2015 m. gruodžio 25 d., penktadienis

Inhale and exhale

AFP, akivaizdžiai ir pati užsisukus mažų kalčių, didelių nerimų ir lipnios, visur esančios instinktyvios meilės, sako

Yra laikas įkvėpti ir iškvėpt

Kai neprivalai dirbti ir kurti, generuot. O tik sugert, skaityt, sėdėt ramiai ir žiūrėt į vieną tašką.

Valgyt moliūginius rikotos gnochius, avies mentį su aštriais grilintais ananasais ir neplanuotai likti dar vienai nakčiai nakvot palėpėje.

2015 m. lapkričio 22 d., sekmadienis

Stirnų paklodės

Verkių stirnos iškvėpia garų gumulus, kurie virsta plonomis tvirtomis rūko paklodėmis virš Neries.

Segmentuoju mandariną į canard aux cinq parfumes, greta čirška prieskoninis užpilas ir mano rūpesčiai ir nerimastys po truputį nusiskalauja į kriauklę, subyra į šiukšlių dėželę. Būčiau dar ir obuolinius ryžius suruošusi, bet sultys jau drumzlėtos.
Kepu dar vieną pyragą, su Matuzalio romu, saldžiaisiais migdolais, citrusinėm glazūrom, ir kartoju sau, kad visko nenumatysiu, visko nesuvaldysiu, kiekvieno karto, kai man prireiks kažkur nulėkt - nepramatysiu.
Tuomet imu planuotis kelionę į Milaną, pirkinius ir pramogas, kalėdines dovanas ir kepinius, nakvynes palėpėje.

Norisi kažko dabar saldaus, gal su spanguolėm ir rudu cukrum. Traškia karamelizuota sviestine pluta. Na negi eit vėl kaist orkaitę.
Darbiniai rūpesčiai kibiai vyniojasi pėdų pirštais aukštyn. Gotlando švedai ir jaunosios pavaldinės, ascitai ir monoklonai, pašarai vištoms (!) ir Gintas, kuris dūsauja apie ramų gyvenimą sodyboj. Sako, nors imk ir augink tas vištas vietoj to, kad imunizuotum.

Dar bijau skaityt, kur vyko Paryžiaus išpuoliai. M.M., rodos, visai kitam kampe dabar, o Monsieur Dubeaux jau pasimirė. Buvau užmiršus, koks jo vardas... Ir butas Casanovos gatvėje turbūt tiesiog parduotas, ir tiek. Nors ten turbūt panašiai kaip pas mus buvo, beribiai klodai šlamšto ir brangenybių. O M.M. nejudinsi gi dabar, kaip žmona vaikai, ar tu nebuvai thrasho konce Bataclane, ar tau viskas ok. Per daug kultūringas tai muzikai M.M.

2015 m. spalio 28 d., trečiadienis

Varvėti

Ligos lašai išsiveržia pro nuovargio dangtį mažais sunkiais upeliais, prisvyla, pasmirsta, užkemša nosį ir kankina nemiegojimu.
Ne nemiga, ne, nemiegojimu.

Bet perlipu per virusinio susirgimo piką, A., rodos irgi, belieka išglostyti J. ir jau bus galima išsikepti kokį veganišką meduolį su klevų sirupu.

Bet suku naminį lizdą melisos kvapais, aitriais padažais, daiginamomis robustos pupelėmis. Linkėjimai Jürgenui į Port Antonio, R. į Okinawą. Susipakuosiu ir į šią salą, jau tuoj, jau greit.
Skaitau šefo braižomas strategijas, kosminius takus, žvaigždėlapius, juokaujame su S. apie dublius, ląsteles ir pravardes, ir aš prašau jos dar neišeiti iš darbo, kad dar prasilenktumėm, kad dar gautųsi nors kiek kartu padirbėt.

Everything will be alright in the end. If it's not alright, it's not the end yet.

2015 m. spalio 18 d., sekmadienis

Tortuga

Matuzalio romas su grikiniu medumi, traškūs plutos kampai sunkiasvorėje kepimo formoje (gimtadienio dovana!). Sekmadienio rytiniai saldūs leipūs miegai,  ir įkvėpimai viskam, ir tvarkymuisi, ir kaladėlių dėliojimui, kalbėjimui ir prieskoniams.

Perglostome dviratį ir ištremiam jį balkonan, svajoju apie vieną straipsnį, sugalvoju temą magistriniam darbui, o gal ir dvi. Parašyt laišką Ghiliui ir Eliui, shabbat shalom.
Į kvapų biblioteką įsilieja miežinio salyklo duona, su vasaros atspindžiais. Ir viskas yra svajonių burbulai.

