2010 m. lapkričio 30 d., antradienis

be ženklų

be skyrybos ženklų,
be ženklo skyrybų

(Agnė Žagrakalytė)

Įsuka žodžių žaismas.


Pavargstu šiandien, rankos tirpsta po truputį, ir netgi save truputį baru, kad per mažai dirbu. Nors rodos, ir rytojaus telekonferencijai pasiruošta, ir kursinių pluoštas ištaisytas. Bet vakare nebedirbsiu. Plikytų sausainių, morengų, makaronų, trapios tešlos krepšelių su silkės paštetu, ir kepenų pašteto su džiovintais grybais... nespėju. Gabaliukais savaitgalį teks bandyt.

2010 m. lapkričio 29 d., pirmadienis

palyginimai

Seniai nematyta kolegė sako, kad labai pasikeičiau per tuos porą metų.

Jaukumą palyginu. Ir nustembu.
Kai kur rambėju.

Bet turbūt viskas gerai.

Alkūnės nervo skausmas rimsta, eksperimentai vyksta, ir išsitraukiau lininę patalynę.

2010 m. lapkričio 26 d., penktadienis

le ciel est de couleur de vos cheveux

Apsigaubiame šimtais pilkšvos ir žalsvos atspalvių lapais, ruda ir balta pakraščiuose. Dangus tavo plaukų spalvos, o vėjas kvepia ledu.

Rašau prancūziškus laiškus, susitvarkau savo popieryną, susidėlioju daug ką galvoje, darbų nesumažėja, bet kvėpuoju lygiau.

Bet šią savaitę vos neuždūstu, spazmuoju, panikuoju, bandau pati sau išaiškinti. "Pametu" piniginę, iš rankų krenta daiktai ir vieną vakarą nusirengti nebelabai sugebu. Šiandien dar likučiai bėgte, dar paskaitos modulio tvarkymas, eksperimentas, dvi studentės, bankas, mokslinė metinė ataskaita, kontrakto sudarymas, stalviršių planavimas gamykloje. Bet tai jau tuoj bus galima grįžt namo, po kelių valandų jau tuoj.

Chimera nauja yra, bet baltymistai sako - ne ne ne, nespėjam, o gal dar nereik?

(ir nepaisant visko, jokią kitą savaitę nesu tiek gavus švelnių baksnojimų, guodimų ir juokavimų. Tam tikra tema. Ir net jei aš leidžiu sau bent minutę pagalvot, kad esu siaubūnas, mane apsupa ir apkabina. Gera turėti juos, susispaudusius kaip vienas kumštis.)

2010 m. lapkričio 22 d., pirmadienis

sako, ryt žiema

Sako, ryt žiema.
Užsnigs pilnaties purslus. Maumus astralinius ir visa kitą.

Vėl iš naujo atrandu pasitikėjimą savimi, savo draugais, savo žmonėmis.

Pasisodinu apsiašarojusią mergaitę šalia, ir, kol baksnoju bakterijas ant lėkštelių, užkalbu dantis, pasakoju, kad ir man yra buvę sunku laboratorijoje. Nudžiūsta, pasijuokia, parvežu namo.
Yra gi gerų ir šviesių žmonių pas mane labėje. Kaip gera.

Tesinori gultis į lovą, skaityti knygą, mąstyt apie rytojaus paskutinę paskaitą...

2010 m. lapkričio 21 d., sekmadienis

tdn tdn tdn

Argentinietiški traukiniai dunksi galvoje, prifotografuotas rūkas spurda neišryškintoje juostelėje ir mane pagavo įkvėpimas sutvarkyti dalį spintos.

Aplijus akiniams, pasaulis išsiskaido į facetinius vaizdus. Oranžiniai vėlyvi grybai ant nuvirtusių medžių, voratinklių lopšiai lašams, šimtai rudos ir pilkos atspalvių. Pageltusi žolė ir antys, nesibaidančios tik manęs. Kaip gera išsimiegot, pabust nuo šypsenos, išeit pasivaikščiot ir išgerti idealios kavos.

Mano rūkai, neišsisklaidantys ir lipnūs, prišaukinėjantys žiemą ir šviesias dienas, skaidrų šaltį ir kalėdinius pyragus.
Miestą ir vaizdus sulankstyti į Rubiko kubą, namus iškvėpinti pyragais ir meile.

