsibarstėm tarkuotu kietu sūriu ir prikvietėm saulėtą rytojaus rytą.
Viskas, kaip ir.
(Pamiršom barstyt petražolėm, prisidėt sviesto į lėkštę, nesidėjom aitriųjų paprikų, ypatingų prieskonių ar mėsinių priedų. Mes fėjos kuklios.)

auksinė fėjų skaidruma

Kai šlapdriba užlipdo viską, net stingstančias nosis ir aplyja akinius, vakarop butuke su židiniu susirenka šešios gražios fėjos. Ir juoda šunytė.

Ir plazda sijonai, gerklingai juokiamasi, prabėgšmom kažkas niūnuojama, kaukši aukštakulniai iki vidurio vakaro, vėliau, jau prie karšto šokolado, tingiai nuspiriami po stalu...
Puode verdama, buriama ir maišoma paskutinė rudeninė žaluma, kad rytoj, saulei šviečiant, dar būtų galima pasidžiaugt žolės spalva. Užgeriam užragaujam jaunu baltai žalsvu vynu, kad atrodytų, kad tai jaukus sekmadienio vakaras, kad problemos ištirpo kažkur prie lietaus balos.
Pyragas iš orkaitės, užauksintas, prikvies mums rytoj saulę. Ir karštas šokoladas laimei.
Raudoni bateliai ir šešios fėjos.

Gerą rytą jums visiems pribūrėm, m? Rasų kapinės atrodė tokios skaidrios šį rytą, šlapdribos likučiai sušluoti po žole, plonais fėjų pirštais išvaikyti debesys.

Čia viskas dėl mūsų ;)

2009 m. spalio 14 d., trečiadienis

traškėjimas

smegenys traška, aha. Girdisi?

Vienu metu tvarkau du straipsnius, bandau galvoti apie trečią. Chimeriukus gi irgi reik aprašyt...

Oi. Diena baiginėjasi?
O dar į fėjų vakarą...

2009 m. spalio 13 d., antradienis

In short

"In short, when you become an exhausted, hypocritical, vain and stupid creature, that’s when it’s high time to do yourself some good".

Šiandien meh buvo truputį visokia. Ir tai praėjo. Ar padariau sau ką nors gero? Ramybės truputį daviau, aha.

Ryt pūstų sijonų tūsas. Atsakingai pareiškiu, kad bantų neberandu. Sijonas... Aij. Improvizuosim. Vat ketvirtadienį aš pažadu - ir darbe neužsisedėsiu, ir laukan neisiu, ir namo, ir išsimiegosiu. Vat.

Bent jau korporatyve bėdų apmažėjo.

I'm still exhausted, I'm still weary, bet bent jau lovoj ir tuoj tuoj miegosiu.

Jau gavau nurodymų dėl lauktuvių iš Suomijos - mažas sloikiukas geltonųjų aviečių uogienės. Anyone else? (Degtinę Finlandia studentams lietuviškam duty free nupirksiu, nepasius.)

2009 m. spalio 12 d., pirmadienis

demagogijos, mizantropijos ir taip toliau

Ah. Trūko man panelės A., kad pabitchintumėm. Merci tau, gerbiamoji.

Taigi. Šiandie man studentai bandė papirkt tortu, kad nukelčiau viena savaite tolyn literatūrinės bakalauro dalies svarstymą (sugalvojau planą - kas dvi-trys savaitės jie atneša po parašytą gabalėlį savo literatūrinės. Jau planus rodė, dabar turi atnešt pirmus juodraščius. Įvedame Zaulios režimą, taip sakant.). Na, kur gi mane tortu papirksi...

Tuomet mažieji studentai neapdairiai pasigyrė, kad per mano paskaitas jų grupiokai Dzūko paskaitas copy-paste'ino savo pranešimuose. Spėkit, kiek laiko aš užtrukau, kad paskambinčiau Dzūkui, ir paprašyčiau jo paskaitų skaidrių?

Dar negana mano bjaurizmų? Neturiu ką rytoj per paskaitą dėstyt. Apie chromatografijas jie per visus galus jau yra gavę medžiagos, nelabai randu ką genialaus naujo prisakyt. Trys skaidrės. Gal dar kokią vieną ištempsiu. Niežti pirštai padaryt mažą kolį. Nu visai visai mažytį. Neperspėjus. Iš tos pusės semestro, kurią jau aptarėm...

Bjauri bjauri. Nu.

Nieko. Man prie veido tai tinka.
Darbe prasedėjau 11 valandų, ir tik išėjus prisiminiau, kad pamiršau surinkti fermentatorių. Uff. Bet jo, chimeriukų turim... Studentams visai pusė velnio viskas sekasi.

ramiai, tik ramiai

Nesinervuok, Zaulia, lygioj vietoj.
Nėra ko.
Nepanikuok.

Viskas praeis.
Gal netgi viskas bus gerai?

2009 m. spalio 11 d., sekmadienis

So f*ckn' cheesy

Nu bet ką aš galiu pasakyt, nu.

(komentarų jokių.)

2009 m. spalio 10 d., šeštadienis

Tikimybės




"Tikėtai nebūna", sako vienas kolega, aš nebesiginčyju ir netgi leidžiu sau šypsotis.

Kažin, gal čia karmos taškų prisirinkau galų gale? Net laboratorijoje kai kas pradėjo sektis.

Susiduriu su begalinio dydžio problema - visgi nėr pūsto sijono namie, bandau skolintis, aaargh, iki trečiadienio tiek nedaug beliko..! Bent jau surasiu bantus, galėsit pabandyt į mano kasas juos įpint;)
Vėsus šeštadienis praslenka su Camille Saint-Saëns, riešutų duona iš ekologiškos parduotuvėlės, geltonai-raudonais lapais ir ilgu važinėjimu mašina. Norisi miegot, bet laikas nei šioks, nei toks...

2009 m. spalio 6 d., antradienis

manim galima svaigintis

kvepiu taip, kad manim galima svaigintis.

O šiaip - uoto japoniška sriuba su Dzūku. Išpletkinom apie doktorantūros ypatumus, studentų beviltiškumus ir šefų bjaurumus. Kol nepaskambino Dzūko žmona ir neliepė jau keliaut namo.
Tuo viskas pasakyta, aš šian jau nebelabai galiu kalbėt. Žodžių limitas išnaudotas su kaupu. Ryt irgi patylėsiu dar.

2009 m. spalio 3 d., šeštadienis

nu ok.

Pora-trejetas sms'ų, ir persinervijimas išnyksta.
Teks dirbt vakarais-savaitgaliais, kad tą darbinę klaidą ištaisyčiau, ale ar aš turiu kokių nors svarbesnių reikalų, šiaip jau?
O studenčiokas jei išeis, taigi gal man mažiau vargo bus, m?

Piktos moteros - nu argi pirmas kartas, kai ant tokių užsiraunu?..

Užtat pramiegu visą naktį besišypsodama ir nieko nesusapnavus. Tiesiog saldžiai ir ramiai. Ir pusę dienos prasivartau, visa šilta ir patenkinta. Diena užsipildo Šopenu ir Satie, etiudais ir gnossianomis, skraidančiais pirštais virš pianino klavišų, lašišos ir čiobrelių kvapais, padažų ruošimais, braškiniais pyragėliais... (taip, dar buvau trumpai darbe, bakterijų iš inkubatoriaus išsitraukt, bet nesiskaito ;) )
Atidaviau keturias juosteles ryškint, bet kažkodėl nujaučiu, kad buvo penkios. Surasiu po kokio pusmečio turbūt.

Gal tai trumpam. Bet ramybė ir tyla ištiko.

2009 m. spalio 2 d., penktadienis

Inner side of my skull

Diena į pabaigą subjūra kaip reikalas.

Ir galiu aš suprast tą vaikį, kuris svarsto, ar nebėgt iš mano labės, bet norėčiau, kad liktų. Ankstyva panika jį visgi ištiko...
Ir darbinę apmaudžią klaidą gi radau, ištaisiau.
Ir lyg aš seniau nežinojau, kad Miss Pudelis manęs nemėgsta... Bet bitchinti apie tai mano studentams - gal jau kiek ir per daug.

Sveiku protu suprantu, sudėlioju sprendimus, pateisinimus, bet vistiek pasidarė liūdna. Neviltis ten visokia ir taip toliau.
Net teko buitiniu alkoholizmu užsiimt, bet visgi nepadeda.

kardamoniniai rudens rytai

Kiek daug laimės gali suteikt įprastas karšto oro šildytuvas šiomis beprotiškomis savaitėmis iki spalio pabaigos, kai iš to sąstingio galėtum ką nors nužudyt (it Drakula, kad kojas viduriuose pasišildytum)... Ir pabust gaunasi gera valanda anksčiau, ir ramiai užsiplikyt kavos, su kardamonu, susiurbti ją pasimėgaujant.

Ir muzika, it tyčia, per radiją išpuola gera.
Ir 9-i PCRai per pusantros dienos supilstyti, štai ką daro geras planavimas, ir gal netgi išspręsiu nespecifiškumą.

Dainuoju apie mažą drakoną ant šilkinio kimono, su prispaustom prie krūtinės mažom letenėlėm. Diena gali būt visai nebloga. Nu beveik.

2009 m. rugsėjo 30 d., trečiadienis

geltonas varpelis

Ir štai sapnavau aš, kad širdis nebevirpa.

Užsimiršus sumerkiu ranką be pirštinės į baltymų dažus. Didžiuojuos dabar melsvais nagais ir tamsiai mėlynom odelėm. Nenuplaunamais. "Kaip kilminga keltų princesė".
Katedroj užsirezervuoju visus keturis vaikus ant savo vardo, suskaičiuoja man visas pedagogines valandas, net 257 per semestrą...
Per paskaitą eilinį kartą suvokiu, kad studentų kvailumas yra neišmatuojamas dydis, ir jo jokiu būdu nereikia nuvertinti.

Ir man pažada, kad gegužę pasiims į Maskvą kartu, ir tuomet aš supanikuoju - o kaip studentai, gi tie keturi kaip tik tuo metu pabaiginės savo bakalaurinius?.. Ir stoviu kaip tos trys seserys savo gilioj provincijoj - "B Москву, в Москву, в Москву". Nebežinau. Dar į Grenoblį kviečia ("o pro laboratorijos langus kalnai matosi!")...

Užsirezervavau viešbučius Helsinky, Jyvaskyloj, skrydžio bilietai yra, ir netgi parašiau šleikščiai saldų laišką, siūlantį apmokėti man bent jau dalį konferencijos išlaidų. Galit pradėt galvot, kokių mažų lauktuvių norite iš tos Sooomijos.

Dabar staiga pagalvojau, kad turbūt jau pasveikau. Temperatūra lovon neišverčia, o visa kita - pakenčiama. Nu, skauda, neprakalbu... Autoritetas kol kas nenukentėjo nuo to.

Viskas visai neblogai. Gal net atsiras įkvėpimas dviem straipsniams. Iš doktorantūros temos netgi gal.

2009 m. rugsėjo 27 d., sekmadienis

I was gazing in your eyes seeing butterflies melting on the wall

Apsveikau, turbūt.

Ir ištiko nenumaldomas noras grįžt į Prancūziją.
Citrinmedžių kvapo ore. Pyragaičių po sunkaus darbadienio savaitės pabaigoj, iš Brioche D'oree, metro bėgių garso.
Nerimastis, nerimastis, norisi bėgt žvyruotais parkų takeliais, sėstis į šaltą metalinę žalią kėdę, gerti atsineštą kavytę, nes nemeilybiniai žodžiai net ima žeisti, ten, Prancūzijoj.

Norisi nusipirkt tuos indelius briaunuotus, ir kept creme brulee.

2009 m. rugsėjo 25 d., penktadienis

Spindinti tuštuma

Padūmavęs mėnulis spindinčioje tuštumoje, lengvas lietus už aklinai užtraukto lango.
Vis dar sergu, vis dar sapnuoju keistus sapnus.

Atsiprašau.

