2008 m. gegužės 31 d., šeštadienis

Sapnas Nr. fome-rene arba dryžuotos burės

Vėl esu virtuvėje su atvira duonkepe krosnimi iš senesnio sapno.
Varškės pyragas su kažkokių gelsvų vaisių gabalėliais jame, turbūt persikai/abrikosai (niekada jų nesugebu atskirt vienų nuo kitų) guli praplėštas ant laiko dėmėmis apmarginto medinio stalo.
Stalas iš mano senųjų namų, kurį pirko dar mano prosenelis. Nedidelis kvadratinis virtuvės stalas, nuo senatvės skilusia viena koja. Padėsi ant jo galvą - ir užuosi seno medžio kvapą. Dešimtmečius virtuvės kvapų.
Pyragas vis dar šiltas, varškės trupiniukai aplink, pluta auksinė.

Beveik guliu ant stalo - susirangiusi ant taburetės, užsikniaubusi visu korpusu ant stalo ir ranka rankioju trupinėlius nuo pyrago. Ir žiūriu pro langą. Langas platus, rėmai kiek persikreipę, bet stiklų nėra. Nebuvo, turbūt. Baltos, paprastos ir nuskalbtos užuolaidos. Juda nuo vėjo. Skaidrus dangus ir kaip visuomet, jūros nuojauta. Nesimato.

Atsistoju ir einu prie lango. Gaunu per veidą plevenančiomis užuolaidomis, prasiiriu iki lango ir atsiremiu į rėmo kraštą.
Taip, jūra. Bet rami rami. Net bangų nesijaučia, bet ošia. Ir šiltas vėjas nuo jūros.
Pasižiūriu į dešinę ir ant pilkšvo smėlio matau "priparkuotą" burlaivį. Būtent toks apibrėžimas ir lenda sapne - laivas priparkuotas šalia namo, kaip mašiniukas. Tiesiog stovi visiškai stačias, kiek įkastas į smėlį savo pilvu (net neįsivaizduoju, kaip tai vadinasi). Kadangi namas ant polių - matau laivą kiek iš viršaus, stiebo viršus tik vos vos aukščiau už mano stogą.

Nedidelis ir su gelsvomis dryžuotomis burėmis. Didžioji trikampė ištempta, dar dvi pusiau nuleistos ir susiraukšlėjusios. Girdžiu plazdėjimą ir galvoju, kad pati jokiu būdu nepakelsiu kitų burių.

Atsisuku į atvirą krosnį virtuvės viduryje ir sakau kažkam: "Reikia Daliai pasakyt, mes gi nesusitvarkysim". Žengiu žingsnį ir paslystu - basa ant dažytų aliejiniais dažais medinių grindų. Išsidrebiu smagiai, ant užpakalio. Stojuos ir matau, kad mano pėdos priaugo prie grindų. Atsidūstu ir sėduos ant lyg tyčia šalia atsiradusios taburetės. Ir atsilaužiu dar vieną gabalą varškinio pyrago.

Sapnas Nr. geds-vniz arba elastinga grybų pieva

Senokas sapnas, kelių mėnesių senumo. Iš tų kiek surrealistiškų.

Už nugaros miškas. Atsisuku, pasižiūriu, koks miškas. Tai tamsokas eglynas iš mano vaikystės.

Miškas šalia Tytuvėnų - senas eglynas, pilnas uodų, pelkingas, su mažais upeliukais. Jame nelabai jauku, bet vaikystėje vistiek mėgdavau į jį eit.

O prieš akis pieva. Grybų pieva. Vien žaliokės. Pieva iki pat horizonto, žolės nėra, viskas vien žalsvos grybų kepurėlės. Kairėje, už kelių šimtų metrų, stovi vaikiška sovietinė pavėsinė grybas. Tokia, kaip darželiuose būdavo - skardiniu stogu, musmirė. Kiek aprūdijusi. O ant suoliuko po ja sėdi trys žaisliukai iš liūdno sovietinio multiko apie išmestus žaislus. Meškiukas su nuplėšta ir keliais dygsniais prisiūta ranka. Lėlė-klounas su apsitrynusiu veidu. Plika lėlė-kūdikis su kreiva koja...

