2012 m. spalio 30 d., antradienis

žąsys

mažais trikampėliais atitapsėjo žiema, lipnus miegas ir kvapnios vakarienės.
Prisižadu iškept plėšomą garstyčinę duoną, nueit į svečius su tamsiu alum ir išmiegoti tas kelias sekančias dienas.

2012 m. spalio 25 d., ketvirtadienis

neatmenu

Neatmenu, kas buvo lygiai prieš metus. Kad jau buvo blogai, labiau žinau, nei atsimenu.

Nežinau ir nelabai laukiu rytojaus.

2012 m. spalio 7 d., sekmadienis

kai

Kai visai visai nieko nėra namie, groju pianinu.
Sulaužyti mano pirštai, prisiminimai, motorika, nebemoku.
Vis dar tvarkausi namus, vis dar plėšau atsiminimų tapetus, skausmo kilimus ir nevilties dulkes.

Bet iškepsiu duonos, trapų obuolių pyragą, skrudintus burokus, avienos šonkaulius, morengus, namai viskuo kvepės.

Kodėl gi turėčiau subyrėt, kodėl turėčiau bijoti?
Gerbiamoji Ž. visad teisi, visados.

To find a way back home.