2016 m. rugpjūčio 5 d., penktadienis

Kiečių žydėjimo metas

Tas rugpjūčio kvapas. Ir Black sails vėlyvais vakarais.
Darbai įsuka vėl geležiniu smagračiu, kietai kietai, greitai greitai, savaitė dar nesibaigė, dar spėsiu tą ataskaitą ir apue hibrodomas vokiečiui.
Alpuliniu miegu pamiegu kelias dienas, kartais tvanku, kartais šalta, bet viskas praeis.

Liko sugalvot rugpjūčio svajonę ir sulaukt lavos žiedo.
Ir pinholai, pinholai, pinholai.

2016 m. birželio 24 d., penktadienis

Bene gesserit

Man rodo lapelį su abėcėle, gotišku šriftu, ir aš pasakoju, kad taip, iš Kleines Mayers Lexicon mane mokė skaityt-rašyt, ir iš šio popierėlio... O gal ir ne mane, gal mano mielas Maximilianas mokė mano mamą, nes kitapus popierėlio ketureilis Margarėtei, du verfluchtes Luder, du bißt so schön und hast dich noch gepudert...

Šeimynoj stipri benegesseritiška kolektyvinė atmintis, man rodos, kad prisimenu Maxą, kad žinau, kuo jis kvepėjo, kad gaunu laiškus nuo Friedos iš Argentinos, ir pamenu tetos Nelli citrininius sausainėlius.

Ir suprantu, kad kvapą žinau, nes tebeturiu Maxo papirosų dėžutę, ir žinau, kur Friedos laiškai, surišti sutrūnyjusiu rašteliu, o citrininius sausainėlius kepa jau ketvirta karta dėdės Romano namuose, dėdės Romano, kuris mirė dar prieš gimstant mano mamai, kuris mums visai ne dėdė, o kažkieno krikštatėvis, bet per trėmimus glaudė močiutę, o jo dukterėčia mane glostė per pirmas mano kalėdas be mamos. Ir viskas būna gerai, kai žinai, kur kas padėta, kodėl neišmesta ir ką tai reiškia.

Verkiai kvepia liepomis, krioklys gulasi į pinholą, pavėsiai saugo nuo karščių ir aš niekur šiandien nebėgu.

2016 m. birželio 10 d., penktadienis

Trešnės

Pasivažinėjam iki Santariškių, pakeliui dar aptariu refoldingo sąlygas, išeidama jau matau pilnutėlį priimamąjį apsnūdusių ir irzlių vaikų.
Bet J. tėvukas pasakoja analogiškas istorijas, tik, sako, Švėkšnoj buvo baisiau - ligoninės arti nėra, mama Vilniuje.
Ir nieko, ir tai praėjo.
Planuojam 90metį, padažus iš Zawadskos knygos, l'ille flotante, gėrimus ir aitrius vynus.

Vakarais paplepam su A., pasivažinėjus miestu pasidaro lengviau ir skaidriau. Truputį apie vaikus, truputį apie darbus ir belekiek apie svajones. Džiaugiuosi, kas ėmiausi Ingos patarimo apie kasmėnesines svajones. Dar nesugalvojau birželiui, bet jau dėlioju mažyčius trupinukus.

2016 m. gegužės 1 d., sekmadienis

Nereikšmingumo taškai

Pylimo gatvė ir pavasarinis lietus - tai M. vestuvės.
Didžiosios sinagogos kiemas ir mažos raudonos tulpės - promočiutės sūriai.
Sekmadienio vakaras per Facetime su Stokholmu.
Kalbuosi su R., kartais dar su O. apie rūpesčius, darbinius stresus ir sutariam, kad turbūt išaugom iš to. Jei nepavyksta - galvoji planą, bet nelakstai klykdamas ir susiėmęs už galvos. Aišku, rūpesčiaujuos - kad A. nebūtų išbertas, miegotų ir galva be skylių.
Bet miegai vis dar be sapnų, tamsūs, trūkinėjantys ir lipnūs, vis dar kartais užmiegu krisdama kniūbsčia ant A. glėbyje.
Vėl groju Gonzalezą, ir vėl rašau.
Roche-Bolar išimtis, patentai ir produkcijos portfolio. Ir dar man pažadėjo 3D printerį.

