2009 m. kovo 30 d., pirmadienis

Mhm.

Oh you can put a constant smile on my face.

Merci, mon cher.

2009 m. kovo 29 d., sekmadienis

Atradimai

Prateriojau savo mp3 grotuviuką, taigi turiu žaisti su kompe esančiais playlistais ir last.fm neišsemiamomis galimybėmis.
Asociatyviniu būdu užsikabliavome ant Shirley Bassey ir jos perdainuotų bondiadų soundtrackų, o dabar neištrinamai kelioms dienoms man galvoje skambės Love story:

He fills my heart with very special things
With angels' songs, with wild imaginings
He fills my soul with so much love
That anywhere I go, I'm never lonely
With him along, who could be lonely
I reach for his hand, it's always there.

Tuo pačiu pasidžiaugiu raumeningomis kojomis ir net gurgždančia šviežia oda. Mrrr.


2009 m. kovo 28 d., šeštadienis

Plovo užrašai

Įsijungiu kompiuterį. Apsižiūriu, kad ant virtualių post-it lapelių kažko prirašyta ir paslėpta po paskutiniu mano rašytuoju. Ogi:
  1. bliatcva
  2. plovo chebrai
  3. dar plovo
  4. nepamiršk pasūdyt
  5. dar ir ledų duok
  6. įpilk vyno
  7. padaryk arbatos.
Tai gulėjo prieš pat mano akis geras dvi-tris savaites, ar ne? Ak jūs.

2009 m. kovo 27 d., penktadienis

El choclo, Secteto Mayor

Klausausi tango per last.fm. sudarinėju studentų planus, tikrinu PCR sekas...

Žiauriai daug atiduočiau už ramų vakarą su kava ir štrudeliu pas Arčį su D. Bliam, būtinai tau dabar reikėjo išplaukt? Literally, into the seas?

Eco, il mondo, dice Daniel Melingo.
Nu kaip nors. Nors dar ir vakaras nusimato nemalonus...

2009 m. kovo 26 d., ketvirtadienis

Alejando nos, acercando nos

Durniausia, kai šypsaisi, nors nėra tam svarios priežasties. Kaip vienas įsimylėjęs p. A. šiandien pasakė - " juk šypsena džiugina ir patį žmogų, ir aplink jį esančius" - tai taip banalu, bet teisinga. Ir taip, taip, labai matosi, kad tamsta įsimylėjęs. Švytėjimas.

Klausausi Cahuengos. Ir galvoju, kad viskas gal ir bus gerai.

Šiandien kiaurą dieną šypsojausi. Čia aš ta, kuri šypsosi be priežasties. Gal visgi pavasaris?
Radau naujų idėjų dėl eksperimentinio stuporo, kuris čia nerealiai užpuolęs.

Ir kartais norisi, kad šypsena būtų su priežastimi.

O dabar

Prisižviegėm, prigėrėm skanaus vyno, Blusynė, Arčis, skanus maistas, stovėjimas naktį Savičiaus gatvėje nelabai besuvokiant, kodėl.
Taip taip, raganų tūsas, kaip išsireikšė vienas gerb. direktorius.

Iš ryto, turbūt vis dar alkoholinio apgirtimo dėka - entuziazmas, gera nuotaika ir šypsena.
Po pietų - jau apsiniaukiau ir labai daug atiduočiau tiesiog už pamiegojimą.
Gerai, kad vis dar sugebu juoktis. Kad galiu klausyt, kaip mergos pasakoja apie savo mamas. Ir kad nepasidarė liūdna ir beviltiška išgėrus kažinkiek taurių vyno...

2009 m. kovo 25 d., trečiadienis

I need a break

Tai imsiu ir išeisiu iš darbo gera pusantros valandos anksčiau.

Įkvėpiam, iškvėpiam.
Pertrauka. Nemąstom.

2009 m. kovo 23 d., pirmadienis

little bears, big pandas.

Sapnuoju gailiai šviežią juodą duoną. Mėlynes, bebrus, vestuves, skraidančius žydrus ir oranžinius durklus. Skaidrių spalvotų balionėlių jūrą, Kaziuko mugės minią, kažką, šnekantį lenkiškai.

