2012 m. gruodžio 23 d., sekmadienis

cukrus eglei

Pirma gyva eglė namuose.
Prieskoniniai apuokiniai sausainėliai.
Garinta duona, avižinė duona, pyragėliai su džiovintais grybais.
Gravlax lašiša, su rudu cukrum, burokėliais, krapais ir rupia druska.
Sena draugė namie, su mandarinais, kvietiniu alum ir istorijomis.
Vienos rankos pirštai kvepia gvazdikėliais, kitos - juodųjų sojos pupelių padažu.

Paskutines Kūčias ne namie švenčiau prieš 19 metų. Po kitos mirties.

2012 m. gruodžio 12 d., trečiadienis

la seine

Elle sort de son lit
tellement sur d'elle
la seine, la seine, la seine
tellement jolie elle m'ensorcelle
la seine, la seine, la seine
extralucide la lune est sur
la seine, la seine, la seine
tu n'es pas saoul
paris est sous
la seine, la seine, la seine

je ne sais, ne sais, ne sais pas pourquoi
on s'aime comme ça, la seine et moi
je ne sais, ne sais, ne sais pas pourquoi
on s'aime comme ça la seine et moi

extra lucille quand tu es sur
la seine, la seine, la seine
extravagante quand l'ange est sur
la seine, la seine, la seine

sur le pont des arts
mon coeur vacille
entre deux eaux
l'air est si bon

cet air si pur
je le respire
nos reflets perchés
sur ce pont

2012 m. gruodžio 2 d., sekmadienis

žalvariniai asiūkliai

Balinių asiūklių mezozoinės pievos palei Nerį, vakarinėje šiltoje šviesoje.
Prisimint tą jausmą - kai kitas nendrinis krantas atrodo nepažįstamas ir keistas. Liputis, žydinti notrelė, dančiasnapio balti posparniai.
44 puslapiai metodikų.
Slogūs sapnai kartais ir visiškai vintažinis puzzlis.
Kuo kvepia mūsų sekmadienis? Karameline rugine duona ir rūkytu karšiu, kepta antimi, ištepta rūkyta paprika, čiliu, kuminu, žaliaisiais pipirais, antaniniais obuoliais su žvaigždanyžium. Traški salota su imbieru ir mažyčiai lietiniai blyneliai iš tamsaus alaus ir pilno grūdo kvietinių miltų.
O vakarui - sviestinis trupininis bruknių-obuolių pyragas su šviežiu greipfrutu.

2012 m. lapkričio 30 d., penktadienis

All I could take

Tereikia naujos sofos, gal odinės ir gal netgi šviesios.
Vieno kito paveikslo, le creuset puodo, sugalvot, ką pagaminti Kūčioms.

Vienų-kitų aukštakulnių ir keleto naujų rūbų. Pradėt rašyti ir suplanuot kitus metus.

Ir viskas bus kažkaip.

2012 m. lapkričio 18 d., sekmadienis

Saturnas reverse

Kolegė, netyčia nuknisusi svetimus batus, kitą dieną sakė - Saturnas reverse, dar ne to tikėtis reikia.

Pūkuotą Šešką priglostau, o ji atgal pribaksnoja maža drėgna nosele.
J. irgi parašo ir apsiraminu. Laukiu, pasiilgau.

 Nuperku Nooką mažajai sesutei, prieš tai atsiklausus, ar nelepinam jos per daug.
Reikia skiepytis nuo hepA.

2012 m. lapkričio 16 d., penktadienis

Rislingas ir spanguolės

Oh my sanity.
Came back.
Gera turėt svečių namie. Keista, netikėta, neįprasta, vis dar trūksta kėdžių, kažkur nešvarios grindys ir varva nosis. Bet viskas gerai.

Fėjos atėjo ir paliko stebuklingų dulkių.

2012 m. lapkričio 15 d., ketvirtadienis

randas viduje

Penktą kartą įsikandu ties lūpa iš vidaus. Jau ten randas, šašas ir bet kas.
Klausaus Anathemos ir Kissų, truputį veliasi viskas, bet nieko tokio. J. išvažiavo ir aš turbūt labai labai seniai nesu buvus viena namie.
Gal, aišku, prieš kelis metus, kai močiutė būdavo ligoninėj, o aš viena ūbaudavau namie.

Stiklinių makaronų, baltojo kiniško grybo ir brokolio mišrainė. Vištiena sūrioje karamelėje, sojoje, imbiero plutelėje. 