2009 m. rugsėjo 24 d., ketvirtadienis

Morzė

Su temperatūra ir sloga išnyru į pasaulį Morzės abėcėlės ritmu. Taškas realybėje, trūkinėjanti linija sapnuose.
Ko tik neprisisapnuoji, neprisimeni, paslika gulėdama lovoje.

Pykstu dėl kiekvieno skambučio, sms'o, ištraukiančio mane iš miglos.


Paukšt. Buuum.

2009 m. rugsėjo 23 d., trečiadienis

nothing personal

Išmetu kolegą prie namų kažkokiam man nepažįstamam miesto krašte ir lėtokai važiuoju pustuščiu vakarėjančiu Vilniumi. Prerafaelitiniai debesys, atsispindintys Konstitucijos prospekto dangoraižių stikluose, barokiniai Brodskio debesys virš Neries ir rainos karakulinės debesų draiskanos aplink mano namus.

Sloga žudo visiškai ir nepakenčiamai, galva tvinksi nuo šokinėjančios temperatūros, rytoj dieną praleidžiu lovoje su krūva prisikaupusių filmų.

Galvoje, tiesą pasakius, dar ir šiaip minčių gerokai per daug. Jei tik galėčiau tai iššluot.

Norėčiau ilgų plaukų, šukuočiau juos po šimtą kartų kiekviena kryptim...

2009 m. rugsėjo 21 d., pirmadienis

net nežinau

Tinguma, mhm. Tingiu ryt paskaitą dėstyt, nors ir žinau, kad atsisėdus prieš juos apims įkvėpimas ir vėl nuplepėsiu dvi su puse valandos.
Tingiu su šliužu bartis, ir mėtomės mes su juo demagoginiais kalbos sviediniais telefonu, be tikslo, net pykt nesinori.
Tingiu primint Romučiui, kad grąžintų Harris proteomikos knygą (ėė, grąžink, vistiek kartkartėm čia skaitai, tingiu aš tamstai laišką rašyt).
Tingiu ryt korporatyvan važiuot, derintis dėl to skysto azoto.
Tingiu tikėtis ir modeliuot į priekį.
Gerai, kad netingiu pavalgyt :/

M.A. problema išsisprendė vulgariai paprastai, gal duos die, ir nesapnuosiu jo daugiau nei apie jį.

Pakalbėjau su Blusynės berniukais, rodos, darysiu gimtadienį tenais, tik reik apsispręst, ar sekmadienį, ar pirmadienį. Jei tamstoms yra baisiai didelis išankstinis skirtumas, galite pareikšti savo nuomonę. Nors negreit dar. O tai darysiu pirmadienį.

Turbūt reik eit miegot.
Всё пройдет, как с белых яблонь дым...

2009 m. rugsėjo 20 d., sekmadienis

Plejadės

Vakare norisi žiupsniu suimt Plejades, užsibarstyt sau ant vokų ir ramiai miegot.

Vietoj to - nepavyksta, ir visą naktį neramiai sapnuoju "Vilniaus Vandenų" personalo skyrių, policininką ir pokalbius apie M.A. Apie Kobės paveikslų rėminimo kontorą Trakų rajone.

Apkabinkit šiandien mane, man neramu.

2009 m. rugsėjo 18 d., penktadienis

Visgi

Turbūt aš tai padarysiu, kad ir kaip neramu būtų.
Kitaip gailėsiuos visą likusį gyvenimą.

Nuoskaudos vandenynas, vienok.

2009 m. rugsėjo 16 d., trečiadienis

griaudės ir lis

ten kur aš gimiau, pagrindinė spalva buvo pilka

Įelektrintame ore kvepia šviežiai nupjauta šlapia žolė. Tuoj lis, griaudės ir žaibuos.

Sriuba ideali, su lengva putele, citrinos aromatu ir Anždejaus šypsena. Ir puikia D. kompanija. Sanity came back, dabar galima eit miegot. Jei tik būtų galima rytoj nesikelt...

2009 m. rugsėjo 15 d., antradienis

Malta-Brighton

Pageidauju atvirukų iš abiejų taškų, danke.

Į veidą tėškė miego banga, nebegaliu su ja kovot, einu lovon.

dvi valandos su 5 minučių pertrauka, paskaita apie molekulinę biotechnologiją ir rekombinantinę DNR, balsas sėda, akių kontakto neprarandu. Reikiamais momentais studentai pakikena, klausimus jau irgi pradeda patys uždavinėt.

2009 m. rugsėjo 14 d., pirmadienis

pagirios bilekaip

Kažkokios tos pagirios, žodžiu:

Paskaitai rytojaus nepasiruošiau ir tingiu ruoštis. O reikia. Nors galiu iš įkvėpimo tas dvi paskaitas ir mintinai be jokių skaidrių atidėstyt. Bet studentai nuklaiks, įtariu.
Tuo pačiu dar ir išgąsdinau tuos pirmuosius du studentus, kurie ryt daro pas mane pranešimus. Atsiuntė man juodraštinius variantus. Pasakiau kad, *&*^%&, vertimo iš knygos man nereikia - tegul pajudina smegenus ir pasieško papildomos medžiagos.
PCRą sumiksavau tik visus studentus išvarius namo, nu nes matkaboskakurwa, nesikeikiant, apie jų mąstymo sugebėjimus ir darbo spartą.
Ir atvežė diuarą. Kur jį dėt mano sandėliuke, nu ir nx.

rodos, keikiuos.

2009 m. rugsėjo 13 d., sekmadienis

Jei saulė kairėje, važiuojame į vakarus

Keistai, freaky, ir turbūt eventually su laiminga pabaiga.

skauda gerklę ir neparuošiau antradienio paskaitos. Shit.

2009 m. rugsėjo 11 d., penktadienis

prakaitas

Tiesiogine ta žodžio prasme šlapia. Tik prisėdu miksuot scoutingus, tai kas, kad ranka atmušta, ir kad galiu juos per dvidešimt minučių supilstyt - prie +32C išpila prakaitas. Kad ir kokia plona suknelė - pirštinės, chalatas ir bet koks svečias, bandantis pasityčiot dėl "karštos atmosferos laboratorijoje su pusnuogėm mergom" gali gaut į galvą.
Su kolege mergaite žvengiam - kad ir viduržiemį, jei saulė švies, bus tas pats. Jaučiamės kaip akvariume po halogenine lempa.

ir noriu rankų keturių, kaip anuomet:

2009 m. rugsėjo 10 d., ketvirtadienis

"nepykit, aš mokslininkė..."

Kamštyje, profesorius Virgilijus Noreika, stovintis už manęs, šypsosi, ir pirštu rodo į mano "nepykit, aš mokslininkė...". Gerai, kad nematė manęs už vairo, o tai močiutei būtų paskambinęs išsižvengt.
O prieš savaitę kažkoks jaunuolis fotkino užrašą. Jei jūs gerbiamieji jau matėte kur nors internete plaukiojant mano Opel karvės foto, pasigirkit, pasidžiaugsiu.

Ryt išlydim Ievutę Grenoblin.
O gimtadienio proga sau dovanoju pranešimą "Double Stranded DNA Bacteriophage as Nano-machines", ir važiuosiu Jyvaskylon traukiniu.

Šefas rėkauja ant šliužo, tas bando rodyt į mane pirštu, bet nepavyksta, ir šefas sako - gerai, Saulute, eik eik.

tai va taip ir gyvenam.

2009 m. rugsėjo 9 d., trečiadienis

..

viena gervė, dvi gervės... tik dėl tavęs ir Agnės, Schatz.
aij, gal miegot einu.

vėl klonuoju chimeriukus, darbai tik dūzgia, mergytei irgi neblogai sekasi, entuziazmas liejasi per kraštus...
Vėl smaguma paišyt į moleskinę klonavimo schemas, spausdinti studentams paveiksliukus.

Ah, ir dar - studentai sakė, kad įvadinė paskaita labai patiko. Jei tik aš neužsilenksiu visam šitam reikale.

2 valandos

tik dvi valandos.

2009 m. rugsėjo 8 d., antradienis

priminkite?

Priminkite, gerbiamieji, prie ko aš čia, tarp tų girnų?
Paskaita, rodos, neblogai praėjo.

Tuomet pasimaudau isterijos jūroje, ir turbūt visai patenkinamai išsisuku, palikus vos kelis tūkstančius savo nervų ląstelių gėdingai dvėst kažkur smegenų pakraščiuose.

Korporacija... et. Ten neišsemiama bala. Kaip dėdė Mikė Pūkuotukas Rževskis kartkartėm mane guodžia, liko tik trys metai. Jam turbūt apie šešerius metus dar tempt. Nevažiuosiu artimiausią savaitę nė per metrą arčiau to korporatyvo. Negaliu. Net genialusis maršrutas negelbės. Man po to visokiausios moralinės pagirios ir neteisingos mintys. Užsidarau aš savo 104-ojoje labėje, klonuoju su trim PCRo aparatais ir nieko nežinau nieko negirdžiu.

Ir savaime suprantama, vis dar nėra kuo apsirengti. Grynas siaubas.

Où sont mes nuits blanches?

2009 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis

Išvirkščioji lapų pusė

Nuo vakar skauda kaklą ir tebeskamba Avies dainos.
Bandau susirankiot smegenų trupinėlius ir pasiruošt įvadinei paskaitai. Kas ten turėtų pgl. temą būt... biotechnologijos samprata, biotechnologija kaip mokslas ir gamybinė sritis. The dark side of biotechnology, muahaha (ši dalis man labiausiai patinka).

Bent jau mano krašte už lango medžiai konvulsiškai svyruoja nuo vėjo.
Reikia dirbt. Ir obuolių pyrago vakare, prašyčiau. Su vaniliniais ledais ir pletkas, ačiū.

Ir noriu Maskvon.
Ir sapnavau, kad mano kirpėjas nusikirpo savo garbanas, ir aš klykiu iš nevilties - o, ne!

2009 m. rugsėjo 3 d., ketvirtadienis

"O mūsų virėjas - mechanikas"

Taip ir nesuprantu iki galo, ar čia doros karmos taškai, ar šiaip keista diena - bet niekas nepašiukšlino. Lyg ir bandė gautis keli nemalonumai, bet aš kitoje lygiagretėje.

Ir vakarop, aš šlepsiu nuo Basanavičiaus kalno žemyn, trinant batams ir ausinėse skambant "o mes matėme naktį, mes vaikščiojom visą naktį iki ryto", ir nebegalvoju apie nieką. Blusynėje visi savi - padavėjai, virėjas, indų plovėja. Ir gaunu bedieviško kvapnumo kavą, rasojančią vyno taurę ir alsuojantį riešutų kvapu štrudelį. Kaip visuomet, plikausi liežuvį karštu varškės įdaru, gydausi vaniliniais ledais ir juokiuos pilna burna, kaip nemandagu.
Iš virėjo, bandančio sutvarkyt dviratį,
iš šįvakar nedirbančio barmeno, persirengiančio trečią kartą per penkias minutes ("kad neatrodyčiau kaip vaikėzas"),
iš indų plovėjos, liepiančios vietiniams patiems išsiplaut puodukus,
iš padavėjo, kuriam puodeliai amžinai išsipila, vos pamačius mane. Ir jis džiaugsmingai mane bando kaltint puodelių kritimo karma.
Klausausi karamelizuoto Engelbert Humperdinck balso su "Les Bicyclettes De Belsize", gailaus Billie Holiday svajojimo.

Lyg namuose. Jaukiai ir šiltai. Lyg sekmadienio popietė.

Ir nusipirkau dar ir moleskinę, didesnę, dryžuotą. Nesusilaikiau.

2009 m. rugsėjo 2 d., trečiadienis

tvinkčiojimas smilkiniuose



Kai per pietus išlekiu rainais nuo šėšėlių paupio keliukais, suprantu, kad visgi jau ruduo.
Smulkūs lapai pakelėse, akvarelinis gelsvumas ant medžių ir pradeda dvelkti deginamos žolės ir lapų dūmais, kurie nematomomis tatuiruočių gysloms įsisiurbia į mano smilkinius. Atsiliepia įkyriu skausmu kairiajame ir šiluma dešiniajame.
Draugų aiduose - darganų ilgesys, vėsumos ir ruduo. Rūkai rytais.

You are my favourite ghost.

