2016 m. spalio 8 d., šeštadienis

Black sails

Nulekiu iki Saulėtekio, apžiūrėti patalpas, juokauju su buvusiu dėstytoju, trolių trolis, užkietėjęs rūkalius, juokiamės, planuojam, bėgte lėkte.

...ir savaitgalį sulūžtu.

Viską maudžia, nesugebu išsimiegot, bet ryt obuoliniai pyragėliai, beef cheeks vyne, moliūginiai gnocchi.
Ir miegas palėpėje, ten viskas išsigydo.

2016 m. rugpjūčio 5 d., penktadienis

Kiečių žydėjimo metas

Tas rugpjūčio kvapas. Ir Black sails vėlyvais vakarais.
Darbai įsuka vėl geležiniu smagračiu, kietai kietai, greitai greitai, savaitė dar nesibaigė, dar spėsiu tą ataskaitą ir apue hibrodomas vokiečiui.
Alpuliniu miegu pamiegu kelias dienas, kartais tvanku, kartais šalta, bet viskas praeis.

Liko sugalvot rugpjūčio svajonę ir sulaukt lavos žiedo.
Ir pinholai, pinholai, pinholai.

2016 m. birželio 24 d., penktadienis

Bene gesserit

Man rodo lapelį su abėcėle, gotišku šriftu, ir aš pasakoju, kad taip, iš Kleines Mayers Lexicon mane mokė skaityt-rašyt, ir iš šio popierėlio... O gal ir ne mane, gal mano mielas Maximilianas mokė mano mamą, nes kitapus popierėlio ketureilis Margarėtei, du verfluchtes Luder, du bißt so schön und hast dich noch gepudert...

Šeimynoj stipri benegesseritiška kolektyvinė atmintis, man rodos, kad prisimenu Maxą, kad žinau, kuo jis kvepėjo, kad gaunu laiškus nuo Friedos iš Argentinos, ir pamenu tetos Nelli citrininius sausainėlius.

Ir suprantu, kad kvapą žinau, nes tebeturiu Maxo papirosų dėžutę, ir žinau, kur Friedos laiškai, surišti sutrūnyjusiu rašteliu, o citrininius sausainėlius kepa jau ketvirta karta dėdės Romano namuose, dėdės Romano, kuris mirė dar prieš gimstant mano mamai, kuris mums visai ne dėdė, o kažkieno krikštatėvis, bet per trėmimus glaudė močiutę, o jo dukterėčia mane glostė per pirmas mano kalėdas be mamos. Ir viskas būna gerai, kai žinai, kur kas padėta, kodėl neišmesta ir ką tai reiškia.

Verkiai kvepia liepomis, krioklys gulasi į pinholą, pavėsiai saugo nuo karščių ir aš niekur šiandien nebėgu.

2016 m. birželio 10 d., penktadienis

Trešnės

Pasivažinėjam iki Santariškių, pakeliui dar aptariu refoldingo sąlygas, išeidama jau matau pilnutėlį priimamąjį apsnūdusių ir irzlių vaikų.
Bet J. tėvukas pasakoja analogiškas istorijas, tik, sako, Švėkšnoj buvo baisiau - ligoninės arti nėra, mama Vilniuje.
Ir nieko, ir tai praėjo.
Planuojam 90metį, padažus iš Zawadskos knygos, l'ille flotante, gėrimus ir aitrius vynus.

Vakarais paplepam su A., pasivažinėjus miestu pasidaro lengviau ir skaidriau. Truputį apie vaikus, truputį apie darbus ir belekiek apie svajones. Džiaugiuosi, kas ėmiausi Ingos patarimo apie kasmėnesines svajones. Dar nesugalvojau birželiui, bet jau dėlioju mažyčius trupinukus.

2016 m. gegužės 1 d., sekmadienis

Nereikšmingumo taškai

Pylimo gatvė ir pavasarinis lietus - tai M. vestuvės.
Didžiosios sinagogos kiemas ir mažos raudonos tulpės - promočiutės sūriai.
Sekmadienio vakaras per Facetime su Stokholmu.
Kalbuosi su R., kartais dar su O. apie rūpesčius, darbinius stresus ir sutariam, kad turbūt išaugom iš to. Jei nepavyksta - galvoji planą, bet nelakstai klykdamas ir susiėmęs už galvos. Aišku, rūpesčiaujuos - kad A. nebūtų išbertas, miegotų ir galva be skylių.
Bet miegai vis dar be sapnų, tamsūs, trūkinėjantys ir lipnūs, vis dar kartais užmiegu krisdama kniūbsčia ant A. glėbyje.
Vėl groju Gonzalezą, ir vėl rašau.
Roche-Bolar išimtis, patentai ir produkcijos portfolio. Ir dar man pažadėjo 3D printerį.