2012 m. spalio 30 d., antradienis

žąsys

mažais trikampėliais atitapsėjo žiema, lipnus miegas ir kvapnios vakarienės.
Prisižadu iškept plėšomą garstyčinę duoną, nueit į svečius su tamsiu alum ir išmiegoti tas kelias sekančias dienas.

2012 m. spalio 25 d., ketvirtadienis

neatmenu

Neatmenu, kas buvo lygiai prieš metus. Kad jau buvo blogai, labiau žinau, nei atsimenu.

Nežinau ir nelabai laukiu rytojaus.

2012 m. spalio 7 d., sekmadienis

kai

Kai visai visai nieko nėra namie, groju pianinu.
Sulaužyti mano pirštai, prisiminimai, motorika, nebemoku.
Vis dar tvarkausi namus, vis dar plėšau atsiminimų tapetus, skausmo kilimus ir nevilties dulkes.

Bet iškepsiu duonos, trapų obuolių pyragą, skrudintus burokus, avienos šonkaulius, morengus, namai viskuo kvepės.

Kodėl gi turėčiau subyrėt, kodėl turėčiau bijoti?
Gerbiamoji Ž. visad teisi, visados.

To find a way back home.

2012 m. rugsėjo 23 d., sekmadienis

Tavo sapnų miškai

Klaidžiojame tavo sapnų miškuose, plaukiojame pamestuose ežeruose, visi namai kvepia rusva namine duona.
Svarainiai su čili.
Morenginis keksas su antaniniais obuoliais.
Karamelizuoti šonkauliukai arba žuvis ant pupelių.

2012 m. rugsėjo 21 d., penktadienis

Įlūžęs debesis

Pūkuotu rūku ruduo nusileidžia į mano kiemą. Debesis įlūžta Nerin, pakraščiais pasiklysta tarp pasenusio sodo ir takelių.
Bandžiau prisišaukti atostogas prie marių, prie jūros, su sūriu vėju, rūkyta žuvim, bet nesigavo.

Ašaros kartais byra visai ne vietoj.

2012 m. rugsėjo 13 d., ketvirtadienis

laikas gyventi ir laikas mirti

Noriu išmirkt vonioj, bet viskam yra laikas, vakarai slenka nesportuojant ir knapsint ankstyvais pavakariais.
miego norisi iki silpnumo.

Galvoje skamba rudeniški tango, gaila ir gėla. ir taip gaila, kad nešoku.

2012 m. rugsėjo 11 d., antradienis

PCRų jūros

Užsuku dar vieną chimerą, kratausi popierinio darbo ir vynioju sidabrinius rūkus. Jau prasidėjo, tikrai tikrai.

O dangus giedras ir graudus.

2012 m. rugsėjo 5 d., trečiadienis

gėlis

Iš lėto gelia petį.
Lėtas skausmas ir lėtas liūdesys supasi galvoje.


Noriu grybų ir dar kažko.
Atostogų prašymo pasirašyto, turbūt.

2012 m. rugpjūčio 24 d., penktadienis

sezamas-sorgas-miežis

Sezamo aliejus ant pėdų, hoisin už vestuvinio žiedo, traškios plutelės kepimas svieste.
Viskas bus aštriai, saldžiai, lipniai ir iš lėto.
Ir viena iškraustyta knygų lentyna...

2012 m. rugpjūčio 22 d., trečiadienis

kas išeina į bloga

Neuroną vieną-kitą nužudyt, ir tiek.
Nukabint visus paveikslus namie.


O gal gi viskas į gerą.

2012 m. rugpjūčio 9 d., ketvirtadienis

Laukimas

You wait, and if nothing happens, you wait some more.

 Ir tuomet tikrai tikrai kas nors įvyks.
Skaitau apie tą "skaudžiausią patirtį", apie nuluptas odas, išnarintas alkūnes ir dar kažką ir tyliai jų klausiu - negi tai skausmingiausia?  Paskutinį savo kraujo lašą palaidot, paskutinę moteriškos linijos dalį, nebeturėt kraujo genties. Nors ką aš suprantu.

2012 m. rugpjūčio 7 d., antradienis

How much longer?

Pasaulis skamba kaip ne iki galo suderintas prastas smuikas pirmoko rankose.
Vat maždaug tokia nuotaika šiandien, ką darysi, rankos sukandžiotos, pėdos kruvinos.

Truputį per daug saldumynų, truputį visi atsibodo. Viskas sukasi, viskas supasi.

2012 m. rugpjūčio 3 d., penktadienis

Duona su agurkais ir razinom

Traškiom plutelėm namai iškloti.
 Zebra pasako vos vieną frazę ir viskas persiverčia. Klausiu savęs, kodėl sau to pati nepasakiau. Nes tam reikia draugo.