Tada galvoju, kad puiku, kad yra keletas žmonių, kurie mane priverčia nusišypsoti. Mažomis smulkmenomis, negrabiu švelnumu, vien savo buvimu.

Iki silpnumo užkniso sniegas ir pilkuma šlapuma. Kai dar persuks tą laiką, iš vis sustingsiu į ragą.

Per kelias dienas, taip netikėtai, pasiilgau D. O turiu papasakoti, svarbiausia - gyvai, apie Buenos Airių kelionę. O nematysiu iki pat liepos.

Noriu planuotis vasarą - Stokholmą, Mėnulį Juodaragį, kokį nors visiškai ramų tylų poilsį. Neįtikėtinai miela būtų Latvijon, į Alviki, į tą seną medinį namą, dengtą nendrėmis - į palėpę su vaizdu į jūrą iš išgulėtos siauros lovos.
Tuomet aš pasikvepinu žalios arbatos kvepalais, kad nepamirščiau pavasario kvapo. Klausausi Jimmy Hendrixo, Lykke Li ir hipiško post-bitlinio Harrisono.
Studentai man užpliko kavos ryte ir aš juos perspėju dėl blogų žmonių outside the lab. Nesigąsdina ir parodo, kaip einasi žaisti Traviane online.

Ir galvoje skamba, nesustojamai:
I don't know why nobody told you
how to unfold your love.

Ir dar aš noriu sportuot.

2009 m. kovo 21 d., šeštadienis

Nemirksinčios akys

Nemirksiu. Nes nesugebu atsimerkt. Keliolika valandų pramiegojau, dienos visiškai nebuvo, išskyrus pietų gaminimą ir susikaupimą parašyt laišką dėl nevažiavimo į Bs As.

Tuomet dar sapnavau, kad stoviu prie savo laivo katamarano ir katiniškai markstausi prieš ryškią vakarėjančią saulę... Mojuoju paliktu šalia dvipusiu kirviu-kirtikliu nueinančiam vyrukui su juokinga šukuosena, kad pasiimtų kirvį. Ir prašau nupirkt torto, geriau baltą kokį nors.

Tai reikia eit pavakarieniaut ta proga.

2009 m. kovo 20 d., penktadienis

I don't know why

Dvi dienos, ir nauja eksperimentinė duobė. Pradedam iš naujo.

Sėdėdama virtuvėje darbe ir laukdama, kol studentas susitvarkys savo darbus, klausiausi savo tvinksinčio gomurio. Karšta Earl Grey arbata, lengvai saldi, nedideliu gurkšniu įkalinta burnoje...

Ir sugromuliuoju kelių savaičių senumo sapną.

Sapnas thil-irco

Stoviu ant suoliuko, smakrą padėjus ant lango atbrailos. Močiutės klasė, konservatorija, palėpė, vaizdas į kiemus ir skardinį išsiklaipiusį stogą. Šalia vazonas, kaip ir prieš kelioliką metų, kai iš tikro taip stovėdavau ir nervuodavau močiutę mykdama kartu su jos studentais mormorando.

Atsisuku link durų (dešinėje veidrodis studentams, senas stalas, kairėje pianinas) ir išeinu pro jas. Į visiškai saulėtą kambarį. Tokį apšviestą, kad net balta, kai net prarandi laiko nuovoką.
Kažkodėl žinau, kad už langų - bėgiai. Lengvas dvigubas kvapas - senų išvaškuotų baldų ir saulėje tirpstančios bėgių smalos.
Dėviu savo mylimą žalsvą kišeniuotą sijoną, dainuoju a little bit ir šoku. Šoku užvertusi galvą į lubas, bandau perrėkti pravažiuojantį traukinį. Staiga kaire ranka, po oda, perbėga kažkas. Žinau, kad gyvas daiktas, gyvenantis po mano oda. Mažytis kietas rutuliukas, kurį sučiumpu ties dilbiu dviem pirštais ir pabundu.

Trumpas sapnas. Bet kadangi man nesinori miegot, turbūt aprašysiu dar tris keturis sapnus.