2009 m. rugsėjo 1 d., antradienis

stormy tumultuous rain inside

Klausausi Interstellos 5555 ir rodos, kad viduje lyja. Nuo sienų nenoriai varva lašais nerimastis. Lyg vakarykštė madeira su keliais procentais glicerolio, per stiklą, nekantriais takeliais, nuvarvu gilyn į dugną.

turbūt reik vyniotis į lovą, nebus jokios čia naudos iš manęs.


Ring the bells that still can ring.
Forget your perfect offering.
There is a crack in everything.
That's how the light gets in.
-Leonard Cohen

po šaltu

po šaltu vandeniu galvą, kad dingtų tas mano kanibalizmas.
Argh.
bandom dirbt toliau

Trakšt.

Trumpais trakštelėjimais galva išsijungia karts nuo karto. +31C, saulėkaita, aparatūros dūzgimas.

Nuo darbo su kompu įskausta riešą, neįprasta man ilgai su pele dirbt. Planams pabaigos nematyt, teks turbūt ir per naktį padirbėt. Ryt susirinkimas hou hou hou, įdomu kokią padvėsusią žiurkę man šliužas keršydamas pakiš.

Aš šypsausi, matydama vario plaukus, lengvai virpu su Jūsų balsu...

2009 m. rugpjūčio 31 d., pirmadienis

vahp-ower

Ofiso sekretorė juokiasi nuoširdžiu skambančiu varpelio juoku ir sako, kad mane myli. Myli beprotiškai vien už tai, kad aš moku velniop pasiųst mūsų bendrą priešą. Negaliu pasigirt, kad man tai sekasi labai lengvai, bet telefonu aš galiu būt stipri. Aš turiu savo darbų.

Iš korporacijos praneša, kad prieš du mėnesius mano atostogų prašymo negavo ir formaliai aš neatostogavau. Ir ką man daryt tokiu atveju, m? Slapčia tikiuos, kad nieks atbuline data nieko neformins, ir aš turėsiu papildomą mėnesį ;)

Apima nenumaldomas noras nuskrist į Stokholmą, kol dar šilta, kol saulė žaidžia ežeruose ir šiluma alsuoja nuo grindinio... Tuomet mąstau, kad kažinkaip galėčiau gimtadienį švęst Helsinkyje, tereikėtų keliom dienom anksčiau į konferenciją išvažiuot. Ir taip nagai niežti nusipirkt bilietus ir rytoj, poryt išskrist. Kur nors.

Šiandien gersiu to skaidriai gaivaus balto vyno Blusynėje, tabaluosiu kojom ir pletkinsiu. Ir gal Sato Boy su ryžiais, m?

kavos kvapas ir dūzgimas

Masių spektrometras švelniai dūzgia.
Saulėkaitinėje laboratorijoje +31C.
Parašyti keli pikti laiškai, bet labai mandagiu tonu.
Kardamoninė kava su rudu cukrum.
Sutvarkytas stalas ir dienos planas ant plannerio blanko, pabraukytas spalvotais pieštukais.
Šliužas neskambina su jokiais skubiais darbais, turbūt visgi prisiėmė atsakomybę ir pats dirba.
Viskas it tame dienos plane. Punktais, aišku ir spalvota.

2009 m. rugpjūčio 30 d., sekmadienis

žaižaruojantys voratinkliai rytais

Rytas prasideda gerokai vėlai.
Įkvėpimas ir žaižaruojantis sniegas, iškvėpimas - kaip mėtų arbata.

Mes einame kaip fėjų vaiduokliai tramvajų bėgiais, ir renkame tūkstančius žodžių į kiaurus maišelius.
Noriu dar pamiegot ir vakare į Blusynę. Nedirbsiu aš sekmadienį, et, nereikia...

2009 m. rugpjūčio 29 d., šeštadienis

Ouiais je dépasse les limites sans un problème éthique




ah, je vais casser des cayoux en Guyanne!
kokia karameliškai prancūziška nuotaika mane ištiko.

2009 m. rugpjūčio 28 d., penktadienis

Enivrez-vous

Il faut être toujours ivre, tout est là; c'est l'unique question. Pour ne pas sentir l'horrible fardeau du temps qui brise vos epaules et vous penche vers la terre, il faut vous enivrer sans trêve.

Mais de quoi? De vin, de poésie, ou de vertu à votre guise, mais enivrez-vous!

Et si quelquefois, sur les marches d'un palais, sur l'herbe verte d'un fossé, vous vous réveillez, l'ivresse déjà diminuée ou disparue, demandez au vent, à la vague, à l'étoile, à l'oiseau, à l'horloge; à tout ce qui fuit, à tout ce qui gémit, à tout ce qui roule, à tout ce qui chante, à tout ce qui parle, demandez quelle heure il est. Et le vent, la vague, l'étoile, l'oiseau, l'horloge, vous repondront, il est l'heure de s'enivrer ; pour ne pas être les esclaves martyrisés du temps, enivrez-vous, enivrez-vous sans cesse de vin, de poésie, de vertu, à votre guise.

Charles Baudelaire

namo, namo.

Po savaitės malimosi tarp ofisų, univero ir korporacijos, 7:20 ryte atsirakinau duris ir surinkau signalizacijos kodą. Atsidusau su palengvėjimu.

Namie. Su savo keliolika šaldytuvų, laminariniais boksais, distiliuoto vandens sistemomis. Mano miela laboratorija.
Ir kaip nesuprasi vieno korporacinio kolegos, kuris ramiai padirbt per atostogas bėga į savo kabinetėlį korporacijoje.
O dabar ausinės, susitvarkom tuos projektų aprašus, užsakome reagentus ir gal diena netgi praeis sklandžiai.
Kaip gera namie.

2009 m. rugpjūčio 26 d., trečiadienis

puss och kram

Vietoj to, kad sapnuočiau mamą arba (geriausia) nesapnuočiau nieko, sapnuoju BG taip ryškiai, kad net skauda. Stovime prie medinės bažnyčios, ir aš jam rodau natūralų krioklį, kurį pati sukūriau. Kliokiantis per medinę sieną ir neišsiliejantis į jokią upę apačioj – tiesiog dingstantis ore. Palypėju, basomis besiremdama į nedidelius kaiščius sienoje ir rodau – štai čia prasideda, vat tikras krioklys, šimto metų amžiaus.
Eime, sako BG, ir užlipame laiptais į palėpę, pro kurios apskritus nešvarius langus matosi morenginiai debesys, milžiniški ir figūriniai, iš lėto besisukantys aplink Jonų bažnyčios bokštą. Ir Vilniaus senamiestis suimtas pirštais, suspaustas į mažą bokštų rožę ir atrodo, kad tuoj tuoj, ims ir išsprūs šoniniai nameliai, nuvirs įstrižai, iššoks į dangų. Prisispaudžiu skruostu prie lango, tie seni vilnoniai voratinkliai be aiškių raštų, storas šlifuotas stiklas ir Vilnius in vertigo.
Keturi pirštai prisiliečia prie rankos – tik trys dainos, koncerto pabaigai, eime, gros fleita ir dainuosim kažką skausmingai graudaus. Nesvarbu, kad nėra, kas klausosi, eime. Atsisuku į palėpės gilumą ir sakau – aš tik paklausysiu, juk fleita, juk senos dainos.



O šiandien, nuslūgus karščiui ir tvankumai, važiuoju į kapines. Į senas kapines, kur miškas išstūmė tvarką ir dirbtines gėles. Lyg galėčiau nuplaut skausmą, šepečiu šveičiu smėlėtas plyteles, basa ir jausdama vakarinę saulę ant nugaros. Supjaustytais pirštais uždegu šešias žvakes, markstausi, stovėdama smėlio takelyje. Su gimtadieniu, Mam, apkabinu ir bučiuoju.


(Užvakar teko kalbėt su šefo anūke, beveik dešimties metų amžiaus mergaite-gyvsidabriu. Klausė ji manęs, kur mano tėtis ir mama. Nuliūdo ir bandė mane paguost.)

2009 m. rugpjūčio 25 d., antradienis

spalvų kvapai

Persiskaitau Avies įrašą apie mumius ir pabaisas, ir pagalvoju, kaip šįmet ateina ruduo.

Baltu smulkiu piešiniu ant rudo vyniojamo popieriaus ir prisiminta sena muzika iš Paryžiaus laikų.
Kardamono kvapu ir medinių sudedamų kėdžių tarškėjimu ant terasos tolimam Vilniaus užmiestyje. Pernokę alyviniai obuoliai, šlapi ir su žolių šapais. Hamaku tolimiausiame sodo kampe ir šalikais šalikėliais.

Kai viskas spalvotai kvepia.

o šiaip tai buvau korporacijoj. Ir ryt-poryt po pusdienį ten sedėsiu.

2009 m. rugpjūčio 22 d., šeštadienis

Kuo tu būsi užaugusi?

музыка создает пространство, в котором обитают наши души. БГ, май 2005. Радио Аэростат

Ir tada aš prisimenu, kad kažkada, manydama, kad per prastai groju, norėjau būt muzikologe. Asociatyviai iškyla Gidonas Kremeris su savo "lyg staiga mano sielvartas ir nerimastis įgijo vardą", ir aš iškapstau iš po krūvos CD tą "8 seasons. Vivaldi/Piazzolla".

Ir nors širgėla turi tūkstantį vardų...
Kremerio Vivaldžio metų laikai praranda taisyklingą, juvelyrinę barokinę geometriją, užspringsta kimiais altais, ataidinčiais iš piazzolliško tango. Su lengvu įstrižumu, rudeninės Baltijos jūros bangavimu įgauna naują formą. Nesugadindamas genialumo įspūdžio, Gido žaidžia solo melodijomis lyg tais debesimis iš Brodskio eilėraščio. Barokiniais, baltais ir skulptūriškais. Ir nesuvoki, kad staiga jau grojamas tango. Po vivaldiško pavasario, kurio venecijietiškas blizgumas per du šimtus metų nusitrynė, pradeda sruventi nerimastinga Buenos Airių vasara, su melodijų blyksniais iš baroko, ir nebežinau, kam dėkot už šią įžvalgą - Gidonui ar aranžuotojui Lioniai Desiatnikovui... Kimūs Buenos Airių riksmai susipina su violončelės solo, ir vėl tenka papurtyt galvą, nes nebesuvoki, kur esi - Venecijoj, vėjuotam pajūry?

Ir taip ratu. Aštuoni metų laikai, pasibaigiantys pavasariu Buenos Airese, kiek grubiu, beviltišku, nutrūkstančiu beveik netikėtai. Ir tada, tyliai tyliai, fone toliau aidi Vivaldis harpsichordu.

Visgi aš nei groju, nei esu muzikologė. Ir šokt laiko nėr. Gal klonavime mano muzika?

2009 m. rugpjūčio 17 d., pirmadienis

Les temps sont durs pour les rêveurs.

Jonas visai neseniai priminė būtent šią interpretaciją.




Rašau laiškus, vis pasižiūrėdama į juodą langą.
Ir kartais, žiūrėdama veidrodin, skausmingai suvokiu, kad darausi vis labiau panaši į savo mamą. Tas jausmas, kai veidas veidrodyje darosi nebepanašus į tave - bet ne nepažįstamas, o tavo mirusios mamos veidas.

Kas?

Vos grįžus, gerklę apkabina lengvas gniaužulys, kurio neatlaisvina ir pieniškas oolongas, užkandamas saldžiomis kriaušėmis. Turbūt visgi peršalau.

Sava lova įsiurbia net čponktelėdama, ir man labai sunku atsikelt. Ne tai, kad būčiau labai pavargus. Namie jaučiuosi.

Porcelianinis liūtukas iš Prūsijos gamyklos ant palangės jaukiai susivyniojęs į voratinklius, šalia mano blondiniškų sruogų stikliniame indelyje. Aš tvarkausi, dėlioju senovinius žiedus ir auskarus, jūros akmenėlius ir custom-made cheminius indelius. Die die, kiek čia dulkių.

Prie lovos murakamis, haiku knygelė ir vis dar nekyla rankos papiešt truputį. Imbierinės sriubos ir draugų, ačiū. Kas nori su manim šiandien pasikalbėt?

