2008 m. balandžio 18 d., penktadienis

Šlykštuva arba pxtt-laxc

Dar gyva.
Siūlės išrauto danties vietoje gyja tvarkingai.
Piešimui laiko nelabai...
Romutis stengiasi pasitaisyti. Šiandien net pusdienį sugebėjo manęs nejudint. Ir netgi pabandė susijungt chromatografiją, kaip jam Sam Samyčius liepė jau prieš tris savaites.

Užtat užsiutau ant stambių gamybininkų. Turim dvi labai panašias centrifugas, ta pati serija, skiriasi modeliukai. Įdėjau "svetimą" rotorių į vieną iš jų. Prisisuko gražiai. Nebeatsisuka. Sukasi su visu velenu... Ir nors išgraužk, veleno sustvert nesigauna. Kiti gamintojai, kurių centrifugas aš labai myliu, nesistengia taip uždirbt - kad perkant naują centrifugą, pagalbines dalis galėtum naudot iš tos pačios serijos centrifugų... Baisu. Atsukau kelis varžtus, paknebinėjau... bet šaldymo sistema, giliai lįst nesinori.

Gerai, kad pažįstamas buvęs kolega už sienos dirba. Prieš kviesdama oficialų aptarnavimą, skimbtelėjau jam, sakau gal tavo inžinierius įkištų nosį... Tai pažadėjo pats, pirmadienį iš ryto. Jei nesigaus, šaltu veidu skambysiu servisui. Ir paimsiu sąskaitą faktūrą ir tegul tik pabando man mažasis direktorius ką nors pasakyt....

Šią savaitę kažkaip užbuksavau... Savų darbų pradėt dar negaliu, o susikaupt ir suplanuot - irgi... Romučio faktorius.

Sėkmingai perdozavau Bajofondo muzikos, bet nesiliauju.

Ir pradėjo žydėt totoriškieji klevai, reiškias paprasti klevai pradės po 4-5 dienų. Tada dešimt dienų būtų gerai nekvėpuot...

2008 m. balandžio 12 d., šeštadienis

Sapnas Nr. vokk-sxyu arba geltona suknelė švyliuose

Guliu aukštielnika, prieš akis, kaip vsuomet sapnuose - pilkas bejausmis dangus. Šviesus, be debesų, tiesiog netikras.
Geltona ryški suknelė, ilga, besiplaikstanti, lengvos medžiagos. Šilkinė. Šonus duria žolė, guliu ant nedidelio šlaito ir mane supa švyliai...
(Iš vaikystes man švyliai yra kažkas nuostabaus. Kažkada, maža būdama, kaime bėgiodavau ištiesus rankas pelkingoje švylių pievoje. Jei nematėt švylių pievos, daug praradot gyvenime)
švyliai

Pieva aplink apdžiūvusi, gelsva ir net švyliai labai jau rudeniniai. Kažkur virš mano galvos stovi kažkas. Klausia, tai ką darysim su šita pieva, vistiek reikia sunaikinti. Sakau, kad teks sudeginti spiritu. Tas kažkas pradeda barstyti rudeninę pievą baltais milteliais (ir aš žinau, kad tai spiritas. Ir man nekeista, kad milteliai) ir sako, kad jau tuoj degs. Apsiverčiu ant šono ir žiūriu į geležinkelio bėgius su krovininiais vagonais ir sena apšiurusia stotimi. Girdžiu liepsnos traškėjimą virš savo galvos, ir iš lėto keliuos. Ugnis nusvilina kairį kulną, pagriebia suknelės apačią, bet tolyn neplinta. Rankos kruvinos, apžiūriu savo delnus, bet žaizdų nėra.
Pereinu skersai bėgius - stotis visiškai apmirus. Tarpbėgiuose želia aukštos viksvos ir švyliai, gelsvas šiferinis stoties stogas skylėtas. Aprūdiję krovininiai anglies vagonai (tokie atviri, kaip dideli vežimai) palikti ant bėgių. Nieko nėra. Šalia krūmų įnirtingai pešasi šunys. Benamiai, perkarę, iki kraujų, matau išplėštą kažkurio pilvą... Aploja mane, bet tik tiek, kad nesiartinčiau. Apsisuku ir puolu bėgt link stoties. Geltonoji suknelė vejasi aplink kojas ir aš susirenku į rankas visus padalkus, užsikeliu virš kelių ir bėgu iš visų jėgų. Pribėgu žmones, keleivinį traukinį ir tikrai žinau, kad būtent į jį man reikia patekti. Bet traukinys jau užsidaręs duris ir juda. Ir aš nespėju.
Už manęs stovi žmogus ir sako: Viskas, nespėjom. Daugiau iš čia joks traukinys nebevažiuos. Todėl mes susitiksim tik po kelių dešimčių metų. Aš klausiu - O kaip ir kur mes susitiksim?
Tada, kai reikės susitikti, ateisi į Gedimino pilį devintą vakare. (paskutinį kartą ant Gedimino kalno buvau per savo išleistuves).
Nematau to žmogaus veido, nesuvokiu nei jo amžiaus, nei išvaizdos. Užsimerkus įsivaizduoju, kaip einu šalia Vilnelės ir po truputį lipu į Gedimino kalną (tik Gedimino kalnas yra savo veidrodinis atspindys Vilnelės atžvilgiu, ir kitoj pusėje. Ten, kur Stalo kalnas). Tamsu, žinau, kad tuoj devynios ir galvoju, kad niekas neateis.

Pabundu su Bajofondo muzika galvoje. Ya no duele el corazon. Liūdnas gabalas...