Atidėjimai ir nustebimai

And again, again again, penktadienio muzikytė.

Vakar dar gavau nepadoriai nelegalaus verslo pasiūlymą. Man to betrūko gyvenime, dopingu užsiiminėt. WTF? Ar man ant veido parašyta, kad man iki pilnos laimės tesinori susigadint visą savo mokslinę reputaciją (kokia ji bebūtų) ir dėl kelių niekingų dešimčių tūkstančių sėst kalėjiman, sugadint dešimtims žmonių sveikatą?!!

Tesigailiu, kad nespjoviau tam žmogui į veidą ir jo nesudubasinau. Nors gal taip ir geriau, visuomet elgtis mandagiai, ypač su žmogum, kuris yra pabrėžtinai chamas?..

Ir dar atidedu Buenos Aires. Apsisprendžiau.

2009 m. kovo 19 d., ketvirtadienis

I've got my mind set on you

Diena prasidėjo George Harrisono "I've got my mind set on you" ir aš nusišypsojau.

Šiandien reikia susikaupti, atlikti popierinius darbus, įkvėpt iškvėpt, padaryt svarbų sprendimą.

Dabar kavos, o tada čiupsim viską ir padarysim.

2009 m. kovo 18 d., trečiadienis

Coooome to Momma

Chimeros chimeriukai, come to me!

Šiandien, po gana netrumpo užbuksavimo eksperimentinio, jau turiu keletą savo chimeriukų.
Tokie maži, pūkuoti. Išsigandę, nedrąsūs ir nežinia, kur kuris.

Aišku, sekančiam žingsnyje vėl kas nors mus ištiks. Bet bent jau aš juos matau...

2009 m. kovo 17 d., antradienis

as a dirty snow

Jau skundžiausi mylimiesiems -

kiek reik nuprotėt, kad namuose, po sriubos išplovus puodą, pagalvot - ok, dabar jį į autoklavą.

Klausausi naujojo U2 albumo ir viena akim žiūriu į avelės parekomenduotą signs filmuką. Nuspėjama, bet turbūt miela.
O dabar jau tikrai miegot.

2009 m. kovo 14 d., šeštadienis

Truputį

Šiandien yr tokia truputį kissable nuotaika. Ir tai praeis.

Dar kankina klausimas - į Lisaboną per Budapeštą? Tai tikrai optimalu?..

Lygiai metai Pumpurėlių firmoje. Sušiktai sunkūs metai buvo, bet įdomūs.

2009 m. kovo 12 d., ketvirtadienis

perfect evenings

For once, I can say, this is mine, you can't take it
Long as I know I have love, I can make it
For once in my life, I have someone who needs me

Kai laiku išeinu iš darbo, susitinku su mano mieliausia D., išgeriame nuostabaus Veneto vyno ir mus apsupa sodrios Arčio balso gaidos bei šilta šypsena, kai aš suvalgau vištienos užkepėlę su septynių žolelių padažu, prakalbam ištisas valandas apie nieką, kai pareinu ramiu žingsniu namo su muzika ausinėse... O taip, viskas gerai. Viskas tiesiog gerai.

Išėjau miegot.


Rytinė kava @11:30 am ir tikri vyrai laboratorijoje

Taip taip, mano laboratorijoje ir vėl remontiniai darbai. Porą aparatų išveža, montuoja baldus, prijunginėja vandenį..
Ta proga rytinė kava mane ištiko tik pusę dvyliktos. Santechnikai išlėkė pirkt veržlių, prarabas paskambino ir berods jau apsiramino ir aš galų gale galiu prisėst ir pagalvot apie būtinus reikalus.