2009 m. rugpjūčio 10 d., pirmadienis

Skylė piršte ir baltas reggae

Išmirkstu visokiuose citrusinių vaisių aliejuose. Negyvosios jūros purvas, kvepiantis druska. Išmirksta pirštas, ir aš galų gale nugraužiu tą negyvą mėsą nuo nudeginimo. Ausinėse baltas regis.

Valgau tris kartus dienoj, kas yra milžiniškas pasiekimas. Netgi pusryčiai.

Važiuodama krantine dviračiu, klausaus prancūziškai-rusiškos akordeono muzikos, dieve_mano_koks_internacionalas. Čiurna ir meniskas man primena, kodėl gi aš nesivažinėju dviračiu.

Grįšiu kažkada. Aš gyva. Visaip kaip tingiu, net piešt. Telefonu neatsiliepiu.

2009 m. rugpjūčio 5 d., trečiadienis

weirded out of my tiny mind

Šaltomis basomis kojomis vaikštinėju ir bandau susipakuoti dešimčiai dienų. Quest for strong ones.

Pradeda atsilupinėti negyva mėsa nuo pirštų, nudegintų skystu azotu. Neskauda, bet itin erzinantis jausmas.

Raktas į šiaurę slypi nemigoje, garsai glosto stuburą. O naktimis šviečia žvaigždė, žvaigždė be priežasties. Ir nors svaigsta galva, skraidysiu kaip Čkalovas.
P.S. Avis nusiskuto kaip tik tada, kai ir man sukosi ta pati mintis. Rudeniop, rudeniop, aš dar pagalvosiu, nes juk jau jūs nei vienas nebeatsimenate manęs skusta galva...

2009 m. rugpjūčio 4 d., antradienis

Žaluma

Išmirkstu eukaliptų-citrinų žalioje vonioje, išsitepu tuo žydišku kremu, kvepiančiu kažkokiom pavasarinėm gėlėm ir jūros druska. Pirštai kaip išmirkusios razinos. Pasitepu riešus žalios arbatos kietais kvepalais ir mano sanity paršliaužia namo.

Viskas bus gerai, nes viskas skaniai kvepia. Dabar muzikos ir į lovą.

it's a complicated jam of strawberries.

Vakar atostogų proga suvaikščiojau darban, nieko doro nenuveikiau, bet bent jau pareguliuoju mergaites ir su tarpiniu direktorium susitinku.
Taip taip, aš buožė-buržujė ir man reikia visų trijų (keturių) savaičių atostogų.

Nuo ketvirtadienio gal davai aš jokiu būdu nepasiekiama, a? Justukams, Schatz ir D. išimtis.
Aš noriu žolės, muzikos, ramybės ir nesapnuoti prarabo Vasios, nu nes gal jau užteks to darbo. Juoda saldi arbata su pienu buvo irgi labai gerai. Turbūt net rasiu laiko nusilakuot nagus raudonai. Nu nes neinu į laboratoriją ;)

Sapnuoju citrinų pyragus, sapnų vyrus, kad valgau krevetes, važinėjuos dviračiu ir kalbuosi su Avimi. Ir kad viskas praeis.


Vakarais kvepia žaluma ir vyšniniu pyragu.

2009 m. rugpjūčio 1 d., šeštadienis

off

smegenys išsijunginėja, vairuot siaubingai sunku.

gal man tiesiog dar kokią parą pamiegot?

Galvoje sukasi kanibalizmas, drebantys pirštai ir sapnai.

2009 m. liepos 31 d., penktadienis

So ok.

Telefonu, nepykit, būsiu nelabai pasiekiama.

Rašykit laiškus.

Ma atostogos.

kaip ir reikėjo tikėtis.

Diena sunki gavosi. Dar nesibaigė, aišku.

Pasveikinau sysadminus, korporacininkams netgi tortą nupirkau. Mažą tortą, jie dviese. Perdavimas įvyko užblokavus savo Opeliu jų tarnybinę mašiną korporacijos stovėjimo aikštelėje, skersvėjui keliant mano sijoną. Džiaugėsi.

Studentas išėjo, mergaitėms surodžiau viską, irgi išvijau. Palikau tarnybinį telefoną.

Dabar dar šiek tiek prie planų padirbėsiu ir gal jau baigsim šiuos metus. Atostogauti.

Nuo rytojaus aš net neketinu mėnesį girdėt apie chimeras, žadintuvus ir mano septynis vaikus. Ghm. Turiu septynis pavaldinius. Must mean somethin'. Iš šefo išsiderėjau tris savaites, vietoj dviejų siūlytų. Gal netgi eventually gausis visą man priklausantį mėnesį?

o gal jau ir eisiu namo kaip nors.

2009 m. liepos 30 d., ketvirtadienis

Marm!

Besiparkuodama ryte nosimi nenuskyniau žibinto. Pasivažinėjau per pievą...

Karštis neįsivaizduojamas.

Korporacijoje apspjaudė, apseilėjo, apgraužė ir išmetė. Nekenčiu.

(Ir pardon, šiuo momentu tikrai nerandu savo geranoriškume nė kruopos noro dalyvauti mergvakaryje. Sorry. Nu aš pagalvosiu.)

Reikia suvokti, kad visų darbų nespėsiu padaryti. Ir turbūt tiesiog užsikimšt ausis, kol čia visi rytoj ims rėkti. Paskutinė diena, padaryk tą, padaryk aną, ateik pirmadienį.
Pasiimsiu aš tą savo skausmą, paversiu jį į sparną ir gal netgi miegosis naktimis. Tiesiog pakentėti, arčiau ryto bus lengviau.

O gal visgi tų burlaivių važiuot pažiūrėt, mm?

2009 m. liepos 29 d., trečiadienis

Aš šiandien pusryčiavau.

Myliu šiandien aš kiek isterišką jauną BG su barzda. Jei aš būčiau vyras, būčiau su barzda. Arba ne.

Skaitau CO2 inkubatoriaus instrukciją prancūziškai.

Ir reik sudaryt tą metų planą. Bet tam reikia ramybės.

2009 m. liepos 28 d., antradienis

aha aha ir dar

tuk tuk tuk išprotėsiu truputį nuo to tempo ir apnarkašinto regio.
labanakt.

kvailybės neišmatuojamumas

Pagal pirminę hipotezę grįžtame į mergaičių protinių sugebėjimų apibrėžimą. Iš T raidės.

Antrą kartą nepriduota signalizacija. Rytoj teks treniruotis.

Šefas vakare paskambino tris kartus, paskutinis kartas, dėkuidie, buvo išganingas. Užvedu ryt ryte atėjimų/išėjimų žurnalą. Ir vat tada nebe aš kraštinė. Išklausau Schatz pedagoginių patarių ir rytoj pasilinksminsiu.

Dar dieną mano galvą pabando panaudoti kaip kamštį korporacinių durų trankymui, suglaudžiu ausis, meldžiuosi ramiajam direktoriui, kuris visas stervas, šefą ir mane nuramina... Retai kas gali būt blogiau, gerbiamieji, kaip šefas, kuris neturi ką veikt per atostogas. Sėda jis tuomet į savo tanką-džipą ir važiuoja pas mane į labę. Ir siautėja. Smulkmenos mat jam kliūna...

Bet vakare aš išjungiu telefoną ir nulekiu pas savo buržujų dėdę Giedrių, pas kurį baseinas kieme. Įlėkdama pro vartus puolu tiesiai glėbin ir sakau, kad nevalgiau net pusryčių ir tuojau pat dantyse atsiranda kalakutiena grietinėlės padaže, šiek tiek vyno, šviežios bulvės ir šviežiai rauginti agurkai. Tada vyšnios tiesiai nuo medžio, pūkuotas katinas, basomis ant žolės, maudynės įkaitusiame baseine, neprinokusios slyvos, pasisedėjimas virtuvėje ir mus parveža su mano opeliuku namo, nu nes aš prigėriau vynelio ir jei dar nors kartą paskambins šefas, tai.

Ir taip, aš klausausi kartais labai keistos muzikos;) bet šiandien agresyvoka nuotaika ir net nežinau, kuo tas burlakas man čia užkliuvo.

2009 m. liepos 26 d., sekmadienis

kodėl tu tokia pikta? kodėl ant manęs rėki?

Nes nebeliko nieko, tik akys, skruostikauliai, skaudanti galva ir drebančios rankos.
Ir neaprėpiamas nuovargis su neviltimi.

2009 m. liepos 25 d., šeštadienis

pusryžiai berniukai britai, turistavimas ir bilekas.

Mielas mielas tas tavo pusryžis didelis berniukas. Užskaitau.
Reik tikėtis, ir aš nesufeilinau nei tavo draugių, nei tavo įvaizdžio jo akyse;)


Ir pabaigai. Vakar dešimta valanda vakaro. Skambina apsaugos tarnyba iš darbo. Kodėl nepriduota signalizacija? (pirmą kartą patikėjau naujoms mergaitėms užrakinti laboratoriją, išėjau anksčiau...). Nu ką, pasidžiaugiame, kad neprigėriau vakare, sėdu į mašiną ir lekiu darban. Pusę vienuolikos vakare. Iš to piktumo paskambiju kažkuriai mergaitei (dar vienas trūkumas. Jos abi laiko save vienu vienetu. Nulis konkurencijos, nulis savarankiškumo). Priduodu signalizaciją, ir vienintelė frazė, kuri man lieka kaip dienos leitmotyvas, yra "tūpos mergos". Skambino jos man, matydamos, kad nesugeba priduot signalizacijos. Bet pasakyt to nesugebėjo - paklausė, kas turi įvykt, kai surenki kodą. Nu pypsėt turi pradėt. Žinojo, kad kažkas blogai, bet nesugeba įvardint problemos tiesiai. Kodėl aš užpakaliu jaučiu, kad dar bus problemų..?


reik eit valgyt ir miegot.
ir gal kada nors sugebėsiu patikėti, kad tiesiog prasidėjus atostogoms, viskas bus geriau.

and.. do I swear a lot?

2009 m. liepos 24 d., penktadienis

taip.

Vakaras, kai sutinki savo girtokus studentus, kurie ūgiu smarkiai didesni už tave ir labai nedaug jaunesni... praeina ramiai.

Kai tas vienas mažas alaus damuša mane ir nurauna stogą, nu nes aš pavargus.

Per pirmas penkias minutes ryte sugebu aprėkt močiutę.

Taip, diena, kai nieko blogo kol kas nenutiko. Bet kankina nuojauta.

Vėl IT reikalai korporacijoje, nesigauna prisijungt atnaujint savo duomenų... Skambint ITyšnikui? Net jei ir per tiesioginį linką nesigauna? O ką jis man pasakys? "Sorry, (užpisai), negaliu niekuo padėt"? Tai gal aš ir neskambinsiu.

Nu dabar jau tikrai liko savaitė iki atostogų.
Kolegei šefas irgi nenori pasirašyt ant atostogų...

2009 m. liepos 22 d., trečiadienis

procrastination by pigeons arba telefonu niekas neatsiliepia

"klausiau motinos,
klausiau savo tėvo,
kur man dėti savo sielvartą."


nežinau, ar tai nuovargis. gal dar kažkas.

ir dar skaitau ncbi rofl, tai:

In three experiments, pigeons chose between alternatives that required the completion of a small ratio schedule early in the trial or a larger ratio schedule later in the trial... These experiments found clear evidence for "procrastination"--the choice of a larger but more delayed response requirement.


man patinka. dėkui Justukui.

Rytoj einam Avies klausyt Opus trys terasoje.

pavargusio žmogaus sapnai.

naktimis besivartydama vos neišsidrebiu iš lovos.

nespėju pavalgyt.

užsimerkus praeinu pro sapną, nes nereikia, ne.

Rodos, kad beveik visais įmanomais būdais gavosi patikrinti chimeriuką.

2009 m. liepos 21 d., antradienis

it sužeistas barsukas

Šiandien gerą palyginimą išgirdau. It sužeistas barsukas. Man patiko.

Gavau dovanų dvi gyvalazdes. 1,5 cm. Palikau darbe.