My tits are flying high.

2012 m. liepos 28 d., šeštadienis

Jurginai

Kapinėse voratinkliai aplink žvakes ir numirę jurginai. Ir daug daug spyglių.

J. klausia, ar nepykstu, kad jis neskaito blogo. Nepykstu.
Smėlis sukasi mažais sūkurėliais ir lieka kvapu tarp pirštų.

2012 m. liepos 23 d., pirmadienis

At the edge of my life

išnešti atsisveikinimus kaip urnas, sunkias ir slidžias.

Laikyt apsikabinus savo skausmą ir nuovargius. Ir leist išslyst.
Tarp visų tų milijonų darbų, kažkokia filosofiška nuotaika.
Viskas gaunasi, viskas normaliai, disertacijos rašymas sukasi aplink kojas ir veliasi plaukuose. Norvegiškos nuotraukos alsuoja karščiu. Geros buvo atostogos.
Išmetu dar gabalėlį ir skauda-skauda-skauda. Bet reik šiuos namus pasiverst savais.



2012 m. liepos 20 d., penktadienis

pamečiau

Tarp milijono pamestų blogo įrašų
Velnio akmuo ir dainos.
Ligos ir nerimastys.
Rūsys ir sapnai.
Kankinamas Grooveshark.
A Moment in Time
Rašomas technologinio transferio reportas, kuris kaupiasi visai visai kaip sniego lavina.

Viskas turbūt visai neblogai, visai viskas gerai, tik nuovargiai tatai, neišmiegotos naktys, išsunktos dienos, užtat vakarai padabinti draugais, kava, agrastų kompotais ir belgišku alumi.
Ir visi žirniai, visos vyšnios - man vienai.

2012 m. liepos 4 d., trečiadienis

17

Primena D., Licėjų, tą amžiaus tarpsnį, kai tau net 17.
I've been biding my time
Been so subtly kind.


Gulint ant sofos nebegaliu atsikelt, nenoriu, negaliu, pavargau, tingiu, miegot, o ryt naktinė. Paskutinė naktinė pamaina. Ir milijonas popierių.

Ir sutvarkyta iki gurgždesio svetainė.

2012 m. liepos 3 d., antradienis

Equilibrium: maybe you can kill you

Naminė kava, susimalta ryte.
Tikrovė, besiplešianti į sapną, bet egzistuojanti abejose pusėse.
Liūdna, kaip visad, pabudus ryte.

O gal mes iš tikro mirštam du kartus?

2012 m. liepos 2 d., pirmadienis

ir

Ir vakarui verčiantis į naktį, imu gailėtis, kad nenuėjau pas A., kad negalvočiau, kad neliūdėčiau.
Bet imu iš lėto rašyt zyziantį laišką, pasakoju, kas kodėl ir kaip, kiek atsilenkimų, ir iki kada ryt teks dirbt.
Ir po truputį susiimu.
"Ji pažiūrėjo į jį su švelnia šypsena, taip, kaip moterys žiūri į savo vyrus ir mažus berniūkščius"

Darbe paprašau palaukt kitos savaitės, viskas ima dėliotis beveik normaliai, dantų krapštukų užkandos ruošimui neduodu, rėkdama, kad man bakterijas su jais baksnoti reikia, gąsdinu naująjį sandėlininką, geriu šampaną, savanoriškai sutvarkau vieną laboratoriją, laistausi skystu azotu ir beveik viską sudėlioju į šiokas ar tokias lentynėles.

gal ridikėliai?

Gal ridikėliai praskaidrins man nuotaiką? O gal kokoso pienas ir kalendra? O, ir žaliasis karis gi.

Namie keista. Gerai, kad rytoj naktinėn pamainon.
Rašau milijonus dokumentacijos.
Padovanoju Šeškui papuošalą, kurio pati sau žvėriškai norėjau, bet staiga suprantu, kad jai jis daug labiau patiks.
Suima kartėlis, ir A. kviečia vakarienei, kad namie nesibalamūtinčiau viena. Reikės, poryt.

2012 m. birželio 26 d., antradienis

ritmas

Nes saulė kaip ritmas.
Darbinės bangos šiūruoja net sapnus, bet kažkodėl įtariu, kad viskas kažkaip susitvarkys.
Namus žalia arbata, jazminais, malta kava, troškiniais ir šiluma iškvėpina ir išlekia dviračiu darban.

