2018 m. birželio 14 d., ketvirtadienis

Dievų ausyje

Prieš metus buvo tik puselė visko. Planai, dabartis buvo tik dievų ausyse.

Kas galėjo įsivaizduoti ar suplanuoti taip viską. Lygiai prieš metus nemiegojau dėl įtampos, pykau ant visko ir visų, rėkiau arba sėdėjau apatiškai.

Užtat išsigrynino santykiai, nuovargis aišku dėl ko, ir miegot galiu bet kur bet kada.
Bučiuoju nosytes, kepu citrininius pyragus ir viena akim pažiūriu klientų aplinkos monitoringo rezultatus.

2018 m. kovo 9 d., penktadienis

Toksika

Net jei turi praeit daugiau nei vienas mėnuo, ir atriedėt daugiau nei vienas toksiškas pokalbis.
šiandien, neplanuotai, dar vieno išsilaisvinimo diena.

Nebėra :) viskas dingo.
Esu kaip dramblys, nešiojuos, volioju prisiminimų rutuliukus, kur tau dramblys, greičiau mėšlavabalis. Bet nustūmiau viską į duobutę, užverčiau, einu užmaišysiu dar vieną tešlą, įsijungsiu netflixą ir priminsiu sau būtinybę šypsotis.

Visad norėjau dirbt prie šio stalo, su vaizdu į upę, į besikeičiančius orus, slidinėjančius vaikiščius. Tai va, skaitau validacijos planą ir pasižiūriu vis pro langą.

Viskas jau yra gerai.