2010 m. gegužės 29 d., šeštadienis

ūūūūūūūū.

Visai išsijungė miego ritmas. Bet galvoje skamba tik tai.


superfreaks

Kaip gera pabusti ne nuo žadintuvo.

žodžiai išbyrėjo kažkur pakeliui.

Porą kartų apsidairiau toje daug-dešimtūkstantinėje minioje. Žiūrėjau į tuos senus gašlius mielus diedus, kurie duodasi it turėtų dvigubą sveikatą. On A Highway!
Varšuva kvepia žydinčiais šermukšniais, deginta karamele, kava. Purptelinčiais tikriniais žvirbliais, mažučiais skverais, vėsiu vėju ir neprasidedančiu lietumi.
Ramiu pasivaikščiojimu ratais po senamiestį.

Svarbu, kad galva pailsėjo, it per savaitę atostogų. Gal netgi rasis šviežias impulsas darbams, kurie kaupiasi, byra...
Reikės barti studentus pirmadienį, labai griežtai.

Su merginomis reikia midijų arba belgiškų bulvių, su žviegimu ir pletkais.

Skristi kaip kregždei, gaiviame skaidriame danguje. Savu ritmu.

Ir Die, kad tik gautųsi tas kadras su dviem paukščiais, vienu dideliu ir vienu mažu, viens į kitą žiūrinčiais...

2010 m. gegužės 22 d., šeštadienis

moteriškumas

Kaip gera šokti basai, kai dainuoja Avis.

Iki keturių ryto nemiegot.

Džiaugtis vakaru ir savimi.

Apie androidus ir žmones. Praskelta galva.

Ištiest rankas.

2010 m. gegužės 20 d., ketvirtadienis

Tuopų pūkų verpetai

Tuopų pūkų verpetai suka spiečius ties šviesoforais, susimeta į medūziukus ir puola lietaus balų pakraščius.

Buddhistai, dharma ir bulkutės.

Šefas vėl paskambina vėlai, neatsiliepiu, atkolioja gretimus du vyriškius. Tai aš ir patylėsiu ta proga gal.

Buvęs studentas rašytinės rekomendacijos prašo. Korporatyvan lenda. Ir va kažkaip nesinori rašyt. Antra diena kaip medituoju ties keliomis frazėmis ir nuosprendžiu - pakart ar paleist. Geras žmogus ne profesija?

"Your order has been shipped." O jau yra, o jau galima čiupinėt?

Ir vėl ant manęs supyko, nors dar vakar viskas gerai buvo. Ir nežinau, kodėl, kuri smulkmena šįkart... Piktai, šaltai, "tu turi dabar savo gyvenimą", ir tai skamba kaip kaltinimas...

2010 m. gegužės 19 d., trečiadienis

Krantinėje

Taip, sėdžiu krantinėje vėlyvą vakarą, žiūriu į praeinančius licėjistus ir nestabdau jų.

Šoninėn ašin įsiremiu lengvai.
Nes taip man reikia, kartais įsikibt, žinot, užuost. Ir taip, aš plepi. Ir dažnai ir daug ką kartoju.

Wrap-around joy ir el impulso antiguo y sutil, del eco de tu perfume.

Muzikoje pasiklysti, skęsti, maudaisi.
Ir nors vakar jau rėkiau taip, kad net kolegės atėjo žiūrėt, nemoku būt pikta. Susibalamūtinu jau sekančią sekundę, pasidaro gėda, gaila, bandau save teisint. Žinau, mano studentai su visom kojom, purvinais batais man ant galvos sėdi, taip taip, bet taigi...

O poryt į panelę Avį. Su juostiniais fotoaparatais. Išsibučiuojam su ta panele šimtą mulimonų kartų ir kartu jaudulingai laukiame to koncerto.
Ir taip taip, AC/DC, jau noriu-laukiu, gal labiau kelionės, pasibuvimo su draugais, pasivaikščiojimo Varšuvoje.

Ir tas mano nekantrumas. Dovana. Sugalvojau. Nupirkau. Noriu visiems pasigirt ir jau dabar padovanot. Nors tu sprok, koks nekantrumas.

2010 m. gegužės 18 d., antradienis

Ašis

Nėra ašis. Bet geras gabalas.

Ir per daug kalbu. Per dažnai sakau.

Neskaudėjo turbūt. Bet susimąstymui.

Patylėk, iškvėpk.

2010 m. gegužės 15 d., šeštadienis

maybe

Pankolis, sezamas, wasabi, užpildo kvapais viską.
Žiedai paupyje trankosi mišriu kvapu, nebeskiriu, nebežinau, kur kurie.
Pradėjau gerokai daugiau vaikščioti.
Pažadai šokti. Birželio planavimas. AC/DC ant nosies.
Devynios baltos rožės močiutei.

2010 m. gegužės 12 d., trečiadienis

vėl

vėl tas beprotiškai malonus nemiegojimo nuovargis. Bandyti sušnibždėt, kad... ne, užteks, turbūt jau per gerai. Turbūt per smarkiai spaudžiu pirštais, bet dingstu ir nebemąstau.
Išgerti ievų kvapo.

Tuomet man sako, kad reik priaugti dar tris kilogramus, kad teks kibinus su sviestu ir uogiene valgyt.

O šiandien lėkt, su D., Blusynės kiemelin. Ko nors gaiviai kvapnaus, aštraus ir su žolelėm.
Ir rodos straipsnį priėmė į British Journal of Cancer, tiesa, ne iš manosios temos, bet vistiek kaip gera. Parašau į konferenciją vieną tezę, dar dvi beliko, bet reik jau tuoj, ryt ryte...
Bėgte. Daug ko nespėju.
Močiutės gimtadienis penktadienį.

2010 m. gegužės 10 d., pirmadienis

tiesiog taip turi būt.

Tiesiog reikia surankioti visus savo gerumo trupinėlius, visus gražius prisiminimus. Ne "reikia", o "galiu".
Nepaisyti nieko ir susikaupti. Gal viskas ir nėra taip jau beviltiška.

Ir diena prasideda, ir pasibaigia D. pasakyta fraze: "nedaug žmonių moka būt laimingi nesistengdami padaryt visų aplink laimingų". Turbūt tai ir mano yda.

Chimeriukas pirmas jau su pasu, laimių laimė. Konferencija viena, konferencija kita, gal netgi įkvėpimas ir apibendrinimai straipsniui, rašau mažyčius trupinėlius į užrašų knygutę.

2010 m. gegužės 7 d., penktadienis

музыка

музыка создает пространство, в котором обитают наши души.

ir vėl.

ir bendrai, kaip greitai pasiilgstu.

2010 m. gegužės 4 d., antradienis

šiluma ir pūkai

Ir apsuka šiluma mane, įvynioja, ir atsidūstu nusipučiu rūpestį.
Ir nieko aš nenoriu žinot apie tai.
Nes dabar yra gerai ir nuostabu.

Ieva pražydo ir po langais gyvena lakštingala. Prasidės pavasariniai tiršti rūkai.

paleisti

Atleisti ir paleisti, nebevolioti beprasmiškų minčių galvoje ir sudėlioti viską į savas vietas.
Leisti būt laimingu. Leisti sau būt laimingai. Šypsotis ne tik sau tyliai viduje. Apsiraminti.

Žiūrėti į siūbuojančią ievą. Rūkuose ir lietuje.
Klausytis lietaus vakare ir įkvėpti.
Uždarinėju duris, nusipurtau, markstausi drėgname pavasaryje su kikiliais, kėkštais ir klevų kvapais. Išsimiegu kartais.
žiedlapius pirštų galais liesti, tyliai gyventi.