Mergaitės naujos turbūt ne visai beviltiškos. Namo grįžus ir pagalvojus nusprendžiau, kad tiek sąžinės neturiu, kad eičiau darban per atostogas. Tereikia tuo įtikinti šefą. Vandens sistema įnirtingai nenori veikti, bet bent jau tie du šimtai litrų distiliavkės nesilieja ant grindų. Bet ir į liniją irgi neina...

Neviltys_depresijos_pesimizmai_aštautaipirsakiau_kt niekur nedingsta, bet šiandienai jau užteks, užrakiname dureles.

(Nors Science tvirtina, kad yips, worries, fears, taboos, faux pas, worst emotional movements and ironical errors geriausiai pasireiškia bandant juos slopinti). Įdomu, man tai buvo yip ar faux pas in worst emotional movement?

ant rogių į dugną

"bet susinervyjau
jau galvojau
kad šefas pagerėjo
pradėjo manęs gailėt
nu nors ir atostogausiu
bet kažkaip nuotaika sugadinta kaip reikalas
ir taip depresyvi buvau
dabar visai ant rogių į dugną"


Vietoj mėnesio šefas tikisi, kad iš sąžinės paskatų atostogausiu tik dvi savaites. Ta prasme apiformintos atostogos, o zaulia eina į darbą.
Su tarpiniu direktorium susiderinau, kad atostogausiu toliau. Ir lyg viskas gerai. Bet kažkodėl man nelinksma.

Šiandien atėjo dvi naujos pavaldinės mergaitės.

2009 m. liepos 20 d., pirmadienis

šlapių marškinėlių šou

Gerai, jei tai būtų tiesiog šlapių marškinėlių šou.
Ne. Distiliuoto vandens pilnos ausys, šlapi plaukai ir akiniai. Gerai, kad šilta.

Aš jums kartoju - paskutinį kartą plaunu grindis itin švariu vandeniu. Man atsibodo. Ir sistemos nuorinimu galite užsiimti patys.

(Vandens sistemos nepataisė, tik pareguliavo, kad viskas nesilietų ant grindų).

2009 m. liepos 19 d., sekmadienis

saulė yra ritmas





nu tiek to, net man buvo kiek per karšta. Reikia pripažint, kad kai jau pasikrauni saulės baterijas, kaip ir užtenka to karščio.

Kur tie apelsininiai pyragai, rūgpienio greitos bandelės su avietėm, lašiša ant skrudintos duonos? Vėsa atėjo, aš noriu už tris dienas atsivalgyt;)

2009 m. liepos 18 d., šeštadienis

backward

it is extremelly backward sense in all this, actually.

Gerai, kad šiaurinė pusė.
Blogai, kad valgyti nesinori tokiu oru.
Ir pasirodo, liko dvi savaitės iki atostogų.
Ir pavaldinės, rods, apyžioplės...

nemiga.

burbuliavimas.

Tai aš parėkausiu.

Nu ale ot arklys ne tas žodis, nu.

Turint omeny, kad kito karto nebus (reik tikėtis), tai nu ble, net nesigaus tamstai pasitaisyt.
Man pranešt apie savo vestuves paštu, kvietimu, kuriame nieko neparašyta apie vestuves, nu ar taip galima?
Sveikinu, arkly tu didelis.

2009 m. liepos 17 d., penktadienis

pagirdykite mane švelnumu

nebijokite, jei aš numirsiu, aš išsimiegosiu bičių pilnoje violetinėje pievoje ir sugrįšiu.

Iki atostogų liko 5,5 darbo dienų. Ir tik du popieriniai darbai. Ir šiandien aš nebemąstysiu. Negaliu jau.

beprasmiškai gilūs saviapgaulės klodai

Vakarais freskiškame danguje kabant mėnuliui, norisi padainuot apie saulę. Bandant save apgaut, svarbiausia negalvot.

Sapnų daug ir ryškių, bet jie neprasiplėšia per pabudimo laiką.

Ir kai darbe prasėdi 11 valandų, nes prakiūra 200 litrų distiliuoto vandens bakas ir visa tai liejasi ant grindų, tai būtų gerai, kad žalia padavėja nepamirštų, kad aš užsisakiau antienos. Nu nes aš gal kokią parą nevalgius?.. iki nebyliojo kino taip ir nenušliaužėm.
(šioje vietoje dar kartą pasidžiaugiame gamykliniais batais, kurie neperšlampa. visa kita gali būt šlapia, bet mano pėdos šiltos, laimingos ir sausos.)

ir tada, kai man rodos, kad tuoj pati nuiminėsiu pusę aprato ir lįsiu į distiliuoto vandens baką visa, paskambina inžinierius ir pasižada pirmadienį sutvarkyt. Džinsai/maikė/akiniai/plaukai šlapi, bet gerai, kad labėje +32. Burbėdama susuku varžtus atgal ir gal jau tada kavos. Nu.

ir ką tik tarpinis direktorius pareiškė, kad jei aš negaunu jo sms'ų, reiškias pas mane iPhone'as. Aha. Tuojau pat.

2009 m. liepos 15 d., trečiadienis

nice try and else.



Štai todėl mano studentai kvykia iš pasitenkinimo mūsų laboratorijoje. Nu kas jiems duos pažaist, m?

O palei upę vaikštau aš,
o iš anapus grūmoja kumščiu.
Ryto rūkas ir auksinė orda
Dainuoja pašėlusiu ritmu.


Šefas tik šiek tiek manim manipuliuoja. Nieks gi už kojos nelaiko pririšęs darbe po 10 valandų kasdien, nu. Ką padarysi, kad reik ganyt studentus, o prisėst ir pagalvot gaunasi ramybėje tik po šešių.


Ir nepaliaujamai klausausi George Carlin, makes me sane. Iki atostogų liko septynios darbo dienos.c

2009 m. liepos 14 d., antradienis

pasitikėjimai

teko peržiūrėt senus darbo žurnalus ir paburnot ant nebedirbančių. Nu ir kaip pasitikėt? Metus šonas į šoną kartu dirbt ir tyliai nuslėpinėt tokius dalykus?.. Žodžiu. Susilaikiau nuo paskambinimo ir pasibarimo. just not worth it...

Išsiryškinau šiek tiek foto.

Pavalgiau truputį...

Ir skaičiuoju dienas, likusias iki atostogų. Nu nes dar kiek, ir nebeturėsiu jėgų būt gera.

puiku

Priminkite man, kodėl aš džiaugiuosi, kai vieną iš mano studentų šefas visgi įdarbina? Ir kad tas vaikis, nemėgstantis teorijos, bet iš tikrųjų turbūt pats gabiausias iš maniškių, visgi gaus kelis papildomus litus... (trečiakursis bernas, mokantis daug daugiau už šiandien į pokalbį atėjusias šviežiai iškeptas magistres mergytes. Kurios ateina su klausimu, kaip ir Romutis - "o kas mane apmokys?" O vaikis - "ne ne, man nereikia pagalbos, aš pats viską noriu pasibandyt, instrukcijos yra, internetas irgi...")

Džiaugiuosi it man būtų padvigubinę algą.
nugi laimė neišpasakyta. Gal netgi jis nemes mūsų specialybės ir neišeis į statybas...

2009 m. liepos 13 d., pirmadienis

chemically high on a carrousel

Nepamenu tikslios frazės iš korporatyvinio tūso, bet tai skambėjo panašiai į "darbo atžvilgiu tu daraisi visai kaip šefas". Ir kodėl mano atrodo, kad tai ne komplimentas?

Ja ja, jau ir Dzūkas suko man galvą apie pervargimus ir kelioliką valandų laboratorijoje, miegojimą po penkias valandas. Ir raukosi, kai sakau, kad jis pats toks. Reik juodu aplankyt, žvėriškai pasiilgau, kad Dovilė ant mūsų bartųsi už tai, kad plepam vien tik apie mokslą. (Rūtaisa, tamsta berods jau gerai pripratot prie tokių kalbų ;)).

Bet šefas net neprieštaravo dėl mėnesio trukmės atostogų. Rodos, gausis.

Užtat vakare, kai visi išėjo, išsprendžiau porą klonavimo klausimų. Pripaišiau spalvotų schemų, prikabinau ant spintų...

oh dear

maybe I've just been dreaming, maybe I was chemically high...

Beklausydama skaidriai gailaus japoniško elektro popso, pasvarsčiau, kodėl gi net trys ITyšnikai sugebėjo mane mandagiai nx pasiųsti. Aš suprantu, kad aš jums visiems penkta koja, skersai gerklės bestovinti ir kad jums nepriklauso tvarkyt mano korporacinio emailo... Nu bet ir aš pati negaliu susitvarkyt.

Galų gale sugalvojama genialiai paprasta idėja, paštas užsikuria, aš pakvykiu ir parašau būtent tam ITyšnikui dėkingą laišką.

Dabar reik pavalgyt ir susikaupti. Iškilo tikri klonavimo sunkumai, va jau ir reik pamąstyt gudrią strategiją.
(niekaip nesuprantu, kodėl qiagenas nesugeba įmest taškinės mutacijos, kad būtų galima į jų pačių siūlomą rinkinyje esančią plazmidę įsikelt jų pačių sintetintą geną. Nu kam palikinėt daugybinius taikinius, man čia dabar pistis tenka... Rinkiniai komerciniai, in your face!)

2009 m. liepos 11 d., šeštadienis

I'm not that into small talk.

Korporacinis tūsas.

Dardantis autobusas. Lietus ir niūruma, apgailestavimas, kad neturiu botų.
O sodyboje - nė lašo, saulė šviečia...
Nykuma. I'm not that into small talk, you know, kad bendraučiausi su tom krūvom man mažai pažįstamų žmonių. Pametu savo bendrakeleivę (hiperaktyvi ledynmečio voverytė), ir atsigulu ant pievos.

Prieina šefo žmona, įduoda pledą ir didelę saldžią kriaušę ir liepia ilsėtis. Per kokias tris valandas saulėkaitoje, viena minioje, pasikraunu savo saulės batareikas. Visi apeina ratu ir nekalbina. Pramerkus akį, stebiu aitvarus skaidriame danguje...

Kaip korporatyvinei pjankei, socialistiniams žaidimams šeimomis atsakinėjant į klausimus apie kompaniją, labai gerai išsisukau. Ir netgi išvengiau to post-korporatyvinio tūsų one-night stand'ų sindromo. Ir net nemačiau, kas su kuo ir kaip.

Gaila, kad A. nebuvo. Nors turbūt į gerą.

2009 m. liepos 10 d., penktadienis

urvelis

kartais, labai retai, atrodo, kad net išsimiegojus ir pavalgius nebus viskas gerai.

tada suskumba draugai, išbučiuoja, ir liepa visgi eit miegot.
gal tiesiog per sunki diena buvo.

atsiprašau, jei biškį ką nors apurzgiau šiandie

ehm, tai reikės abu semestrus mokytis?..

"oij. tai reikės abu semestrus mokytis?.." - tokia vat tai buvo reakcija mano studentų į tai, kad dėstysiu nuo rudens jų grupei abu semestrus, ne tik pirmą... Turbūt tai pagyrimas.

Dar vienas kompas apsivirusavo tiek, kad mums išjungė internetą. Pasirodo, jame buvo emulė... Studentai mirksi nekaltom akim, neprisipažįsta, bet įtariu, uždėsim jų useriams dar apribojimų. Internetiniai radijai, emulės ir travianai, in your face!

Tuomet nuo vakar vakaro išmušinėja saugiklius vandens sistema, inžinerius paskutinę dieną prieš atostogas įlėkė, išlėkė ir po penkių minučių vėl viskas perdegė... Kokioj kitoj laboratorijoje aš išmokčiau kaip pakeist saugiklius? Bandau išskaityt ir sugalvot, kur koks fuse'as. Ir kad neįdėčiau per didelės talpos, nes manualas gąsdina, kad kt. atveju užsidegsime. Lyg ir gerai viskas. Kol kas.

Ir pramečiau tą savo bakalaurą-genijų, kuris apvaizdos dėka į magistrą įstojo ir tikėjosi dar du metus pas mane prabūt. Na jau ne.

