2023 m. liepos 23 d., sekmadienis

weltschmerz atostogų pabaigoj

J pasako, kad ką jau ką, bet fotografinį stilių aš tikrai turiu. Trunka suformuluot, bet: industrinis brutalizmas, visiška botanika arba galvos. 
Procesinu kažkokį trauminį trupinį, kaip 96ais močiutė išmetė pusę mano buto daiktų, visiškai manęs neatsiklausdama. Gal dėl to aš hoardinu savus daiktus dabar. Kalbuos galvoje su įsivaizduojama drauge. Nes su vienom atitolau, kita gaslightino, su dar kita šiuo metu nespėju susitikt. Su R nesusiskambinom šį savaitgalį, abu užsipisom buity.

Nuvargau per atostogas ir nenoriu ryt darban, tiesiog iš nuovargio, o ne dėl to kad darbas nepatinka. Reik dar dienos-kitos. Nesigaus.

Dėliojuos vis ant riešo laikinas akmens amžiaus tatuiruotes iš Gimbutienės parodos. Nežinau, kodėl. Labai konkrečion vieton visad. 

Noriu dovanų, netikėtų, pragalvotų, ne "nu suvalgysim". Bet žinau, ką gausiu. 
Dar kartais J sako, kad foto ir kanceliarinių dovanų jis man negali pirkti, nes neįtiks. 


Mylimoji Diana subyrėjo. Beveik 14m pigiai plastikinei kamerai, besilaikančiai ant garbės žodžio. Bet Diana buvo mano dvasios žvėris. Don't think just shoot, vi-si-škai negalvok, ir fotkink savo jausmą. Nepataikiau su objektyvo kampu ir svarbi gėlytė liko mažu spirgu plačiam vaizde, pochuj, nes spragtelėjau tuo momentu. 
Nusipirkau instaxą, kitoks jausmas fotkinant. Gal priprasiu. Gal nusipirksiu naują Dianą.

Trys neišryškintos juostelės. Neatsimenu, kas jose.