2012 m. birželio 24 d., sekmadienis

Rodos

Rodos, atestavo galutinai.
Gaiviai kvepia liepžiedžiais.
ir liūdesiai kartais puola

2012 m. birželio 18 d., pirmadienis

tyluma

Katedra visai pasiunta, doktorantūros komisija neapsisprendžia ir aš lieku ten, kur visai nenorėjau likti.
Su dviem straipsniais iš vadinamųjų svilėsių. Kur nei rezultatai gražūs, nei suprantami. Kur tiesiog "reikia išsispausdint". Iš tų straipsnių, apie kuriuos po to pasakojamos istorijos.

Ryt naktinė pamaina, perkami saldainiai į stalčių, javainiai ir ruošiamasi miegoti dieną.

2012 m. birželio 14 d., ketvirtadienis

Dygliakiaulė

visiškai atsitiktinės muzikinės asociacijos painioja Acceptus su Adele, Kings of Leon su kažkokiu išsitrauktu senobiniu klavyru ir gailiu žiūrėjimu į pianiną.

Itin keista diena.
Su nesveiku entuziazmu ir užsisukimu. Su naktinių pamainų pažadu.
Keistais sapnais ir vakariniu pilnų pietų gaminimu.
Bet viskas praeis, kaip nuo obels žiedai.

2012 m. birželio 12 d., antradienis

Wishful thinking

Įsiskausta galva, bet mažais mergaitiškais pirštukais krepšteliu šefą, nusiimu akinius, kaip mėgstu daryt kažką pasakodama. Pasišnekam, gaunu savo meduolio šmotą ir žinau, kad poryt turėsim vėl botago sesiją.
Bet botago turbūt reikia, nes dievaž, poilsio tikrai niekas neduos, o vėluojam gi, vėluojam.

Minuscules ir dviračiai, piknikai ir antys klykuolės. Korporatyvas šeštadienį. Pradėjau skanuoti juosteles, ak, kokia laimė ir paikybė.

Rytoj atestacija. Bet po to aš reikalauju arba kino, arba vakarienės mieste :)

2012 m. birželio 11 d., pirmadienis

Ulrika calling

Grasinuosi išgraužt akytes, jei kas neklausys.
Žvėriškai plėšri nuotaika.
Bet iš įsibėgėjimo padarau tai, ką atidėliojau visą savaitę. O iš pasiutimo - tai, ką turbūt pastaruosius porą metų jau reikėjo padaryt. Truputį gaunasi nusipurtyt, suvokt, kad viskas baigta, kad nebedrebės pirštai ir kad nieko aš nebijau.
Ir dar man reikia dar kartą iškept tą obuolių pyragą.

Technologai atima iš manęs vieną man nepriklausantį darbą, sako, šefas duos velnių, jei jie man leis tai padaryti. O aš jiems sakau - ką jūs, brangieji, aš įpratus, aš dažnai darau darbus, kurie man nepriklauso.
Man dovanoja šokoladą (ak, deja), gėlių ir žada pižonišką vakarienę.

Ir perfrazuojant vieną garsią asmenybę:
Kodėl aš mokslininkė, ką?

2012 m. birželio 10 d., sekmadienis

Aštrieji pipirai ir muskatas

Gauname braškių, šalavijo ir raudonėlio, termosą ir knygų, nuvargstame šimtąjį kartą pasakodami apie povestuvinę Norvegiją.

 Bet viskas gerai. Dar pratempt tą trečiadienį su paskutine privalomąja atestacija, ir tuomet po truputį tiesiog viskas taip lygiai, kaip gali būti mūsų gyvenime.
Turbūt baseino lankymas, piešimo vakarai, rašymo tvarkaraštis, banginių šonkauliai ir nuotraukos, fotoaparatų jaukinimasis ir kelionė į Tytuvėnus gal. Pirmos tokios atostogos.
To do lists lapeliai ant šaldytuvo, nes gi reikia mielinių belgiškų karamelizuotų vaflių, citrinžolės vištienos troškiny, vandeniniai česnakai ir moliūginė duona, sūdytos citrinos ir ir ir... pinhole kamera vienokia ir kitokia, yashicos baterijos ir art deco kodakiukas.
Išmokti dviračiu važiuot, ar ką.
Ir nepamiršt kvėpuot.

2012 m. birželio 9 d., šeštadienis

Puikybė.

Ir prietarai. Ir zombiai.
O visai nėr laiko, reik tik išmiegot, išmiegot, nesiųst ispanams laiškų su lietuviškais subject'ų užvadinimais.
Pakalbam su kolege apie toksiškus žmones ir pradedu savaitgalį kiek anksčiau. Taip, kaip pagal darbo sutartį priklauso.
Puikybės liūnai, vien tik puikybė. Ir zombiai. Prietarai turbūt tik 100-ajame puslapyje prasidės. A, nors jau yra ir prietaras, dėl tryliktos dienos.