2015 m. spalio 4 d., sekmadienis

Citrinos, Žirmūnai ir Milanas

Pretekstas nusipirkti naują užrašų knygelę - naujasis fotoaparatas. Mm, teoriškai gimtadieninė dovana, bet jau naudojamas.  Trepsiu, klūpau ant žemės, prisukinėju trikojį prie Baltojo tilto turėklų, darau eksponometro parodymų užrašus. Šįkart juostelę priduosiu skanuot, nesulauksiu aš likimo vingio, kuris man leis nusiskanuot pačiai visą tą dėžę juostelių. Kažką reiks su tuo galvot. Matyt, čia karma už nenuskanuotas M. juosteles.

Bet šiaip šeimyna nusprendžia, kad šilčiau lauke, ir išsidrabstom visi po kiemą kaip katinai - kas pavėsinėje pusiausnūda, kas ant sūpynių vakarinėje saulėkaitoje. Kvepia pipiriniu apelsininiu spanguoliniu padažu, kažkokiu geru Malbecu, mano lipniu karibietišku vėžliniu romo pyragu. Po suolais gaiviai kandžioja kvapu nosis svarainiai, prisiraunu petražolių ir sakau J. - va lygiai prieš penkerius metus, parlėkiau iš Rygos, buvo irgi saulėta, su lengvu degėsių kvapu ore. Mes lėtai gėrėm arbatą ant žolės, fotografavau raudoną vijoklį ties tvora ir tuščią kibirą, ir po to miegojau susisukus į kamuoliuką tavo lovoje palėpėje, kol tu knebinėjai savo disertaciją. Buvo ramu skaidru ir gera, buvo sustojęs laikas, nebuvo senatvinių ligų kitam miesto gale, nebuvo nieko, tik nedidelis kiemas, spalio saulė ir mes.
O dabar šioje palėpėje kartkartėm miegam visi trys. Ir aš atsikeliu penktą ryto ir fotografuoju dvi nugaras, didelę ir mažą, vienodai ramiai šnopuojančias savo berniukiškus sapnus.

Nes net bėgant iš paskutinių jėgų, viskas yra gerai ir šviesu, kaip skaidrią spalio popietę. Kaip prieš metus.

2015 m. rugsėjo 9 d., trečiadienis

Braškių uogienės

Per lietų verdu uogienes. Kepu veganiškus obuolių pyragus su gervuogėmis. Dėlioju Pseudomonų klonavimo planą. 
Anakardžio sūriai, falšyvas čederis, agar-agaras, lydomas su miežiniu salyklu. Keisti, umaminiai kvapai virtuvėje, traškios tekstūros ir pertroškintos mėsos. Dar žydmasonių marinuotos salotos, tik vis neįsibėgėju dar gamint jų tiek, kad galėčiau valgyt beveik kasdien.

O septintą ryto stoviu prie lango ir klausaus garsiažodžių. Turbūt apie raudonas mašinėles ir benames kates. Ir apie rūką nuo upės, A., mažiau, žiūrėk, iki langų prišliaužė upinis pūkuotas rūkas.

Fotografuoju, ryškinu ir neskanuoju. Svarbu procesas. Ar pirmą kartą nuotraukas po metų-pusantrų pasižiūriu.
O omeny Milanas. Kaip keistas akmenėlis, netikėtai pariedėjęs po kojom. Vakare pakelsiu, apžiūrėsiu.

2015 m. rugsėjo 2 d., trečiadienis

Ir viskas kas yra

Basučių įdegiai ant pėdų, ramūs lietūs Verkiuose.
Pradingę draugai, pabėgę draugai, nauji besijaukinami.
Trečiadienio vakarai yra tik man, ir sėdžiu sau ant taburetės, bandydama sugalvoti planą. Turbūt jo nereik.
O šiaip ką. Geros atostogos buvo, su kelionėm į nežinia kur, naujais skoniais, išmiegojimais ir mažais plepėjimais, serialais vidurnaktį.

Išsirinkau naują fotiką. Mmmmmmmm

2015 m. rugpjūčio 24 d., pirmadienis

Šnaresiai

Sunki savaitė su "Minzdrav" paklodėmis ir koviniu režimu, kaip prieš kelis metus. Kai tiesiog turi susiimti, o jaufinsies kažkada po to.
Tuomet "po to" užgriūna visa jėga. Skausmingai, juodai-lipniai, su angina vidurnaktį ir nespėtais darbais.