2010 m. lapkričio 19 d., penktadienis

Samanos

Samanotas miškas taškosi rūku. O vaikystėje tam tikrą kačių rainumo atspalvį irgi samaniniu vadinau.


Pabandau supykt, pasibart, nė velnio nesigauna ir imu tiesiog graužt tuos Yshtabi padovanotus imbierinius sausainiukus ir šliurpsiu atvėsusią arbatą.
Alkūnės nervas nebegąsdina, kolegės disertacijos gynimas buvo farsas ir komedija, noriu miego, saldaus miego ir nieko nebegirdėt.

2010 m. lapkričio 18 d., ketvirtadienis

ne

Tik nesakyk, kad tau lengva išvažiuot.

Alkūnės nervo uždegimas arba užspaudimas, ar ką.

Vitaminų negeriu.

Glostau chimeriukus.

2010 m. lapkričio 17 d., trečiadienis

ghr rr rrrr

Persijungiame į aukštesnę pavarą ir kelios merginos jau judame beveik artišviesiniu greičiu, kai ką užkliudome, apibarame, avilys dūzgia. Bet metinės ataskaitos pabaiga, tuomet kita ataskaita, dar žinoma, 30 kursinių ištaisyt, ganyt chimeriukus, nauji prietaisai...


Ir logistikos direktorius juokiasi iš mano atsiliepimo telefonu "klausausi", atsakydamas - "kalbuosi". Mergytės nuperka man pyragėlį ir erzija Aušrą. Visuose kampuose bruzdesys, didis užsiėmimas ir visgi lengvas kikenimas. (tiek, kad dėdulė H. ateina pasiklausti, ko gi mes ten žviegiam ir dainuojam).

Kažkaip lyg mazurkos žingsneliu šokinėjamės.

2010 m. lapkričio 16 d., antradienis

chimerų vardų galvojimas

Gaunasi dar vienas chimeriukas, dar kitas šiaip spurda.

Apgraužiu keptos anties sparną ir nesugalvoju, ką čia dar valgyt.

O Marcelis Proustas sako - tikrovėje patiriamas sapno žavesys.
noriu belgiško alaus ir keptų bulvyčių su majonezo-garstyčių padažu.

trys valandos miego ir keturios valandos dėstymo man ne į sveikatą.

2010 m. lapkričio 15 d., pirmadienis

Plunksninis dangus

Pasidžiaugiu, kad mašina visgi servise, ir kad aš prisiverčiu pasivaikščioti po plunksniniais debesimis, su rudeniniu kvapu ir paukščiais.
Kvėpuot pilnais plaučiais, su tuo giliu, beveik skausmingu įkvėpimu.

Ir dar pagalvoju, kad nemaniau, kad susirinksiu šeimą. Susidėliosiu it puzlį iš buriuotojos, geriausios pasaulyje mamos, dviejų mažų mergaičių, svetimų tėvų, klasiokų ir bendramokslių. Susidėliojau, ir žinau, kur paslėpt nosį, jei liūdna.
Ir tai labai gera.

tuoj semestras praeis, o man tingulys dėstyt taip ir nepraėjo. Tiesa, stovint prieš auditoriją, stebuklas vis dar įvyksta. Bet tai tas tingulys :O

2010 m. lapkričio 12 d., penktadienis

note for myself

dėkinga už tai, ką turiu.

2010 m. lapkričio 11 d., ketvirtadienis

Pasiguodžiu pašniurkščioju. Ir kaip aš taip moku prisigalvot?

Užtat šviečia saulė, keli chimeriukai ėmė krutėti, ir šiandien merginos yra tiesiog neišpasakytai nepadorios.
Taip slenka mūsų dienos.

2010 m. lapkričio 10 d., trečiadienis

trep trep

Nusiperku du naujus objektyvus savo Dianai ir pradedu vėl šiurpinti savo mergaites.

Iš vienos darbinės klaidos išsivysto - "nu gerai, padarykime dar tris variantus!", va, ką reiškia du mokslininkai vienoj vietoj. Akys žiba, mąstom ir truputį baramės. Kolegiukė plykčioja tyliu pykčiu, aš bitė, aš pikta bitė... ir aš pasižadu sutvarkyti vidurinį variantą, kad jau beviltiškasis chimeriukas ėmėsi rodyt gyvybės ženklus.

Lipniais lapeliais tuoj visa iki galvūgalio apsiklijuosiu, milijonas pastabų pastabėlių, straipsniai, patentai. Man rods, p. H. mane stimuliuoja. Moksline prasme.