Dienos įžvalgos, savo ruožtu, yra apie tikrus vyrus:
- kurie nepasiduoda susidūrę su pirmu sunkumu ir išbando krūvą siurblių ir žarnelių, kad tik išpumpuotų vandenį iš aparato.
- kurie nepataiko tą išpumpuotą vandenį išpilt į kriauklę. Didelę kriauklę. Iš patogaus plastmasinio kibiro. Grindys plaukia.
- tačiau atimantys iš manęs šluotą ir viską patys sušluostantys.
- gerdami kavą pasakoja man linksmus nepošlus anekdotus ir tyliai lengvai besityčiojantys iš mūsų šefo. Kuriam žmona ir dukra medikė uždraudė valgyt šokoladą ir gert kavą. O aš galvoju, ko taip greit nyksta šie produktai mūsų virtuvėlėje, net kai nėr studentų...
- išvažiuodami su priekaba nuskina kiemo žibintą. Tokį nedidelį... Nelabai smarkiai. Skaniai nusikeikia, grįžta grąžto ir sutvarko žibintą. Plius valanda? Nieko tokio, užtat viskas tvarkoj.

Kodėl turiu nuojautą, kad dienos nuotykiai dar tik įsibėgėja?

2009 m. kovo 11 d., trečiadienis

išėjau dar pamiegot.

If the man can dance
he gets a second chance.

Tik kad jie arba nemoka šokt, arba yra bjauraus būdo. Noriu vėl šokt.
Ir einu dar pamiegot, nu nes man šiandien šeštadienis.

P. S. Aušra Aušrele, jei gyva, atplauk pieno puta, parašyk ką nors, visiškai nepagaunu tavęs.

2009 m. kovo 10 d., antradienis

sanity ways, Džino sindromas ir pilnatis

Kai pilnatis ir aš ant susirgimo ribos, aš nekreipiu dėmesio į laiką ir išsiverdu tirštą vištienos sultinį su daug daug pipirų, imbieru, česnaku, čiobreliais ir morkom. Ir sukapoju cielą bliūdą. Pasidarau mielesnė ir geresnė. Truputį.

Romutis, savo ruožtu, patiria Džino sindromą. Prieš kelis metus jo mažoji sesutė baisiausiai mylėjo ir džiaugėsi savo tetos vilkšuniu. Kodėl? Nes nors kažkas jos klausėsi ir buvo žemiau pagal rangą. Taip ir Romučiui džiugu, kad gavo ant rankų du studenčiokus naujoj laboratorijoj, kurie yra durnesni ir jo klausosi. Kad gali pareikšt savo kompetetingą nuomonę. Good for him.

Žiūriu senamadiškus šokius ir burbuliuoju kaip ta sriubytė.

Dienos frazės iš dėdė prarabo Vasios:
- "Romai, taip taip, nevesk iki 33jų, bet paišdykauti būtina. Kitaip maskulatūra atrofuotis gali".
- "Ir tas žigalas šveicaras iš tos durnos bobelkos išmelžė kažkiek ten milijonų pinigų, tų eurų ir sėdo kalėjiman. Taigi, geriau jau už savo moterį susimokėt, nenubiednėsi. Ale jos ir moka melžt, rupūžės. Ne apie tave čia, Saulute".
(Myliu mūsų dėdę Vasilijų...)

P.S.
Les trente premières années se passent à ne pas pouvoir se réveiller, les trente suivantes à ne pas pouvoir s'endormir.

2009 m. kovo 9 d., pirmadienis

tai ką man dabar daryti?

Grįžau iš darbo visa perpūsta skersvėjų ir pavargus-nelaiminga, lūžau miegot apie septintą. Temperatūra, skaudanti gerklė.

Ir prabudau. Dabar. 23:14. Miegot nebesinori. Nu ir ką man dabar daryt? O ryt anksti keltis, o pramiegot negalima niekaip, bo studentai-baldų meistrai-šefai-projekto kolaboratoriai-else turbūt nusiteikę mane patvarkyt nuo pat ryto ryto.

Nu ach tu sūtrauka, koks gyvenimas. Negi Lewin'o Genes dabar skaityt?

O Romutis galvojo, kad aš prie savo stalo priešais jo darbo vietą vien dėl jo sedėjau - klausė, kodėl neišsikrausčiau į pirmąją laboratoriją. Nu ką aš galiu pasakyt - man čia patogu, įsikūriau, daiktais apsidėliojau, visi studentai po akimis... Tikrai ne dėl to, kad priešais mano nosį metro atstumu vienas toks Romutis vaipydavosi. No offence, dear.