Bet po truputį išvolioju skausmus, iškepu keistą veganišką keksą, pakvimpa vietnamietiškuoju baziliku ir geltonais keptais burokėliais.
Dienos pinasi kaip sudžiūvę citrinžolės stagarai balkone, šiurenu naktis kaip nukritusius liepžiedžius.

2015 m. liepos 1 d., trečiadienis

RnD

Antri dubliai. Jau išmokus klaidas ir žinant smegduobes.

O namuose vien karamelės, salyklai ir braškės, bambuko pluošto naktiniai rūbai ir beprotiški paryčiai.
Žodžiai kaip duonos trupinėliai, tirpstantys burnoje. Pavirpinant lūpą, labai stengiantis.

2015 m. birželio 2 d., antradienis

Lizdas

Palėpinis lizdas, gūžta, pagalvių kalnai ir šnopavimai, burrata ir kartus alyvuogių aliejus, vyno buteliai.
Jaukuma ir namai.
Ateina pranešimas apie patento autorystę, ir pakibina šefas, klausdamas nuomonės dėl naujo šaukimo. Pasiaiškinam, pasitariam, gal ir tiesa, gal ir mintis.

Vasara.

2015 m. gegužės 16 d., šeštadienis

Melting in you

Mmm, režimo pakeitimas suveikia, ir bent jau šiai fazei viskas pasidaro itin aišku ir paprasta.
Atsiranda laiko pasnūdimui ir jėgų atlaikyt 40min trukmės klykimą.
Ir tai praeis, po du dantis kas dvi savaites, kaip sako Bestija.
Mielas Bestija, mes sakom jam - o tu ką, jau išsimiegojai?
Susitvarkau tą antikvarinį Kodak Kodon Phi fotiką, planuojame bandomąją sesiją, o tada, per M. vestuves - jau nebesibaimindami sugadint.
Naminiai šparagai ir močiutės sąvokos pervertimas. Močiutė dabar yra mažas spitrus žvirblelis, šypsančiom akim, kuri ima A. ant rankų ir pasakoja jam dalykus. Ir Diedukas margai žila barzda, kuris sodriu balsu rimtai klausinėja dalykų.

2015 m. gegužės 8 d., penktadienis

Liepų pumpurai

Kai buvau maža, su mama valgydavom liepų pumpurus. Medžio niokojimas,kai pagalvoji. Bet kažkoks pirmykštis alkis, lengvas saldumas ankstyvą pavasarį.
O prie namų visu pajėgumu žydi senų kriaušių sodas su lakštingalomis ir įsibridusiais penkiais beržais. Pamenu, kaip D. nustebo kažkada, kad po langais lakštingalos duodasi. Bet tokie tie mūsų pavasariai čia, su pavandenijusia dvigubos ekspozicijos šabakštynų pelke, jaunomis stirnomis ties laiptais, antimis baloje prie vaikų darželio.

Beveik pailsi nugara, miego purslai aptaško vokus, nerimastis susivelia į paklodės gūbrius po pagalve ir švintant persistumia dar vienos naujos dienos skaitliukas.

2015 m. gegužės 6 d., trečiadienis

Geometras, aritmetiko vaikas

Viskas bangom.
Augimo, skausmo, miego bangomis.
Bet dažniausiai tai baigiasi 5:45 ryte, glostant aksominius padukus, šildant J. sudiržusius padus, bučiuojant į išbertą žandą.
Pro žaliuzių plyšelį ant žalios sienos oranžinėmis dėmelėmis teka saulė. Bandau prisimint, ką mes dar planavom šiame kambaryje, kuriam kampe kabint negyvųjų kopų nuotrauką, ir kokio dydžio pasidaryt tą kitą, su raugerškio uogom miške pas Yvlą.
Sapnuoju, kad išvažiuojam kažkur toli, beveik neplanavę, spontaniškai, į nuotykį.

Va tiek tų naujienų.

2015 m. balandžio 28 d., antradienis

Manchmal

Kartais vakarais yra taip baisu ir gailu, lyg gyslas kas iš kojų trauktų, iš lėto, ties pakinkliais. Ir norisi nulėkt, atimt, ir pasislėpt dviese kamputy. Toks visiškai bazinio instinkto žviegimas.
Gerokai dažniau, 5:45 ryte, norisi šypsotis, nes sako "gah!".
Skaičiuoju laimės indeksus ir rūpesčio taškus. 

