2012 m. sausio 27 d., penktadienis

choisir d'aimer

Pasirinkus mylėt lengviau, o nemylėti ir žinot kodėl - irgi. Klausimas, ar tai jau taip lengva.

Užtat ką, straipsnį va parašiau, kitą tuoj išdėliosim, leistų konfidencialumai - dar vieną-kitą...
Paskrudinti moliūgai, avižinė duona, dvorfų juoda duona, skaudanti nugara ir gal pamiegosiu šiąnakt, mhm mhm.

Knygos apie Brahmsą, drakonus ir liūdnus klounus. Saldžių ir sūrių tartų receptų knyga po lova dainuoja kažką apie imbierinį-laimo pyragėlį ir čedaro-kumpio derinius.

2012 m. sausio 24 d., antradienis

the point of no return

Pasakė jis kiauksint paikoms kuosoms.

Užtat per tuos sniegus sušlapo kojinės, atsibodo rašyt ir nekyla rankos skambinti.


Sustoju snieguotame paupyje, kur šlumsi ledo lytys, sulekia krūva smalsių ančių, o kitoje upės pusėje gyvena šviesiai šyvų žolių kupstai.

2012 m. sausio 19 d., ketvirtadienis

the day you left me be

Generuoju beprotiškus kiekius popierių, disertacijos gabalas šen, ten, bet viskas taip nesvarbu.
Taip nebesijaučia pasitenkinimas, pasirašius ten tą jau neįtikėtino platumo metodikų ir medžiagų aprašą. Tuos 45 puslapius šen, 38 puslapius ten.
Jokio skirtumo.

Ir net nebeturiu svajonės, nes tas vienas kankinantis noras negali būt svajone. Svajonių trupinėlius veriuosi ant šniūrelio, rankioju, kad nenuprotėčiau, kad nors kas nors, kaip nors.

Akys rašo sniego raštus, sniego bites užkalbu, prašau pūkuotų zylių ir nors kiek miego, miego miego.
Hobito namuko arba atostogos, jūros žiemą arba vasarą, kito vėjo, kito kvapo, išsiplėšt. Nesigaus. Kartais atrodo, kad niekad.

(taip taip, tai tik pesimistinis įrašas, likus pusvalandžiui iki pietų, kai kava jau nuslūgus, ir cukrus sunaudotas, ir darosi silpna ir liūdna. Po pietų bus sotuma ir tinginystė)

2012 m. sausio 12 d., ketvirtadienis

ziubyziubyziu

Pavėluotai šlapią vakarą ateina Kalėdos, su dovana ir krykštavimu.


Didžiosios nelaimės bangos apsiramina, lyginasi. Ne tai, kad pasiekiau normalumo liniją, vistiek viskas žemiau, bet pakenčiama. Pakenčiama. Rodos, toks žodis labiausiai tinka. Kai klausia, kaip sekasi - visai neblogai, normos ribose. Normos ribas persistūmėm kiek žemiau.

Kėkštai ir pūkuoti zylių užpakaliai.
Išsitraukti fotoaparatai ir sugalvotas planas. Vistiek vis dar toli iki ryškinimo ir skanavimo.

o nuovargio nuovargio pilni aruodai neišsemiami, kaip šita neateinanti ir nesibaigianti pusiau žiema.
Padarykit man kas nors imbiero gėrimo.

2012 m. sausio 8 d., sekmadienis

sausis

Vidurnaktį užmaišiau raugą ruginėms duonelėms.
Nėra kas nuvaro į lovą miegot.
taip slenka sausis, su skaudama galva, sloga ir kosuliu, savom ir svetimom ligom, nuovargiu ir karščiuojančiomis akimis.

Bet rytai šviesėja, ir Verkių tvenkiniai jau veidrodiniai. Tiesa, apmusiję tie veidrodžiai, net lipnūs ir neskaidrūs, bet jau šviesiau.
Noriu parašyt kam nors laišką.

2012 m. sausio 4 d., trečiadienis

laikmatis

susirašau devynis punktus, ką nuveikt per šiandien. Vieną-kitą pametu. Skiriu numatytą laiką, kurį matuoju laikmačiu. Dabar 2A3 klonavimo straipsnio laikas.

Maža vidinė savitvarda.
Miego kamuolėliai.
Lipnaus rūko letenos paupy ir mirusi stirna.

2012 m. sausio 2 d., pirmadienis

šešios pynės

Palinkėjau pelėdų, retų paukščių, švelnumo ir kelionių.
Bandžiau užkalbėt, kad būtų nors per lašelį lengviau.
Kad spėčiau išsiryškint juostas ir jas nusiskanuot, kad atrasčiau vietos ir laiko piešimams.
Kas liko - susiplanuosiu, parašysiu, suruošiu.

Taip ir neiškepiau chalos pernai.

Kažkokia labai tyli šiandiena.