2012 m. kovo 30 d., penktadienis

norai

Užsimanau mažos baltos šilkinės suknelės.
Ir mėlynų nėrinių.
Ir išlėkt vakare į miestą rūbų pirkt.

Taip ir padarysiu. Pavasaris, turbūt.

2012 m. kovo 28 d., trečiadienis

I would really use somebody

Somebody like you.

Vėl susapnuoju, nervuojuos - žiūriu žemyn ir viskas, ką matau...
O vidury dienos imu ir nusikratau, gal visgi pavyks.
Pervežu gėles iš namų į darbą, atiduodu paskutinį kilimą ir tikiuosi naujo čiužinio. Dabar tik vinukus sukalt.

2012 m. kovo 23 d., penktadienis

lėtai tave glostau

Ir jaučiu tavo kvėpavimą.

disertacijos gabalai kažkur išsimėtę pakraščiais. Kaip ir užsienietiškos ataskaitos. Kartu su vidinėmis ataskaitomis, biliardais ir povandeninėmis srovėmis.

Ausinėse švilpauja pagyvenęs paryžietis ir dainuoja apie savo ilgesį neišpasakytai moteriai, Buenos Airėms ir šiltam lietui.
Nieko nenoriu planuoti, verkti arba neverkti. Tesikepa tik juoda duona, o visi paiki saldūs mieliniai pyragai, traškios plutelės bandutės su grybais, quiche'ai, keksiukai, sausainėliai - viskas padėta tolimon lentynon.

Bandau suvaldyt savus sapnus.

Viduj gailu, lyg grojančio pjūklo melodijoje.

2012 m. kovo 19 d., pirmadienis

keiksmai

Pasikeikiu penktadienį ir paverkiu.
Pasikeikiu šeštadienio naktį ir nebesapnuoju.

Nurenku vainikus.
Pavargau ir svaigsta galva.

2012 m. kovo 7 d., trečiadienis

kava ir kokosai

Visi ima slėptis po popieriais, kai atvažiuoja eilinis sunkvežimis, kurį reikia pakraut, iškraut ir išpakuot.
Visi jau pervargo.

Užtat rytiniai valgyklos langai verčia visus pasijaust visiškais tingiais katinais saulėkaitoj, geriant rytinę kavą.
Trūksta vis kokios nors smulkmenos, kartais ima neviltis.

Bet po to paima, kuris nors paikas vyriškis sugauna, spusteli suėmęs po pažasčia it kokį pliušinį žaislą ir galvoju, kad gal viskas visai pusė velnio. Praeis.
Ir tai praeis.

2012 m. kovo 1 d., ketvirtadienis

neklauskit

Neklauskit, kaip aš gyvenu. Kol kas neklauskit.
Visada atsakau - normos ribose.

Į dumblą nenugrimzdau - tik plikais pirštais vėlyvą vakarą šlepsiu-šliurpsiu liūdesio purvyne, bet tik tiek.
Vaidenasi negausiai, dažniausiai užtenka nusisukt.
Gavau vaistų, tik kol kas baugu juos gert.

rašau dokumentus, lakstau laiptas ir noriu miego bet kada, tik ne naktį.
Springstu-dūstu ir vos atsikvėpuoju.
karštligiškai pribaigti antrą straipsnį. Iki visito pas ispanus. O visai ir aš norėčiau važiuot - reikės šefą čiupt už uodegos tuo klausimu "išleisiu jus į užsienius pasidairyt".