2010 m. vasario 28 d., sekmadienis

La Semaine Prochaîne

ah, le semaine prochaîne, si l'été débute demain...

2010 m. vasario 27 d., šeštadienis

žalias ledas, lietaus garsai

Važiuojant paupiu, aikčioju.

Žalsvas lygus ledas po grėsmingu virvenančiu vandeniu, juostuotos rudai juodos susigrūdusios lytys... Didžiulis kiras ant suzmekusio sniego, tarp ančių pripėduotų raštų. Greitesnė upė, jaučia pavasarį.

ir lietus, lietus man labai patinka.

diena beprotiška pasitaikė, susijaudinau, pasiguodžiau ir apsiraminau. Kaip gerai, kad jūs esate pas mane. Paglostot nosį, apkabinat...

Aaah. Ir dar. Akinių istorija. To make long story short... Mano kasdieniniai akiniai dėl kenksmingų sąlygų darbe labai prastai "rodo vaizdą". Todėl vaikštau su asmeniniais, mano dioptrijų darbiniais - apsauginiais plastikiniais akiniais - monstrais. Kaip vėžliukas. Gogliai. Arba kaip mūsų visų vaikystėje, kai gerai išsišiepus, žandų viduriuku pasieki savo akinių rėmelius. Visiems pilna džiaugsmo... O žinant mano darbo grafiką, aš taip vaikščiosiu dar mėnesį, iki prisiruošiu nusipirkt normalius naujus akinius;)

2010 m. vasario 24 d., trečiadienis

Dominantinės ausys.

Prapuolė kolegės laikrodis ir atsirado. Stalčiuje. Prie manęs, prie svarstyklių. Visuotinis nesusipratimas, lengva isterija ir jautrumai.

Pusšefis vienas gal ateis pas mus. Gėris, įtariu, visokeriopas. Tik aš sprogsiu nuo jo mokslinių idėjų gausos. Kas nėra taip jau blogai. Aptaškysiu turbūt viską.

PCRų dar kokius keturis užmaišyt. Aparatai tik du.

Dar vakar gavau klausimą. "Aš tikiuosi, Jūs neketinate po dr. likti toje kontoroje?"

Ir bandau nepaisyt, kad šlapiais pirštais bandau užsiropšt stikline siena viršun.

Rygon, gal...

Aaaa. Jo. Chimeriukų gaujos laksto.

2010 m. vasario 20 d., šeštadienis

miego vandenynas

nors miego bangos ir skalauja mūsų tarpupirščius, visi pursloti ir aplipę snauduliu...

Bet nebloga diena. Tyli, rami.

Tereik išsisukti nuo susirinkimo. Grįžt namo pasnūsti. Gal ir pavyks.
Saldžios arbatos, oranžinių pūkuotų pledų, mėlynių gydymo diena.

Tegul tik jie neužvažiuoja pakeliui į mano labę...

2010 m. vasario 17 d., trečiadienis

tai tik ilgas stebuklo laukimas.

Beviltiškai reikia atostogų, nes peršalimai, gerkliaskausmiai, slogos tik banguoja, bet niekur nedingsta.

Močiutei vis blogėja ir kartais, žiūrėdama iš šono, matau, kad ji miršta. Iš lėto. Gal tai tik žiema. Gal dar keli metai. Bet. O kiek ji dar nuslepia nuo manęs naktinių priepuolių...

Turbūt man lemta matyti lėtai mirštančius žmones.

Dainuoju kažinkokį Chačaturiano valsą, o gal Čaikovskio romansą, ne, gal romansą iš seno rusiško filmo, niūniuojamą Tichonovo, močiutė kartais suraukia kaktą ir sako, kad reikia man bandoneoną nupirkt, o aš sakau - pianinas, pianinas, aš net prie Gnosianne No.5 neprisėdu!


Parašyti straipsnį iš dviejų skaičių rezultatų be patikimo atsikartojamumo, sudaryti sąrašą šefui, ak taip, šefas džiūgavo patenkintas it Didysis brolis, nes stebi mane per kameras darbe savaitgalį, studentai ir jų bakalauriniai darbai, susidėliot galvoje visus chimerų eksperimentus, nuvažiuot korporatyvan, aij, dar sekretorės gimtadienis...

Ir niekas nepasikeis.

2010 m. vasario 8 d., pirmadienis

Shimshon helēl

Tai yra visiškai kita.

Ok ok, nuėjau darban, apsisukau ir grįžau. Meh durna. Meh turi sirgti lovoje, o ne darbe.

aš pasveiksiu, greit, turbūt jau ketvirtadienį. Chimeriukai žviegia.

Pagarbiai,
durnas paukštis.

2010 m. vasario 6 d., šeštadienis

sparnai.

Moku rėkaut ir pašnibždom.

Skaidrūs garsai galvoje. Reikėtų eit prigult.

2010 m. vasario 5 d., penktadienis

erškėtuogės su imbieru

Gerklės skausmą apsimalšinau, pusę darbų telefonu išsprendžiau.

Nerimastis, it ryt reikėtų į darbą.

Guliu ir skaitau. Nevaizduoju heroizmo.
Noriu į Nidą, pavasario, raudonų aukštakulnių, šilkinės žydros suknelės, ir kerzų noriu, aha! Blusynės Tom Kha Gai, D. kompanijos ir pletkų, susikaupimo straipsniui, savaime pasigaminančių ežiukų...

Ryt išmiegosiu.

2010 m. vasario 1 d., pirmadienis

fėjos po prisnigusį mišką vaikšto su raudonais aukštakulniais

... ir tuomet iki kraujų prisitrina kulnus, palieka pėdas sniege ir gaudo raudonpilvius papūstuodegius genius.

Snaiges saugau blakstienose ir džinsų linkiuose.

PCRus miksuoju užsikimšus ausis argentinietišku tango ir kiek nepakančiai kalbuosi su mažiausiomis studentėmis.

Arbatą geriam su erškėtuogėm ir geru žodžiu Nazgulį minim.

Namus užklijuoju karamele ir miegu.
Neužsikaskite pusnyse, mielieji.