Žinau, kad reik prasibraut per grybų pievą iki pavėsinės. Pradedu eiti, iš lėto ir plikomis čiurnomis jaučiu elastingas ir glitokas žaliokių kepurėles, bet jos nelūžta. Atsigręžus nematau savo pėdsakų. Tiesiog šiek tiek siūbuojanti grybų pieva. Garsas guminis, šlepsintis. Bet malonu.

Prasibraunu iki pavėsinės, pasisveikinu su žaislais ir prisėdu greta. Atsiremti į metalinį vamzdį kiek nepatogu, bet atsilošiu ir ištiesiu kojas. Po pavėsine žemė išmindyta, ir mano kulnai jau purvini.

Pradeda lyti. Smarkiai, net ūžia. Meškiuko letena atsikabina, ir nutrūksta. Pakeliu nuo žemės ir pasidedu ant kelių. Paglostau meškiuką ir sakau, kad viskas bus gerai. Nulis lietus, mūsų ateis pasiimti. Ir pareisim namo.

2008 m. gegužės 29 d., ketvirtadienis

Oficialios žinios arba soco-jaon

Birželio 16d. nauja, švytinti air blue spalvos Opel Meriva atkeliaus pas mane.
Ne, man dar ne bankrotas. Ir ateitis šviesi.
Automatas. Žinau, išlepsiu. Buožė gi, man prie veido tinka.
Erdvi ir patogi močiutei įlipt.

Gal tai ir ne fancy mašinytė ir ne kelių monstras. Bet miela ir patogi. Ir simpatiška, vairavosi maloniai.
Užtat turim linksmą dienos frazę. Atsisėdus test drive'ui, bandžiau susireguliuoti sėdynės aukštį. Pavyko tik su vadybininko pagalba. "Jūs turbūt labai mažai sveriate...". Opelis turbūt nepagalvojo, kad vairuotojas gali sverti 50 kg ;)

Dar turiu sapną apie grybų pievą, bet siaubingai tingiu rašyt.
Labanakt.

2008 m. gegužės 27 d., antradienis

mašinoieška, sielovada ir kitos linksmybės

Šiandien apturėjau potyrį, vadinamą mašinoieška.
Išvados iš to kelios:
  1. Visiškai nemoku derėtis ir neprižiūrima esu itin lengvas grobis vadybininkams. Fordo salone, kol dėdė Giedrius šnekėjo telefonu, man sugebėjo tooookį šlamštą įpiršt... Gerai, kad aš su dėde Giedrium, kuriam 18-20 procentų nuolaida yra juokų darbas.
  2. Nežinau, kokios mašinytės noriu. Ryškiai žalia Mazda 2 smarkiai kirto per mano vaizduotę, bet susitvardžiau. Akivaizdu, kad kiti žmonės mašinų klausimu žino geriau, ko man reikia.
  3. Ne, jokių komentarų tema "ar tau reikia visiškai naujos mašinos" nepriimu. Aš kapituliavau. Kartais geriau nesiginčyti.
Tai va. Dabar apie tai, ties kokiomis mašinytėmis yra apsistota šiuo metu. Dar važinėjimosi diena ir derybų diena, tai pasirinkimas susiaurės. Random tvarka.
  • Opel Meriva, Cosmo komplektacija. Pliusas: močiutė ja važinėjosi, labai patiko. Spalva keista - kažkokia sidabriškai švelniai melsva Air blue. Erdvi.
  • Hyundai i30 - žiūrėjau paskutinę. Nebežinau, galva buvo jau perkrauta. Jokio įspūdžio, kaina didoka.
  • Kia cee'd. Yra pažįstamas salone, padarytų nuolaidą. Minusas: trenkiausi galva besėsdama. Močiutė tikrai užsikabins, be to nepatogu ir šiaip įsėst...
  • Peugeot 207SW. Ji man negraži iš veido. That's it.
  • Ford Focus Collection. Nežinau. Beveidė mašina. Justukas sako, kad brangios detalės.
  • Honda Jazz. Nu labiausiai emociškai patikusi... Mergina vadybininkė, vienintelė mašinytė, kurią mačiau gyvai važiuojančią ir ryškiai geltona... Aišku, geltonos nepirkčiau, bet ;) Mergaitiška, kompaktiška, su charakteriu. Bet. Manau, močiutei joje nebus patogu...
Sveikas protas sako - Opel Meriva, jei lips su vairavimu. Giliai norėtųsi Hondos Jazz.