Atidaviau studentams sauso ledo dėžę. Žaidžia. Kvykia. Dūmus kriauklėje daro. Džiaugsmo pilnos kelnės.

Prašyčiau mane perspėti, jei šiandien dar kas nors suges. Ačiū.

2009 m. liepos 9 d., ketvirtadienis

Z dydis

Dabar atsisėdau ir susimąsčiau. Dūrų dūra, taigi du kartus buvau sportkluby per dieną... Nu. Kažkokia ilga diena... nusivariau.

Ir dar persivalgiau antienos sriubyte ir triušienos troškiniu iš kiniečių ir dabar bloga beveik.
Papų gydytoja džiaugėsi, viskas tvarkoj, ajajai, tik priaugti svorio bent 5-7 kg... Tai va ir stengiuos, valgau.

Aušros skaidrumoj
Matau aš savo širdį -
Lapų virpesy.

Gaubtas

6:40 stovėdama ant laiptelio giliausioje baseino vietoje ir žiūrėdama į visiškai nedrumsčiamą vandenį, nusprendžiau, kad man pasivaideno.

Kad aš po vandeniu, kad viskas išgaubta it rutulyje.

everything seems a little bit out of focus.

(gal dėl to, kad buvau be akinių?..)

2009 m. liepos 8 d., trečiadienis

užuomarša

ah, susipainiojau ir pražioplinau Fusedmarc koncą. Nu kaip aš taip... žiūrau aš dabar į tą afišą nu ir - penktą dieną, Zaulia, penktą!!..

ryt norėjau kur nors išlėkt.


Ir dar įkvepė mane "24 Fuji vaizdų", mąstau kaip čia ką papaišius...

dvi mergytės

Gaunu aš pilnai darbo dienai dvi žalias mergytes. Po magistro. Už rankos gal gaudyt ir nereikės, bet vieną kišime į visiškai jai naują sritį, tai kaip ir viską naujai teks mokyt.

Mažai man vaikų, ane? Pozityvo yra, bet aš jo kažkodėl nenoriu matyt. Normalios fainos mergos, darbščios, gal tik aš pervargus. Žinau, kad manęs klausysis ir gerbs, tas tai nebaisu.

Nu tik kad bus kiaurą darbo dieną dar du žmonės. Rudenį turbūt pasijaus, kai paskaitas pradėsiu skaityt...

ateis laikas, ir aš žiūrėsiu į debesis.

sometimes you just have to wait.

Mirtinai reikalingasis sugedęs aparatas tiesiog ėmė ir įsijungė. Ir veikia. Lyg niekur nieko.

Studentai netgi beveik turi ką veikt ir savarankiškai darbuojasi.

Dairaus ir nebesuprantu, ką man dabar dirbt. Deadline'ai tie laukia, ir paskaitas rudens semestrui reik ruošt.
Įtartinai tyliai ir glotniai viskas jau, sakyčiau.

2009 m. liepos 7 d., antradienis

malonus nustebimas

Studentui iki bakalaurinio darbo pridavimo liko maždaug 10 mėnesių.
Pradėjo domėtis teorine dalimi ir galvoja, kaip jau čia pradėt rašyt. Praktinė dalis jau kelis mėnesius daroma. Pasiėmė mano visus turėtus visų mano studentų bakalaurinius darbus. Skaito. Mąsto.

(kiti tai pelės, tyli ramiai sau kampuose... nu gal pasiskaito pasidomi.)

Aš apakus. Totaliai. Palyginu su šių metų padėtimi, kai bakalaurinį darbą pamačiau pridavimo dieną...

aš taip nesutinku

R.: ah nu
sakiau, tau reik atostogų
aparatas mano tą patį


Nusprogo mano pagrindinis aparatas. Aš be jo kaip be rankų. Nu kaip, pasakykit man, aparatas, kurio garantija 5 metai, kaip toks aparatas per penkis mėnesius sugeba perdegt?! man nesvarbu, kuris čia jo kaitinimo elementas perdegė. Man nesvarbu.
Ir aišku, atstovų vadybininkas išvažiavęs į objektą ir paskambins tik rytoj. Nors ir grąsinau korporacijos vardu, kad baisiai mirtinai skubu... Studentė šiaip tai sakosi, kad nieko čia mirtino. Kad ji turi darbų ir taip, kad savaitę galim pratempt. (nerandu jo lietuviško paso, tik tarptautinį, bet tai velniop gal...)

Pasiutau truputį.

O diena taip gerai prasidėjo, keksiukais su mėlynėm, Janis Joplin "Me and Bobby McGee", tuščiu baseinu...
Gal reikia eiti papietaut.

Korporatyvo dešimtmečio šventė kaime Trakuose šį šeštadienį. Ah oh.

2009 m. liepos 6 d., pirmadienis

Ryt irgi kelsiuos pusę šešių

"Atsisakyti yra nepedagogiška ir išsisukinėti yra žema" (R.) - sufeilinau ėjimą į Dainų šventę ten visaip kaip staugti patriotiškai minioje. Esmi kalta.

Močiutė kažkaip stebuklingai pradėjo stebėtis mano alergijos priepuoliu visam šitam. "Senas mašinėles" dabar dainuoja. AAargh.

Love is the extremely difficult realization that something other than oneself is real.
Gal aš einu vyšnių. Ryt reikės pradėt ruošt paskaitoms temas. Ir dar mane kankina jausmas, kad reik vieną mergytę pramest. Pakeičiau jai sritį, bet vis tiek neatrodo, kad mąstytų... (ir geri pažymiai visiškai nereiškia, kad gali dirbt labėje). Ir skauda man ten visaip sąžinę. Nors ir šefas jau mosikavo ranka, kad mesčiau.

2009 m. liepos 5 d., sekmadienis

"Buriuotojas grįš liepos mėnesį"

Buriuotoja grįžo.

Du tūkstančiai metų, nesimatėm du tūkstančius metų, o kalbėjomės lyg vakar.
Viską jaučiam, suprantam, žinom.
Ir apie sapnų vyrus, ir apie 30-ies valandų plaukimus.

Šiaip tai palengvėjo, mieloji. Šiek tiek sugrąžini man sveiką protą. Atrodo, kad viskas gali būt visai gerai. Vien dėl to, kad tau papasakoju.

Atostogausiu Nidoje ir Druskininkuose. Šią vasarą tikrai atostogausiu.

2009 m. liepos 4 d., šeštadienis

orkestrai

Sėdžiu, o greta veikia televizorius. Dainų šventė, 'tsakant. Orkestrų diena. Iki skausmo pažįstami dirigentai, kūriniai, jausmas ir lietus. Net ir mūsų baltutėlį žilą Skripką rodo, pirmoje eilėje tarp dirigentų sėdi.

Šiaip tai linksma būdavo. Zyzdavom, bet buvo pasiutiškai smagu. Net ir lyjant, po to pėstute per kalnų parką šliauždavom iki troleibuso, bernai žviegdami bandydavo įsispraust į troleibusus su visom savo bosinėm tūbom ar skardinėm lėkštėm.

aij nu, smagūs prisiminimai, nors šiaip tai man tos šventės kiek alergiją kelia.

Ir kodėl sportklubis poilsio dienomis tik nuo devynių dirba?..

2009 m. liepos 3 d., penktadienis

5:35

5:35 aš atsikėliau.
Baseinas.
Popiečio miego reikėtų, bet diena gerai dėliojasi.

Netgi landšafto specialistui sugebėjau liepti pačiam savo darbus daryt.
Studentai išsibėgiojo ant savaitgalio, bet apturėjom valandos trukmės seminarą. Apie gripo vakcinos gamybą. Labai įdomiai ir smagiai.

Dėlioju aš čia porą grafikų. Bet tai kažkaip jau tingu baisiai daug daugiau dirbt...

Šefas pasitvarkė laboratorijoje. Užkėlė mano papkes ant spintos. Mano kasdienines papkes. Nu nesupratingas jis, nu... net pirštų galais nepasiekiu. Tai man dabar kasdien su kopėčiom bėgiot?

liežuvio rodymas, hm.

2009 m. liepos 2 d., ketvirtadienis

Beprasmybės suvokimo desperacija

Dienos nuotaika prasidėjo frazėmis iš proz blogo:

Tai beprasmybės suvokimo desperacija. Kad ir kiek malšintum ją tariamai prasmingais darbais, nemirtingais meno kūriniais, intelektualiais blizgučiais ar atvirais pokalbiais. Kad ir kiek stiklelių jos gerklėn supiltum. Kad ir kiek stiklų į jos venas įrėžtum. Kad ir kiek eilėraščių jai prieš miegą sušnibždėtum. Vienintelis nemirtingas padaras šioj planetoj. Devyngalvė hidra, ataugančiom galvom. Suknistas mitologinis personažas, kur kas realesnis už visus mūsų išsigalvotus mokslus, tiesas ir dėsnius.

Darbe nuo 7:00, jau po susirinkimo, užsikroviau popierius, bet lyg ir pabaigsime su visais tais projektais. Dar korporacijon nulėkt, dar popierizmai bum bum bum.

Vakar po Cathy parodos, išgėrus ledų braškinio kokteilio netikėtai susisuko galva ir užpuolė nykumas ir liūdesys. Tikrai tas svaigulys ne nuo Moet Chandon šampano per šefo jubiliejų, ir nykuma ne nuo raudonų ikrų tuščiame skrandyje.
(Vėl prastai valgau. Karšta.)

2009 m. liepos 1 d., trečiadienis

karščio dilema

Darbe +30.
Aš su suknele. Nes karštoka.
Du mobilūs, raktai ir mp3 grotuvas.
Kišenių nėra.

Raktai ant šniūrelio ant kaklo.
Mp3 grotuviukas prikabintas už suknelės krašto.

Klausimas: kur dėt mobilius? Tampytis rankose užkniso. Palikinėju visur. O bėgiot pirmyn atgal per laboratorijas reikia... Vienintelė mintis, atėjus į galvą - nors imk ir grūsk į liemenėlę. Bet nu neįspūdingas mano biustas, neturiu aš ten saugyklos dydžio užkaborių...

(taip taip, aš padariau ten porą skubių svarbių darbų ir nelabai turiu ką veikt ;)). Išvažiavau sveikint šefo su jubiliejum. Bučiuosim į barzdą, linkėsim sveikatos.

2009 m. birželio 30 d., antradienis

Tai dienomis jums čia nešalta?

Kas iš to nerimo?

Siūlė man šiandien net viskio dėžę - tai būtų išsprendę 50 litrų grūsto ledo, kurio nėra kur dėt, problemą. 50 litrų grūsto ledo, turiu jums pasakyt, yra daug...

Atšildėm ledo mašiną. Sėmėm kastuvėliu ledą, mėtėm į kriaukles, darėm aviečių sulčių šerbetus. Studentai kvykauja, dirba lėtai, bet visą dieną. Net šefas atėjo, užglaistyt savo vakarykščių burbuliavimų. Bet deadline'ą aš vistiek turiu susigalvot... Reikia, žinau. Ryt ir poryt šiaip visokių korporacinių džiaugsmų, nekenčiu nekenčiu.

Užsimaniau dar dviračiu pasivažinėt. Ar šiaip į paupį, už Šilo tilto kur nors. Ant pievos.

Dar šiandien pas mane apsireiškė viena mergaitė į interviu. Galvojau, nori magistrinį daryt. Ogi ne - nori dirbt laisvu laiku nuo studijų ir magistrinio darbo darymo. Čia kuriuo paros metu?..

Vėl kregždės pro langus bando įskrist.

2009 m. birželio 29 d., pirmadienis

nerimas.

zaulia yra virpantis širdies nerimas.

nerimastingas vėjas.

pagalvėlės

Paskambino šefas, sukniso protą. Tas jo mokslinis nusiteikimas, ką daryt, keičiasi kaip pavasario vėjas. Nu. Užkniso. Atsiprašant, suki galvą ir rankas keturis mėnesius, o dabar jam staiga konstrukcija nebepatinka.