Bet tingus ir karštas šeštadienio rytas išmigdo, J. su puikiu vadovavimu dar prieš pusrytį padaro sviestinę tešlą su boržomiu, dabar siautėja su mėsos vyniotiniu, o aš žiūriu į milijoną išryškintų juostelių.

2012 m. birželio 5 d., antradienis

volver al sur

como un destino del corazón, inmensa luna, cielo al revés.grįžtame iš šiaurės, pilni įspūdžių ir nuovargio.

Žvėriškai noriu miego, žadintuvas skamba 45 minutes, kol aš galų gale išnyru.
kažkoks poatostoginis siautulys.

2012 m. gegužės 15 d., antradienis

gerklė

Bražuolė.
Aišku, skauda gerklę.
Kosulys.
oh, happy me.


Pikta.

2012 m. gegužės 11 d., penktadienis

GMO

Skystu azotu nudegintas pirštas. Šimtas milijonų PCRų, prieš išeinant į atostogas. Ginčai su personalo vadove.
Atostogų jau norisi. Norvegijos.
Nebesapnuot ir neišsigąsti vidury nakties.
Džiovintų melionų ir kam nors iškept tamsaus alaus duonos. Pasikviesti ką nors į svečius. Vazoninės gėlės, galų gale, ar ką.
Kažkaip nėra plano, sakyčiau.

2012 m. balandžio 27 d., penktadienis

Kurkianti varlė

Limfmazgiai taip ištinę, kad atrodau it pavasarinė varlė, ir, deja, priešingai, nei ta varlė - negaliu nieko praryt.
Nesavanoriška dieta.

Miegot per dvi dienas jau atsibodo, temperatūra užsispyrusiai laikosi toje pačioje bjauriausioje vietoje, man nuobodu žvėriškai nuobodu.
Nu bet ką, tai einu pagulėt, nes daugiau kažkam jėgų nėr.

O paupys, paupys, kaip vaškinėmis kreidelėmis šviežiais pumpurais nutaškuotas. O man ką, man dar ir alergija.

2012 m. balandžio 20 d., penktadienis

Sail away sweet sister

Visi darbe pradeda vadint mane Saulute, ir aš net neprieštarauju.

Balsuoju už violetinį moliūgą  (paveikslai koridoriaus pagyvinimui). Su buvusiu kolega pasidžiaugiam šiaip, mūsų firmos "išplatėjimu".
Reik susiimt ir rašyt trečią - ketvirtą straipsnius, diserio šmotą, apžvalgą, turbūt dar kokia nors ataskaita neparašyta kažkur mėtosi... Ir dar įsiprašau į svečius, visa žvygdama.


O šiaip ką, ryt, sako, geras oras, o aš svajoju visą dieną praleisti lovoje.

Infected voices and so on...
Dar į darbą savaitgalį, bet čia jau turbūt su purvinais kerzais ir aptaškytom kelnėm.

2012 m. balandžio 19 d., ketvirtadienis

Kudlozauro džiunglės

Padalyvauju vienokiame, kitokiame susirinkime.
Apsidžiaugiu šiaip bendromis naujienomis, nauja pora.

Vėl lieku atsakinga už šaldiklius darbe.
Naujas pyragas - tarte tatin, su romo karamele ir spanguolėmis ir obuoliais. J. sako, kad kvepia vyšniomis.

2012 m. balandžio 13 d., penktadienis

please stay

N. pastebi, kad mano skausmas sluoksniais nusilupinėja. Ne "yra, nebėra", o - nebesapnuosi taip, bandom kitaip? Perskambinu dar vienai draugei, pasakyt, kad mirė. Velykinius sveikinimus priiminėju su: "taip, čia jos anūkė. Ne, nėra."

Vakarop aikčioju ties švelniai žalsvai melsvos medžiagos ritiniu. Ne miško žaluma, kaip galvojau. Bet be proto gražu ir gera liečiant.

Gal chalą visgi išsikept?

2012 m. balandžio 10 d., antradienis

norgė

Nusiperku bilietus ir vistiek nesuvokiu.
Truputį pakimbu, sunku skaityt patentą ir tikrai-tikrai reikia jau namo.

Noriu to traukinio per kalnus, palei fjordus. Gamtos muziejaus ir pajūrio su akmenukais.

2012 m. balandžio 6 d., penktadienis

Comme dans nos rêves, Sur cette mélodie

Buvau primiršus tai. Labai primena balandžio mėnesį ties bulmišu, nusirenginėjant žalią odinį paltą, su ausinėmis ir žiūrint į giedrą dangų.