Klonavimo schemos tiesiog liete liejasi, su metilinimais, lipniais galais ir kitomis subtilybėmis. Ach, siautėjam.

2010 m. lapkričio 9 d., antradienis

įkvėpimai, iškvėpimai

Užpuola įkvėpimas pradėti rašyti disertaciją. Bent jau duomenų bazę dėliojuos. Hipercitokinai ir bendri receptoriai, bendradarbiavimas su nanofizikais ir tylios idėjos.

Upė užsitraukus rūko pelėsiu, lipančiu ant vis dar gelsvai žalios žolės pakrantėse. Ir visos spalvos virsta į citrininius pyragėlius ir trapią apskrudusią plutą. Sustoju trumpam prie upės, pastoviu, pakvėpuoju šlapiu kvapu.

Truputį nemiga.

2010 m. lapkričio 7 d., sekmadienis

second

šakelės gale virpa du beržo lapai, geltoni ir panašūs į išprotėjusį drugelį.
Tiesiog susisukt į oranžinį pledą ir užmigt.

paikuma visiška.

2010 m. lapkričio 6 d., šeštadienis

giedruma

Mane išvadina giedruma ir aš susigėstu netgi.


Darbadienis išpuola ilgas, labai ilgas, ir be proto netgi gaila tos šviežios mergytės, kuri užsisėdi vos ne iki pusės dešimtos vakaro. Bet susiima, priduoda signalizaciją, ir gal per dar kelias savaites jos panikos aprims.

Moliūginė sriuba su muskato riešuto drožlėmis, seni ir nauji draugai, darbas šeštadienį ir sekmadienio tinginystė.

2010 m. lapkričio 3 d., trečiadienis

ir vėl

Ir vėl laboratorija pakvimpa atavistiniais maistais - kai nėra peptono, ta modifikuota terpė chimeriukams kvepia kažkuo mistiniu iš Alisos - kalakutu, braškėmis ir pienu iš karto.
Charmant, sako p. H, ir siūlo pradėti rašyti mokslinę ataskaitą (ir man darosi šiek tiek liūdna, na bet kaip nors).Tuo pačiu rašau ir mandagų laišką 91 m. legionieriui iš Paryžiaus. Pasakoju jam apie tvankią mūsų vasarą, apie siauruko geležinkelį ir savo vaikus, kurie gynėsi darbus birželį. Reikės Sigutės Ach atviruko, jie jam labai patinka.
Merginos laboratorijoje planuojasi atostogas tarpušventyje, o man nesigaus. O gaila.

polit-korektiškumas

Tataigi.
(prisimenu tą močiutės posakį - "jie į tave akmeniu, o tu -duona", kai liepdavo pamiršt nuoskaudas, gyvenimo gabalėlių atėmimą ir vistiek rašyt atvirukus, sveikinti juos, nepaisant visko, rašyti laiškus ir apsimest, kad neskaitei įžeidinėjimų. Praėjo beveik dešimt metų, turbūt. Ir ne, su jais šįkart niekuo nesusiję, tiesiog asociacija. )
Po to vėlyvą vakarą netikėtas gerumas ašaromis išsiveržia ir nesugebu paaiškint. Apie rūpestį, dovanas ir mamas.

Raudonus blizgančius karoliukus veriu.
Ir knisuosi gilyn į straipsnius, į eksperimentų artefaktus, antikūnus ir užsakymus, Gotanų 3.0, klonavimą, svetimos daktarinės santrauką, apmokėjimus kitiems žmonėms už mano atliekamą darbą, žarnelių diametrus ir aminorūgščių vienraidžius kodus, in vitro renatūraciją ir šešis naujus patentus.
Kažkur po ta krūva ir aš esu.

2010 m. lapkričio 2 d., antradienis

palpitacion

palpitacion de mi mujer, sciento tu respiracion

Klausausi ir vėl, tango svirduliavimo. Nerūpestingo švilpavimo ir graudžių melodijų.

Ir neįtikėtinai greitai sekasi dirbti. Gal kad pasveikau. Gal pajudėjom iš mirties taško. Juokiamės su merginomis, su dėdule H., laboratorijoje kvepia obuoliais ir spiritu. Beveik idilė :)

(o dar šiandien suimprovizavau per paskaitą pratybas-koliokviumą su bendru rezultatų aptarimu. Jiems buvo smarkiai į naudą)