2015 m. gruodžio 25 d., penktadienis

Inhale and exhale

AFP, akivaizdžiai ir pati užsisukus mažų kalčių, didelių nerimų ir lipnios, visur esančios instinktyvios meilės, sako

Yra laikas įkvėpti ir iškvėpt

Kai neprivalai dirbti ir kurti, generuot. O tik sugert, skaityt, sėdėt ramiai ir žiūrėt į vieną tašką.

Valgyt moliūginius rikotos gnochius, avies mentį su aštriais grilintais ananasais ir neplanuotai likti dar vienai nakčiai nakvot palėpėje.

2015 m. lapkričio 22 d., sekmadienis

Stirnų paklodės

Verkių stirnos iškvėpia garų gumulus, kurie virsta plonomis tvirtomis rūko paklodėmis virš Neries.

Segmentuoju mandariną į canard aux cinq parfumes, greta čirška prieskoninis užpilas ir mano rūpesčiai ir nerimastys po truputį nusiskalauja į kriauklę, subyra į šiukšlių dėželę. Būčiau dar ir obuolinius ryžius suruošusi, bet sultys jau drumzlėtos.
Kepu dar vieną pyragą, su Matuzalio romu, saldžiaisiais migdolais, citrusinėm glazūrom, ir kartoju sau, kad visko nenumatysiu, visko nesuvaldysiu, kiekvieno karto, kai man prireiks kažkur nulėkt - nepramatysiu.
Tuomet imu planuotis kelionę į Milaną, pirkinius ir pramogas, kalėdines dovanas ir kepinius, nakvynes palėpėje.

Norisi kažko dabar saldaus, gal su spanguolėm ir rudu cukrum. Traškia karamelizuota sviestine pluta. Na negi eit vėl kaist orkaitę.
Darbiniai rūpesčiai kibiai vyniojasi pėdų pirštais aukštyn. Gotlando švedai ir jaunosios pavaldinės, ascitai ir monoklonai, pašarai vištoms (!) ir Gintas, kuris dūsauja apie ramų gyvenimą sodyboj. Sako, nors imk ir augink tas vištas vietoj to, kad imunizuotum.

Dar bijau skaityt, kur vyko Paryžiaus išpuoliai. M.M., rodos, visai kitam kampe dabar, o Monsieur Dubeaux jau pasimirė. Buvau užmiršus, koks jo vardas... Ir butas Casanovos gatvėje turbūt tiesiog parduotas, ir tiek. Nors ten turbūt panašiai kaip pas mus buvo, beribiai klodai šlamšto ir brangenybių. O M.M. nejudinsi gi dabar, kaip žmona vaikai, ar tu nebuvai thrasho konce Bataclane, ar tau viskas ok. Per daug kultūringas tai muzikai M.M.

2015 m. spalio 28 d., trečiadienis

Varvėti

Ligos lašai išsiveržia pro nuovargio dangtį mažais sunkiais upeliais, prisvyla, pasmirsta, užkemša nosį ir kankina nemiegojimu.
Ne nemiga, ne, nemiegojimu.

Bet perlipu per virusinio susirgimo piką, A., rodos irgi, belieka išglostyti J. ir jau bus galima išsikepti kokį veganišką meduolį su klevų sirupu.

Bet suku naminį lizdą melisos kvapais, aitriais padažais, daiginamomis robustos pupelėmis. Linkėjimai Jürgenui į Port Antonio, R. į Okinawą. Susipakuosiu ir į šią salą, jau tuoj, jau greit.
Skaitau šefo braižomas strategijas, kosminius takus, žvaigždėlapius, juokaujame su S. apie dublius, ląsteles ir pravardes, ir aš prašau jos dar neišeiti iš darbo, kad dar prasilenktumėm, kad dar gautųsi nors kiek kartu padirbėt.

Everything will be alright in the end. If it's not alright, it's not the end yet.