Primena fuko švytuoklę, St. Germaine. Aukso gijas, platų fontaną.

Man reikia svetimo miesto senamiesčio ir ilgo pasivaikščiojimo vienai.

2012 m. balandžio 5 d., ketvirtadienis

Cryo

Užtat sugalvojau dvi naujas publikacijas, kurių nereiks niekam kaišiot atsiklausiant, ar galima.
Ir jau vienos parašiau nemažą gabalą. Ir ataskaitą tuoj pribaigsiu.
Ausinėse "The beautiful ones" ir "Sex on fire".

Jau žinau, kaip atrodys suknelė ir ant lininės virvelės pakabintas žydras paukščio kiaušinis.
Sukuosi.
Rytinis močiutės draugės skambutis dilgteli, sutariam aplankyt kapines, atsidūstam ir man darosi neramu dėl to 92m amžiaus žvirblelio, kiek betemps. Perėmiau močiutės balsą, intonacijas ir rūpesčius.

Truputį šiurpas ima.

2012 m. balandžio 4 d., trečiadienis

2012 m. balandžio 3 d., antradienis

vėl sapnuoju, vėl krentu

Bet jau sapne žinau teisybę, atsimenu, kad ji mirus.

Ištinka noras parašyti per mėnesį disertaciją. Neparašysiu. Nors geri 80 psl jau mėtosi šen-bei-ten. Hmm, daugiau.
Bet netvarkinga, o tvarkyti rankos nekyla.
Dar norisi šviesiai geltonų ranunkulų, bet daug daug.

ir suknelę žalsvą. kartu su karoliukais siuvinėtu diržu. Ir tuomet dar oranžinius batelius?

Išryškino dar keturias juosteles, norisi skanuot.
Ir kavos. DAR.

2012 m. balandžio 1 d., sekmadienis

mūsų, mūsų

Sako J., siūbuodamas, mūsų mūsų.
Vakar eilinė pusduobė, vakarop, kai nebežinia, ko norisi, kai atrodo, kad kažkas tiesiog ant manęs atsisėdo. Didžioji kosminė šikna.
Išsimiegu, ir padarau lietinių tortą, su spanguolėmis, kaip katino Finduso tortą - ne veltui jis triskart per metus švenčia gimtadienį. Visiems patinka, ir tuo tarpu priklausinėjam visko G., ir ji rodos atsiskleidžia bežiūrint.


Parašykit mums laišką, pasakykit, kad džiaugiatės ir kad būsit.
Neapsisprendžiu, ar noriu į darbą rytoj. Išmiegot dar vieną dieną noriu, bet į labę irgi.

2012 m. kovo 30 d., penktadienis

norai

Užsimanau mažos baltos šilkinės suknelės.
Ir mėlynų nėrinių.
Ir išlėkt vakare į miestą rūbų pirkt.

Taip ir padarysiu. Pavasaris, turbūt.

2012 m. kovo 28 d., trečiadienis

I would really use somebody

Somebody like you.

Vėl susapnuoju, nervuojuos - žiūriu žemyn ir viskas, ką matau...
O vidury dienos imu ir nusikratau, gal visgi pavyks.
Pervežu gėles iš namų į darbą, atiduodu paskutinį kilimą ir tikiuosi naujo čiužinio. Dabar tik vinukus sukalt.

2012 m. kovo 23 d., penktadienis

lėtai tave glostau

Ir jaučiu tavo kvėpavimą.

disertacijos gabalai kažkur išsimėtę pakraščiais. Kaip ir užsienietiškos ataskaitos. Kartu su vidinėmis ataskaitomis, biliardais ir povandeninėmis srovėmis.

Ausinėse švilpauja pagyvenęs paryžietis ir dainuoja apie savo ilgesį neišpasakytai moteriai, Buenos Airėms ir šiltam lietui.
Nieko nenoriu planuoti, verkti arba neverkti. Tesikepa tik juoda duona, o visi paiki saldūs mieliniai pyragai, traškios plutelės bandutės su grybais, quiche'ai, keksiukai, sausainėliai - viskas padėta tolimon lentynon.

Bandau suvaldyt savus sapnus.

Viduj gailu, lyg grojančio pjūklo melodijoje.

2012 m. kovo 19 d., pirmadienis

keiksmai

Pasikeikiu penktadienį ir paverkiu.
Pasikeikiu šeštadienio naktį ir nebesapnuoju.

Nurenku vainikus.
Pavargau ir svaigsta galva.