2009 m. kovo 6 d., penktadienis

Deimantinis rėžtukas

Šiandien mane kankina noras turėti nuosavą deimantinį rėžtuką - rašiklį. Neklauskit, kodėl.

Eksperimentai pajudėjo truputį iš mažo akligatvio.
Kava nepadeda, vistiek miego norisi.

Laukiu D.,
svarstau apie tai, kokia esu lengva auka vadybininkams/panašiems žmonėms,
galvoju, kad šiandien galiu gauti Chimerą 2A.3,
reikia tvarkytis su reagentų užsakymais,
ir nekenčiu gydytojų, neturinčių pakankamai kompetencijos, bet bandančius daryti mokslinius tyrimus.

2009 m. kovo 5 d., ketvirtadienis

personal

Asmeninis rekordas - 7 PCR reakcijos per dieną. Skirtingos. Einu, sumiksuosiu paskutiniąsias, ir važiuosiu namo, pamiegot.

Ir pabaigai - mano vienos mylimiausios dainos žodžiai:

И перед кем же мне извиняться?
Мне уступают, я не в силах отказаться.
И разве мой талант и мой душевный жар
Не заслужили скромный гонорар?
Пусть бесится ветер жестокий
В тумане житейских морей
Белеет мой парус, такой одинокий,
На фоне стальных кораблей.

Ir dar, Musės išmintis:
"Kai dirbi vienas, namuose - pats sau esi šefas. Ir reik su savim kaip šefui elgtis."

Todėl gerb. Zaulia, viso darbo per vieną dieną nenudirbsi, eik namo kartais. (Tiesą pasakius, mano pirmasis šefas taip ir sakydavo...)

L'histoire de merde

Iš Musės gavau kelioliką knygų.

Le histoire de merde - jau tašėje, skaitysim. Klausimas - kada aš ruošiuos molekulinės biologijos egzaminui birželį? Referatas iš miRNR?

Viskas, išlėkiau studentų klaidas taisyt - pusę buferių vakar iš pasiutimo išpyliau, šiandie perdarinėju.

2009 m. kovo 4 d., trečiadienis

I have worries

"I have worries", pasakė mano šefas, paaiškindamas fryko neėmimo priežastis, ir aš jį supratau. Ir negaliu to užginčyt ar paneigt. Mano šefas, nors ir rėksnys, norintis visko tuoj pat, yra dažniausiai teisus. O va jau priemonės, kuriomis jis naudojasi tikslų pasiekimui...

Fryko background'as ir man galėtų sukelt šiokį tokį nerimą.
Gal ir paims, bet ne tuoj pat.

Kita vertus, net ir geri studentai daro klaidas - šiandien diena be studentų, vaikštau, taisau jų kliauzas. Nors jie pas mane vistiek geri vaikai.

Mečiau valgyt pietus, ir jokie Romučio skambučiai ar laiškai nepadeda. Nelaistomas kaktusas, taip sakant. Saldi kava yra maistas, nereik čia rėkaut. Taip, aš žinau, kad turiu maitinimosi sutrikimų. Nerėkit, girdit?

Nekenčiu popierių. User requirement specification, wtf?

In the land of freaks you need only sanity.

2009 m. kovo 2 d., pirmadienis

Jei

Jei man neduos mano fryko, aš rėksiu ir siautėsiu, kaprizus rodysiu ir panašiai.

Frykas irgi, grynai iš azarto nori dirbt su manim.

Nu žiūrėsim, ar du stervozni padarai gali susidorot su dviem direktoriais ir dviem isteriškom moteriškėm. Sužaisim situacija darbo rinkoje, asmeninėm preferencijom ir galų gale - paprastu prašymu.

Dienos frazė:
Dar kiek, aš į jį įsikabinsiu rankom ir kojom ir neatiduosiu.

Ir dar, grynai mūsų sėkmė - tūlikas išplaukė, valandą grindis šluostėm. Gerai, kad nors ne šūdinas, o švarus vanduo.

Uff, dūmai pro ausis rūksta nuo pasiutimo. Nors šiaip viskas gerai, tiesą pasakius ;)