Maži nespėjimai kartais kaupiasi sunkiai nuplaunamais kleckeliais kasdienybės rašteliuose, bw juostele, nenuskanuotos fisheye juostos, nesutvarkyta apatinė lentyna ar nenusipirktos batų dėžės rūbinei. Tuomet aš dar pati su savim kalbuos ir ginčyjuos apie gyvenimą sau ir įprastai vs gyvenimą dėl A., apie mitologines ir paranojines motinystes, mitą Nr. 17, planus ir įsipareigojimus, amerikietiškus klientus ir tą prakeiktą jų projektą su nerealiom timelines, gi žinojom, gi perspėjom, gi vėl užlipom ant grėblio, tik tiek gerai, kad įpratę, kad kietakakčiai ir mozolis jau ten vidurkaktyje. Kartais kiek apmaudu kad visi mano pokalbiai, įmantrūs ir nelabai, apie tokias tokeles, apie Lupschitzą ir CRISP-R, neplautas grindis, atopinį dermatitą ir violetinius kalafijorus, viskas dažniausiai sukūriais užsisuka namų erdvėje, kartais poptelint į kokį hangout chatą.

Manchmal muss man weg. Egal wohin. 

Dar nelieju akvarelių, bet jau fotografuoju.

2015 m. kovo 27 d., penktadienis

Perlai ir saulėkaita

Išsitraukiu lengvesnius batelius, į gilumą sugrūdu pledukus, vilnones kojines, kapišoną su kailiu. Žinau, poryt šlapdriba, bet tiek to, mano paklodės gėlėtos, ir antklodės šiltai lengvos, viskas minkšta ir pūkuota. Miegai puola ankstyvais vakarais, rytai darosi vis ankstyvesni.
Bet yra laiko antram arbatos puodui, patento perskaitymui, ir netgi 48-ioms minutėms priešpiečio snaudulio.
Lėtai kepta ėriuko mentis, romo boba, salyklinė duona, druskoje keptas ananasas, degintos paprikos ir kalmarai, menkių ikrai ir wakame dumbliai, lėti vakarai ir mano kvapai.

2015 m. kovo 12 d., ketvirtadienis

Prussian bleu

Guliu lovoje ir žiūriu į debesis. Prūsiškas mėlis, kaip jų akys. O po debesimis, kaip su Lomo-turquise juostele - skaidriai gelsvas dangus.
Juokaujam apie vieną mažą berniuką, galintį tuziną suaugusių vyrų nuvaikyt. Propeleris uodegoj, šypsuliai ir šlapi bučiniai.
Salyklinė duona, galų gale pavykus taip, kad net nejauti jos skonio, duona kasdienė, saldi-rūgšti, minkšta ir skalsi, užsuktas raugas, sekmadieniniai blynai. 
Aktyvaus augimo pavasaris, kai jėgų likučiai varva pro kiekvieną plyšelį, visi jauni stiebiasi, visi maitinantys - stekenasi. Bet praeis. Kaip šeštos vakaro zirzlumas, tamsios dienos ir sniegai, viskas praeina.

2015 m. kovo 2 d., pirmadienis

Klampūs smėliai ir siurrealizmas

Ketvirta ryto puola sprando skausmais ir nevilties riebiais juoduliais.
Gimel zayin yodh

Kalbant apie žydus, atrašo Ghilis, šeima-vaikai, kaip malonu, o lygiai prieš metus vat gėrėm vyną. Retas klientas, su katruo buvo itin malonu dirbt. Kaip visada, svetingumo pažadas.

Ant palangės tulpės, snieguolės prie tolimesniojo Ingresso portalo ir dančiasnapiai, purenantys plunknas. Rodos, pavasaris. 

2015 m. vasario 8 d., sekmadienis

Michel Léon

Gewürztramineris popiet sekmadienį gerai įsuka visą savaitę. Vėl savaitiniai pasivaikščiojimai su N., lėtas pabuvimas pačiai sau.
Sudygo Jamaikietiškoji robustos pupelė. Vos penki mėnesiai mirkymo.
Trečiadieniais ratattouille, antradieniais žuvis, penktadieniais mielinės tešlos pyragas, sekmadieniais ilgas miegas, šeštadieniais masažas.

Ir pažinčiau iš tylaus miegų kvėpavimo tiek J., tiek A. Bet kur.

2015 m. sausio 14 d., trečiadienis

Traukiniai

Pasiilgau kelionės traukiniu.
Geriausia būtų tas senasis, kuru smirdantis ir mediniais suolais. Vežantis kažkur link Baltarusijos sienos tvankią vasaros dieną, pro langus žybsint lubinams.
Abrikosiniu džemu įdarytos spurgos Nerijoje.
Juodojo gandro perimvietės pakeliui į Budraičius.
Ir noriu į Okinawą..