2012 m. kovo 7 d., trečiadienis

kava ir kokosai

Visi ima slėptis po popieriais, kai atvažiuoja eilinis sunkvežimis, kurį reikia pakraut, iškraut ir išpakuot.
Visi jau pervargo.

Užtat rytiniai valgyklos langai verčia visus pasijaust visiškais tingiais katinais saulėkaitoj, geriant rytinę kavą.
Trūksta vis kokios nors smulkmenos, kartais ima neviltis.

Bet po to paima, kuris nors paikas vyriškis sugauna, spusteli suėmęs po pažasčia it kokį pliušinį žaislą ir galvoju, kad gal viskas visai pusė velnio. Praeis.
Ir tai praeis.

2012 m. kovo 1 d., ketvirtadienis

neklauskit

Neklauskit, kaip aš gyvenu. Kol kas neklauskit.
Visada atsakau - normos ribose.

Į dumblą nenugrimzdau - tik plikais pirštais vėlyvą vakarą šlepsiu-šliurpsiu liūdesio purvyne, bet tik tiek.
Vaidenasi negausiai, dažniausiai užtenka nusisukt.
Gavau vaistų, tik kol kas baugu juos gert.

rašau dokumentus, lakstau laiptas ir noriu miego bet kada, tik ne naktį.
Springstu-dūstu ir vos atsikvėpuoju.
karštligiškai pribaigti antrą straipsnį. Iki visito pas ispanus. O visai ir aš norėčiau važiuot - reikės šefą čiupt už uodegos tuo klausimu "išleisiu jus į užsienius pasidairyt".

2012 m. vasario 28 d., antradienis

laiptai


lakstau šitais laiptais pirmyn atgal ir gailiai žiūriu į raudoną foteliuką.

2012 m. vasario 21 d., antradienis

2012 m. vasario 20 d., pirmadienis

88

Aš pasiėmiau tą urną į glėbį.
Taip, kaip aš ją jau nešiau paskutinius metus.
Taip, kaip aš ją dar kartą norėjau apkabint.
Ir žemė linguoja, kai neši iki kapo duobės. Rodos, tokia sunki urna ir taip toli nešt.
Bet nunešiau pati, nes taip turėjau padaryt.

2012 m. vasario 13 d., pirmadienis

plush

po truputį po truputį kylam. Nežinau, ko labiau man gaila - savęs ar jos. Bet kažkaip po truputį tvarkausi.

laukiu saulėtekio, pavasario, gegužės, šilumos, fjordų, naujų rūbų ir išmiegojimo.
viskas vos vos laikosi, bet turbūt jau išlipau iš duobės.

2012 m. vasario 10 d., penktadienis

Narai ir šerkšnas

Kartais rodos, kad silpnumas ištinka vakarop. Pradedu jaudintis, panikuotis, norėt lėkt į ligoninę. Vėl nepamatuotos viltys, kvaili scenarijai. Nerimastis, paikastis, virpesys.

Suima už rankos ir neleidžia nervuotis. Pažada popiečio miegą ir leist iškept rozmarininę focaccią.

2012 m. vasario 9 d., ketvirtadienis

smėlinis sniegas

neturiu ką pasakyt, viskas byra.

bet miegot gaunasi truputį geriau.
Neryje matėm narus.
Fotojuostelių pilni namai.
Vis dar tikiuos, kad tik "susirgo".
Anathema Velnio akmeny?
maždaug taip.

o dabar visi pasižadat, kad priimsit mane į svečius, kad keliausim kur nors kartu, kad eisim vakarot ir kad pasakysit, kad viskas yra gerai.

2012 m. vasario 7 d., antradienis

reikia stiprybės ir susikaupimo.
Rytoj.

2012 m. vasario 6 d., pirmadienis

otra vez

Nepakenčiu žmonių. Beveik visų, mizantropija.
ir tuo pačiu - ką aš daryčiau be tų kai kurių, kurie laiko už letenėlių.

Sunkus savaitgalis. Bet pykt vistiek nemoku.
Man jūsų problemas...

ir tiek to mano pasiryžimo. Visi sako, o aš viena.
Oijdie. Ir tai praeis.

2012 m. vasario 3 d., penktadienis

per visa tai

Lūžtu, byru, skeveldros laksto, virpa pirštai ir nežinia ką daryt. Turbūt žinia. Turbūt lūžio taškas.

Per kitą savaitę gal viskas viskas išsispręs.

2012 m. sausio 27 d., penktadienis

choisir d'aimer

Pasirinkus mylėt lengviau, o nemylėti ir žinot kodėl - irgi. Klausimas, ar tai jau taip lengva.