Ir nereik man priekaištaut apie ten visokius suspėjimus, deadline'us ir socializmus. Nu tik nereikia. Susirandat ką nors į mano vietą, kuris ganys penkis studentus ir laikys ant savo pečių tris projektus, popierius ir dar netgi neužsiims visuotinėm žudynėm iš pervargimo, ir aš su malonumu perduodu savo reikalus ir einu miegot. Ir nereikia man priekaištaut, kad aš keturias dienas "turbūt Maljorkoje atostogavau". Vat tik nereikia manęs nervint.

Ir man reik pagalvėlių ant alkūnių, visai rankų ant stalo neina laikyt, skauda. Negi valgyt vėl pradėt?

Viskas visai neblogai, tikrai... Studentai geri, darbai slysta plius minus normaliai. Ir šefui, įgrūdus į dantis rezultatus, dažniausiai nasrai užsičiaupia ir priekaištų nelieka. Bet kaip sako dėdė Vasia - nu ar nors kartą jis pagiria žmogų?..

2009 m. birželio 28 d., sekmadienis

ok ok

Pailsėjau, mmm.
Svarstau, ar suvažinėt šiandien darban, studentams bakterijų užsėt...

Ir mane nervina kažkokio šampūno reklama. Baltas su mėlynom juostelėm buteliukas švysčioja, o mano smegeninėje įsijungia SDS-PAGE elektroforezės vaizdas, ir galvoju, kodėl prie dienos žinių kažkas baltymų ekspresijos rezultatus mėto. Nu. Ten tikrai tikrai tą pirmą sekundę atrodo kaip forezės foto...

Aš pagalvojau, kad junga nebūsiu. Šitą - juodas darbas, ten bilekaip, aš nesutinku.

2009 m. birželio 27 d., šeštadienis

Miegapelė

Miegapelei nuo miego šonai neplyšo, tarkim, aš jau beveik žmogus ir nerėkauju. Pasivaikščiojau paupyje.

Vis dar trešnės su Haagen Dazs, tik su braškiniais.

Dar pagalvojau, kad velniams man tos intrigos reik?

Reik į Avies benefisą, į Fusedmarcus, reikia man šiek tiek skaidrumo ir skrydžio.

you are my rain inside
my humming thoughts.

2009 m. birželio 26 d., penktadienis

ho ho

She passed egzams and is a yachtmaster. Kad ir ką ten reikštų.

Dabar visiems ten prisižadi ten nuplaukt nuo belekur iki visokių Montekarlų, Gibraltarų, Andorų ir dar kur nors. Ir staigiai grįžti namo, man su tamsta vyno išgert ir pakalbėt reik. Blusynėje, Nidoje, bet kur.

Ir aš į bet kokį laivą lipsiu tik tuo atveju, jei man nereikės ten nieko daryt. Esmi tinginė.

Haagen Dazs

Užsisaldinau karameliniais Haagen Dazs ledais, užkąsdama trešnėmis.

Atleidau tam šaldytuvui, nes sugebėjau į jį sutalpinti savo gigantomaniško apsipirkimo rezultatus. Milijonus kilogramų uogų, daržovių ir jogurtų.

Prigaminau visko visaip, kulinarinės minties fontanas trykšta, kai aš išsimiegu.

Ir pasiunčiau mandagiai landšafto specialistą velniop, nes man laisvadienis. Ir man nerūpi, koks susitikimas šefui mano laboratorijoje 16-ą valandą.

Einu miegot;)

Sveikinimai buriuotojui Šiaurės jūroje, galite dabar jau grįžt namo, a?

2009 m. birželio 25 d., ketvirtadienis

Avarice

The more you want, the more it costs.
The more it costs, the more you want.


Parašykit kas nors man laišką, iš Šiaurės jūros buriavimų, iš savo atostogų Švedijose, iš korporacijų kažkur Paneriuose...
Jau net ir miegot tingiu. Ryt į sportklubį, pasiplaukiot.

Kur, klausiu, kur?..

Kur tas mūsų protas?
Aukščiausias asmuo namuose 1,68 m ūgio, o nusiperkame 1,98 m aukščio šaldytuvą. Nu spėkit, kaip mums sekasi pasiekti viršutinę lentyną?

Pasiautėjau iš pat ryto, nepamilau aš to šaldytuvo iš pirmo žvilgsnio (parduotuvėje turbūt afekto būsenoje buvau). Virtuvė vis dar kapitalinio tvarkymosi chaose.

Nu bet ok ok. Paglosčiau, duodu jam antrą šansą. Visai geras tas šaldytuvas.

Bet koks gėris truputį neit į darbą... aaah.

2009 m. birželio 24 d., trečiadienis

Girls don't change

Girls don't change.

Prieš kelias savaites prasidėjo panika, kad nėr kuo apsirengt.
Šį savaitgalį buvo persimatuota visa spinta ir išsirinkti penki variantai. Zaulia sėdi prie siuvimo mašinos ir urgzdama ten kai ką persiuvinėja.
Vakar vakare sudėliotos garbanos. Du kartus.
Šiandien ryte persirengta du kartus. Iš namų vėluojama išvažiuot tik pusvalandį.
Kvykiančias mergaites nuvežu į tūso vietą, prižadu grįžt po šešių valandų.

Ir nesvarbu, kad mergaičių amžiaus vidurkis 88 metai.
Kvykia taip pat.
Ir apsibara, ir apsiverkia, ir viską prisimena.
Išgeria "tik truputį truputį, Aldutės vynelio, beveik kaip sultys" (spirituotas uogų namudinis vynas).
Ir važiuot namo nenori, ir rėkaujasi lipdamos į mašiną.

Aš tuo tarpu profesionaliai patingėjau.

2009 m. birželio 23 d., antradienis

PK/PD

The concentration of ethanol in brain, serum and cerebrospinal fluid of rats at onset of loss of righting reflex (i.e. sleep) is between 3 and 4 mg/g, and the hypnotic concentrations of ethanol in man are similar.


Padirbau skruzdėle, panešiojau dėžes ir pipetes.
Maloniai atvėso, tik 28,9C laboratorijoje.
Skaitau PK/PD ir netgi beveik įdomu. Vienas studentas sakė, dar valandai-pusantros turi darbo. Bile jį užmušt ir išmest į bendrą koridorių?.. Aaaargh.

Nieko, nuo pirmadienio aš jau būsiu gera.

O man patinka

O man patinka toks oras.
Lyja taip, kad nematau instituto priešais, žaibuoja beveik mūsų kieme.

Tai aš išėjau kokios saldžios arbatos pagert, ir į lietų pasižiūrėt.

2009 m. birželio 22 d., pirmadienis

Byrėti.

Papaišiau ant to šilko. Nežinau, bent jau šiuo momentu man tas šedevras nepatinka. Bet jau atėmė, kad labai gražu ajajai.

Ir kažkaip netikėtai subyrėjau vakarop. Gal keli mėnesiai nuovargio suveikė. Kažkoks beviltiškumas ištiko. Dėl smulkmenų, dėl visiškų įsivaizduojamų smulkmenų.
Keistus įspūdžius, trapias viltis suvyniojam ir paslepiam. Giliai. Ir kam gi to reikia...

Skaitinėju apie spalvotus nusipirktus sportbačius, kažkieno skalbimo mašiną ir kamščius iš korporacijos link centro. Kur ta riba, tarp menamo ir tikro?

Nors viskas turbūt gerai, mm?

laisvadieniai

- Taip, klausau, Saule.
- Em, laba diena, Profesoriau. O aš norėčiau dviejų laisvadienių po Joninių.
- ... (praeina kokios 10-15 sekundžių, taip, aš skaičiavau...). Gerai.
- Tai aš ten popierius sutvarkius, studentų nebus...
- Gerai gerai, visogero.


Dar jei aš nustočiau iš to nuovargio keiktis ir patikėčiau, kad tikrai turėsiu 5 dienas iš eilės laisvas... oh oh.
Ir nė lašo suirzimo šefo balse, kaip nuostabu. Supranta jis. Kartais. Labai labai retai. Bet turbūt ant manęs jau matėsi, kad dar savaitė, ir grėstų masinės žudynės, landšafto specialistų genocidas, kalio cianidas Vilniaus geriamame vandenyje...

Pats jis darboholikas ir kitų negaili. Bet kadangi net jo asistentas šią savaitę nusimuilina vieną dieną, sekretorė išvažiuoja į šiltus kraštus, tai turbūt susitaikė su neišvengiamumu.

Nu kada ten tie tapymai ant šilko, pyragų kepimai ir ėjimai į parodas? Aš gal netgi pabūsiu miela šią savaitę.

(ir man tikrai pedagoginė patologija. Rytinė kava darbo virtuvėlėj. Rankose - biotech žurnalas. Skaitau apie krizės įtaką vaistų kainoms, apie reguliacijos griežtumą ir kaštus. Ir galvoju - o, va šitą reikės papasakot, kai skaitysiu paskaitą apie patentus ir klinikinius tyrimus, bus kaip antras požiūris...)

2009 m. birželio 20 d., šeštadienis

Už trachėjos

A. balsas rezonuodamas įstringa kažkur ten už trachėjos, prie stuburo.

Pramiegojau dieną. Tinginystė varva per ausis.
Ir man vis dar mizantropija. Ir gera aš būnu tik kartą per savaitę su pieninio oolongo puodeliu R. virtuvėj.

Kas gi tu? Ateik, įpilsiu vyno, jei nori, ir su medum.

2009 m. birželio 19 d., penktadienis

Sapnai

O tas sapnų vyriškis netgi egzistuoja, vaikšto ir gyvena besišypsodamas. Paralelinės visatos.

Ir dar. Atsiliepkite telefonu, gerb. šefe, aš noriu ten tų savo kelių laisvadienių...

2009 m. birželio 18 d., ketvirtadienis

mizantropija.

Imu visų nekęst, ir net radusi so-called-sąžinę ryte ant laiptelių, vistiek sau burbu.
Nu nereikia man jūsų ten santykių aiškinimosi ir taip, aš asociali.




o raganos vėlyvais vakarais iš sauso ledo laboratorinėse kriauklėse gamina rūką, pakuoja jį į zip-lock maišiukus ir mėto į Nerį.

aš gal saldžios arbatos.

2009 m. birželio 17 d., trečiadienis

dainuojantis britas ir studentai, neskaitantys blogo

Britas inžinerius, vos išėjus Romučiui, iš karto pradėjo dainuot pats sau. Gaila, kad siurblys ūžia, ir nesuprantu ką jis ten sau niūniuoja. Atsipalaidavo, pradėjo šypsotis ir rečiau vaikšto rūkyt. (turbūt Romutis jį užkniso;))


Studentai, savo ruožtu, mano blogo (dėkuidie) neskaito. Todėl grėsmingo liepimo nesiartint prie laboratorijos, kol aš neatsigausiu, irgi neperskaitė. Iš to seka, kad šiandien ryte beveik visi ir susirinko. Negaliu sakyt, kad tai jau taip blogai. Faini jie. Tik būtų gerai, kad man dar nereikėtų galvot už keturis studentus.

Miegojau daugiau nei 10 valandų, ir vis tiek visa apsiblausus.

Brunhildos daužo bliūdžiukais į grindis, rėkia, dėmesio reikalauja, o aš sėdžiu ir sudarinėju disleksiškus darbų sąrašus. Rytoj. Rytoj visko imsiuos. Šiandien gal kokią mokslinę knygą apie farmakokinetiką paskaitysiu.

2009 m. birželio 16 d., antradienis

ankstyvas miegas.

Noriu obuolių sulčių, truputį nesapnuot kai ko ir išeit anksti miegot.

Sulčių nėr, su sapnais nesitariu. Tai išėjau miegot. Tie šiaurės ir rytų dangūs pro mano langą, nuo tų spalvų negali miegot. Gerai, kad užlijo truputį.

Zys iz

Zys iz maj biest stjūdent.

Prieš metus katedroje buvo penki doktorantai.
Vieno nervai neišlaikė, išėjo.
Antra dekretinėse.
Trečia supanikavus ketina bėgt, vadovas įkalbinėja spaust iš šūdo grūdą.
Ketvirta turi gintis, per du mėnesius parašyt diserį, katedra parašė protokole, kad darbas neparengtas ginti. Gali neatestuot. Tada nukerpa stipendiją ir reik gintis eksternu.
Penkta - Zaulia. Egzaminai išlaikyti, eksperimentai atlikti, viskas švyti blizga.