Užtat užsėjau savo bakterijas :) Galų gale, gyvas daiktas mano laboratorijoje. Užsiimsiu bakterijų sielovada ir dresūra - mokysiu šokinėt pro degantį barjerą ir dainuoti tirolietiškai.

Oficiali padėka Justukų šeimynai už ištempimą iš darbo. Ačiū ačiū.

2008 m. gegužės 21 d., trečiadienis

Dienos frazės, arba rual-eyuk

  1. "Romuti, tu ne Šerlokas Holmsas. Tu Mis Marpl". Zaulia, 2008 05 20.
  2. "Zaulia, tu net operacijos dieną į darbą ateisi?" Romutis, 2008 05 21.

Sakyčiau, 1:1. Mergaitizmas vs darboholizmas.

Užtat šlapi darbai laboratorijoje net šlepsi. Jau trečia diena nedarau jokių popierinių darbų, hohooo... Ir gal netgi greit pradėsiu klonuot. Smagračiai galvoj tik sukasi, traška, vynioja klastingas mintis apie tai, kaip aš čia apkarpysiu suklijuosiu DNR...

Nors ataskaitą jau reikėtų imt rašyt.
Gal greit naujų kolegų gausim...

2008 m. gegužės 17 d., šeštadienis

zude-poqn

Atlyginimas nepadoriai didelis, bent jau mano supratimu.

Ką padovanoti Dzūkui?.. Ryt pakvietė į gimtadienį. Praktiškų dovanų nenori.

Sapnavau, kad man išpjovė pusę klubo kaulo, o aš vistiek vaikštau, Skundžiuos, pykstu, bet neskauda.

Ir vakar su Romučiu pribaigėm registruoti reagentus. Duomenų bazė net blizga, reagentų spintos prikimštos, sandėlio dėžės užklijuotos, sunumeruotos ir su sąrašiukais ant šonų. Gerai, kai kartu dirba du išprotėję manjakai. Bent kažkuriuose dalykuose itin sutampame...

Reik užsirezervuoti savaitgalį sklandymui. Kas nors norės kartu važiuot pasižiūrėt, kaip mane išmes pro langą?

2008 m. gegužės 15 d., ketvirtadienis

85 arba hude-nbzu

Į klausimus "Ką, jau aštuonios vakaro, ir tu vis dar darbe?" neatsakinėju.

Pėda švyti visom vaivorykštės spalvomis, bet visgi niekas neskilo.

Močiutei 85-eri. Antras svečių užėjimas per dieną. Ir tai dar ne pabaiga - savaitgalis...

Gal pavalgyti, ar ką. Nepamenu, kada valgiau. Hmm.

Darbe pasiekiau tą ribą, kad gali krauti man bile kiek naujų darbų - darau maksimaliai kiek pajėgiu. Tarakoną pasiuntėm vakar raštu, mandagia forma. Nebesikabina. Kol kas.

Viskas visai neblogai. Ahm. Sapnavau, kad perkandau šliužui direktoriui veidą.