Užtat ką, straipsnį va parašiau, kitą tuoj išdėliosim, leistų konfidencialumai - dar vieną-kitą...
Paskrudinti moliūgai, avižinė duona, dvorfų juoda duona, skaudanti nugara ir gal pamiegosiu šiąnakt, mhm mhm.

Knygos apie Brahmsą, drakonus ir liūdnus klounus. Saldžių ir sūrių tartų receptų knyga po lova dainuoja kažką apie imbierinį-laimo pyragėlį ir čedaro-kumpio derinius.

2012 m. sausio 24 d., antradienis

the point of no return

Pasakė jis kiauksint paikoms kuosoms.

Užtat per tuos sniegus sušlapo kojinės, atsibodo rašyt ir nekyla rankos skambinti.


Sustoju snieguotame paupyje, kur šlumsi ledo lytys, sulekia krūva smalsių ančių, o kitoje upės pusėje gyvena šviesiai šyvų žolių kupstai.

2012 m. sausio 19 d., ketvirtadienis

the day you left me be

Generuoju beprotiškus kiekius popierių, disertacijos gabalas šen, ten, bet viskas taip nesvarbu.
Taip nebesijaučia pasitenkinimas, pasirašius ten tą jau neįtikėtino platumo metodikų ir medžiagų aprašą. Tuos 45 puslapius šen, 38 puslapius ten.
Jokio skirtumo.

Ir net nebeturiu svajonės, nes tas vienas kankinantis noras negali būt svajone. Svajonių trupinėlius veriuosi ant šniūrelio, rankioju, kad nenuprotėčiau, kad nors kas nors, kaip nors.

Akys rašo sniego raštus, sniego bites užkalbu, prašau pūkuotų zylių ir nors kiek miego, miego miego.
Hobito namuko arba atostogos, jūros žiemą arba vasarą, kito vėjo, kito kvapo, išsiplėšt. Nesigaus. Kartais atrodo, kad niekad.

(taip taip, tai tik pesimistinis įrašas, likus pusvalandžiui iki pietų, kai kava jau nuslūgus, ir cukrus sunaudotas, ir darosi silpna ir liūdna. Po pietų bus sotuma ir tinginystė)

2012 m. sausio 12 d., ketvirtadienis

ziubyziubyziu

Pavėluotai šlapią vakarą ateina Kalėdos, su dovana ir krykštavimu.


Didžiosios nelaimės bangos apsiramina, lyginasi. Ne tai, kad pasiekiau normalumo liniją, vistiek viskas žemiau, bet pakenčiama. Pakenčiama. Rodos, toks žodis labiausiai tinka. Kai klausia, kaip sekasi - visai neblogai, normos ribose. Normos ribas persistūmėm kiek žemiau.

Kėkštai ir pūkuoti zylių užpakaliai.
Išsitraukti fotoaparatai ir sugalvotas planas. Vistiek vis dar toli iki ryškinimo ir skanavimo.

o nuovargio nuovargio pilni aruodai neišsemiami, kaip šita neateinanti ir nesibaigianti pusiau žiema.
Padarykit man kas nors imbiero gėrimo.

2012 m. sausio 8 d., sekmadienis

sausis

Vidurnaktį užmaišiau raugą ruginėms duonelėms.
Nėra kas nuvaro į lovą miegot.
taip slenka sausis, su skaudama galva, sloga ir kosuliu, savom ir svetimom ligom, nuovargiu ir karščiuojančiomis akimis.

Bet rytai šviesėja, ir Verkių tvenkiniai jau veidrodiniai. Tiesa, apmusiję tie veidrodžiai, net lipnūs ir neskaidrūs, bet jau šviesiau.
Noriu parašyt kam nors laišką.

2012 m. sausio 4 d., trečiadienis

laikmatis

susirašau devynis punktus, ką nuveikt per šiandien. Vieną-kitą pametu. Skiriu numatytą laiką, kurį matuoju laikmačiu. Dabar 2A3 klonavimo straipsnio laikas.

Maža vidinė savitvarda.
Miego kamuolėliai.
Lipnaus rūko letenos paupy ir mirusi stirna.

2012 m. sausio 2 d., pirmadienis

šešios pynės

Palinkėjau pelėdų, retų paukščių, švelnumo ir kelionių.
Bandžiau užkalbėt, kad būtų nors per lašelį lengviau.
Kad spėčiau išsiryškint juostas ir jas nusiskanuot, kad atrasčiau vietos ir laiko piešimams.
Kas liko - susiplanuosiu, parašysiu, suruošiu.

Taip ir neiškepiau chalos pernai.

Kažkokia labai tyli šiandiena.