Jo, parodomasis posėdis buvo.
Dabar užsitingėjus iki ausų, noriu miego, nenoriu tos krūvos susikaupusių darbų, kuriuos nukėlinėjau "po posėdžio, po posėdžio"...

Gerą gabalą iš univero ėjau pėstute, po šita vientisa lietaus užuolaida. Kapišonas, odinis švarkas ir farmacinės gamyklos darbiniai batai. Geri batai. Kojos sausos ir šiltos.

Nu kur tie bliūdukai Brunhildoms? Studentai per patrankos šūvį prie laboratorijos net nesiartinkit. Ir aš dviem dienoms pamirštu savo passwordą darbinio kompo, ok? Telefonai patys išsikraus, ne bėda.

Pamiegojau.

Tuopų pūkučiai bando nusėst ant skruostų ir aš, nepaisant to, kad dar liko ir katedros posėdis, galų gale užmiegu naktį.

Mhm. Katedros posėdis po kokių penkių valandų, reikia pranešimą gal padaryt..?

Vėl sapnavau A., net keista.
Vakarykštis gumulas iš gerklės irgi artimiausiu metu niekur kol kas nedings.

Nu jo. Kokią ketvirtą valandą šiandien popiet pasiuntinėsiu sms'us, kad viskas baigėsi.
Ir dar važiuodama darban pagalvojau, kad jei šiais metais man dar buvo beveik gėda už studentą, bet bent jau savo pačios darbais sužibėjau, tai kitais metais penki pavyzdingi studentai turėtų nušluostyt ten visokiems Pudeliams nosis. Lygiai po metų aš jums atsakysiu į klausimą, "kam tau tiek tų balvonų?".

2009 m. birželio 15 d., pirmadienis

Akacijos skonis ir dešimt strėlių

Prašyčiau, išimkite dabar iš gerklės tą jautrų gumulą. Vėl nulupta.

... Toliaregis.
... Mergaitės iš serijos "nieks neišeis iš šios nuotakų mugės gyvas, mergaitės juokiasi, mergaitės nori vyno raudono". Ir tai praeis.

"Ko jūs ten prisirūkėt?" - Tik štrudelis su arbata.

Ačiū R. už kompanijos palaikymą ir ramų vakarą.
Ausinės, kur tos ausinės?

Svarbiausia dabar užmigt. Nes tos trys-keturios valandos pernakt ir tas nuovargis nieko gero nereiškia. Gal įtikint šefą, kad po Joninių tas dvi dienas neateisiu?

Paskutinis egzaminas

9, kad ten kas nors nepagalvotų, kad pas šefą blatas buvo...

Nors atsakiau net apie baltymų agregaciją, ko visuomet nemoku.
Reik tikėtis, artimiausiems dešimčiai metų tai paskutinis mano egzaminas. Or ever.


Ir šiaip apylinksmis šefas. Gal net naują mergytę gausiu pagalbon. Ir bendrai, bepasakojant pasirodė, kad lyg ir nemažai nuveikiau per metus.
Dar neatsipalaidavau.

И вот я падаю вниз, уже в двух шагах от земли.

tinguma nervuma

Egzas po trijų valandų, baisulingiausiai tingiu. Ievutė sako, kad egzas simbolinis. Pasirašykit man dabar. Atsibodo.

Romutis labėje. Nu jo. Pakalbėti mums linksma, papošlint, pasipasakot, padainuot. Aha.

Atsibodo.

Ir dar nenoriu su mašiniuku iki univero važiuot, uodegon ten tas parkavimasis.

2009 m. birželio 14 d., sekmadienis

žinau žinau

Jo, must be crazy.

Sėdžiu, braižau plazmidžių ir genetinių konstruktų paveiksliukus, schemas, įvestas mutacijas ir jaučiu kaifą. Tiesa, galo nematyt, bet tai kas :D
Mhmmmm, koks malonumas rašyt metinę ataskaitą.

va todėl aš išprotėjus mokslininkė. va todėl aš nesėdžiu už vadybininko stalo, apmusijusiame institute arba robotų korporacijoje (tai, kad aš gaunu atlyginimą iš korporacijos, dar nereiškia, kad aš ten tuo varžteliu dirbu).
taip taip, čia iš tos serijos, kai aš susirūpinusiems dėdulėms (kurie su mano šefu po keliasdešimt metų pradirbę) aiškinu, kad man vis dar privalumai nusveria trūkumus.
Nu net negalvojau šiandien ryte, kad nuotaika taip pagerės, pradėjus rašyt.

When I Take My Sugar To Tea

... I never know how sweet it'll be.

Ant grindų išdėlioti visų metų moksliniai popieriai. Gerai, kad kažkokiu stebuklingu būdu aš turiu vientisą vaizdą apie savo atliktus darbus. Tereikia viską gražiai aprašyti, kas ir kelia didžiausią tinginystę.

Trečiadienį, trečiadienį, viskas bus baigta ir ramu. Tada tik atsikratyt landšafto specialisto ir... Nu tada jau ką nors sugalvosim.

2009 m. birželio 13 d., šeštadienis

Без бою

be kovos pasidaviau.
Pramiegojau dieną. Popiečio miegas baigėsi 20:45.

Iki pirmadienio reik pasiruošti egzaminui, parašyti metinę ataskaitą, paruošti tos ataskaitos .ppt ir sudaryt antrų metų mokslinių tyrimų programą.

Nu gal kaip nors.

du litrai pomidorų sulčių vienu prisėdimu - kiek per daug.

2009 m. birželio 12 d., penktadienis

Egzistencinis tingulys, dar kartą.

Nemiegojus.
Pervargus.
Lietus kaupiasi.
Pusiau pramerktom akim darau eksperimentą, kad galėčiau tvarkingai ir gražiai katedroje antradienį atsiskaityti.

Місто спить, голова болить і летять пусті години...

Nu net pavalgyt tingiu nueit.

Rūko skonis

Antrą valandą nakties suprantu, kad per paskutines kelias paras miegu po 4 valandas, ir naktį miegot nesigaus.

Atsidarau langą ir leidžiu įvarvėt saldaus akacijų kvapo rūkui į kambarį. Atrodo, lyg sauso ledo į šlapią kriauklę kas nors būtų pripylęs. Atsisėdu, kaip mėgdavau vaikystėj, po rašomuoju stalu (pats laikas valyt grindis). Mėgstu upinį rūką. Net savo kambaryje.

Tai va dabar skauda gerklę, nepusryčiavau, ir pats laikas būtų eit miegot.
Agha. Darbe virtuvėj ant stalo gal pamiegot?

Prieš langus instituto ūkvedys savo audinės nebrozdindamas nosies nesugeba užsivaryt ant bortelio. Du jo darbininkai tupi ties borteliu ir mosikuoja rankom. Tai dabar, įtariu, tą pakilimą nudaužys prie pirmos progos?..

2009 m. birželio 11 d., ketvirtadienis

mind the gap

Taip, visgi su klaidom, dešimt nesigaus, rašome aštuonis.

Eeeh, o kur devyni?..

Anyway, viskas nuostabu. Ir šiaip gavau klausimus, kuriuos apytiksliai mokėjau, ir referatas, rods, nebaisiai į lankas. Ir dar net geranoriškai papasakojo, ko aš nežinojau. Jaučiuos apsišvietus.

Tada dar aplankiau Dzūką ir Robką, pasėdėjom, apšnekėjom moteris. Tik po gero pusvalandžio suvokiau, kad sėdžiu ir šneku už vyrų pusę, bet tai ką padarysi.

Tuomet mane dar pabandė prišert šokoladiniu tortu su šokoladiniu kremu. O kadangi mylimiausio ever dėstytojo ir dėdulės gimtadienis, nesigavo atsisakyt. Ak, tas žilabarzdis pilvūzas, kuris gali išsityčiot iš bet ko. Prijuokino iki ašarų, net nepaisant to, kad ir iš manęs tyčiojosi. Su Dzūku vos ne ant grindų voliojomės.
Romutis. Aij nu, negi muši jį per galvą už subtilias pastabas apie mano liesumą ir patrauklumą. Mergaitė jis, ką padarysi. Jis turbūt man pavydi arba tai yra daddy issues.

Aš einu pamiegot.
Dėkojame visiems laikiusiems pirštus, padėjo.
maždaug dabar jau reik pradėt labai bijot.
jūs ten palaikykit sukryžiuotus pirštus, ar ką.

grįšiu apie dvyliktą. ant skydo arba ne.

truputį

Truputį nekenčiu savęs už tai, kad nemoku mintinai iškalti kelių šimtų klausimų. Pradėjau sąžiningai gilintis, užkliuvau pusiaukelėje, suvokdama, kad neįmanoma. Nu tai dabar negerai, nes paskutiniai klausimai visiška terra incognita.

Dar truputį panikuoju.

Visai ne truputį skauda galvą.
Tai išeinu miegot, pabandysiu atsikelt ketvirtą ryto. Pasimokyt, ane.
Nu ok ok, žinau, po paros būsiu girta ir kokios nors nebe tokios nuotaikos. Bet tai po paros, o man dabar gyvent reik.

2009 m. birželio 10 d., trečiadienis

bene nebe

Paburbėsiu, ar ką.
Nebe mano amžiui mokytis kažką mintinai kalant. Baltymų-baltymukų pavadinimus, genų numerius ir panašiai. O žinau, kad to reikės rytoj per egzaminą. Visi sveiko proto žmonės sutinka, kad šis egzas beprotiškas, kad reik bendro suvokimo, o ne smulkmenų. Kas iš to, kas padarys tą perversmą sistemoje?
Šiuo momentu atrodo, kad net katedros vedėjo egzas buvo lengvesnis bendrąja prasme - formulės, smulkmenos velniop - arba supranti, arba ne. Kad katedros vedėjas kirvis, tai čia jau kitas klausimas. Nu ir kad aš to dalyko neįkirtau, tai irgi kitas reikalas.

O aš šitus procesus gi suprantu, kaip ten viskas vyksta...
Konspektuojuos. Turbūt teks tas smulkmenas nusirašinėt, oh shame on me!

2009 m. birželio 9 d., antradienis

Studentai ir taip toliau

Studentas gavo 9 iš bakalaurinio, dėkuidie. Nu nes jau labai nerimavau. Vakar vakare bandžiau save įkalbinėt, kad nu velniop Zaulia, savų problemų smarkiai per akis. O nervavimasis nepadės - kaip apsigins, taip ir gaus. Tai musiau kietai apsigynė, kiek iš mažųjų studentų siunčiamų sms'ų supratau. Nu nes bloga recenzija, prisikabinęs katedros vedėjas...

Nebuvau. Bet kiaurą dieną sedėt ten negalėjau, mokytis reikėjo.

Nu. Mokaus mokaus.

Mintys zvimbia elektros tinklais.

Ir dar kažkodėl užsimaniau į rudenėjančią Vieną. Į plačias lygias gatves su karčiu cinamoniniu kavos kvapu, rūkus, į besislepiančius parkų užkaboriuose. Štrudelis sėdint ant metalinės lauko kavinės kėdės.

2009 m. birželio 8 d., pirmadienis

Kirvis

Kirvis letenėlėse, mojuoju, trepsiu ir lakstau aplinkui.

Tai gal einu aš anksti miegot, kad nieko nepadaryčiau. Netyčia.

Liūdesio tarakonai

Liūdesio tarakonai bėgioja po galvos užkaborius, čiobrelių arbata nepadeda, kankina nerimas.

Studentas gavo prastą recenziją apie bakalaurinį. Žinojau, kad darbas nelabai geras, jei eksperimentai dar dar, tai parašyta skystokai... Bet recenzija žiauroka. O man gaila.

Tuo pačiu jaučiu, kad ta pati moteriškė mane sudirbinės ir per egzą, ir per katedros posėdį... Na, žinau, kad aš jai užkliuvus, bet oi oi. Jei šefas bus, tai dar sėdės suglaudus ausis, bet per posėdį tai pasilinksmins. Xujeva, nu ot.
Nieko. Nenužudys gi.