2010 m. balandžio 29 d., ketvirtadienis

Blakstienų kraštais

Pražysta klevai, ir gerklę gniaužia pasiutiškai, bet nulyja gaiviai ir galima kvėpuot.

Katiniški miegai sekmadienio rytą, paukščiai ir saulėkaita, višta su laimu ir žolelių sviestu.
O po to besipešantys tarpusavy kolegos, piktas prarabas, darbadienis iki 23:20, studentų muštravimas, "o die, liko tik penkios savaitės diplominio rašymui!"
Rankose juodai balta juostelė ir senas japoniškas fotoaparatas Yashica, portretuoju kolegas, besivaipančius ir rėkiančius... Dar kelios neišryškintos, pinhole režimai, skaidrių juostelės.
Darbų darbelių, bet smagu, įdomu, smalsu.

Blakstienų kraštais tipena laimė.

2010 m. balandžio 23 d., penktadienis

ataskaitos

Ataskaitų rašymas sukiršina pusę laboratorijos, mergos spiegia žviegia, ak, štai kur jums moteriško kolektyvo privalumai....

Nieko tokio, kol kas lyg ir išsisukame.
Šventas Jurgis dar šiandien, aha.

Išsiunčiu ataskaitas, viską surikiuoju, sugebu rasti neįtikėtinai giliai paslėptą smulkmeną, kuri gelbsti bent penkis užpakalius ir daug pinigų...
Glėbys geltonų frezijų močiutei, trys balti ranunkulai sau, pyragas ir daug daug arbatos, nes gi kaip šalta.
Prifotografuoju pilną juostelę portretų, kaip gera, kad jūs man šypsotės.

Ir bendrai, vakare, tarp popierių tvarkymo, kiek apsigraudinu, dėl močiutės, dėl visko, ko negaliu pakeisti, dėl visko, ką norėčiau dar suspėti jai pasakyti. O gal aš tik prisigalvoju. Ir tada suprantu, kad yra mano draugai, kurie rūpinas ne tik manimi, bet ir ja. Šeima jūs mano, nū.

2010 m. balandžio 21 d., trečiadienis

norai

Koks pasiutęs, kvailas, gaivališkas noras gyventi ir džiaugtis.

Nepaisant krūvos darbų, išsibarimų su šefu, nespėju, byra, neaprėpiu, lekiu bėgu ir kvatojuos, užsilieju antros oktavos fleitos garsais.

Ir tos šilkinės raudonos gėlės nuo juodos siuvinėtos liemenės pakyla ir išsprogsta spalvotais garsais, ak, mano sinestezija, kokie vaivorykštiniai fontanai mane ištinka per koncertus. Dainuojame kartu su R., šypsomės, tikim, kad viskas bus geriau. Pavasaris ir šiltas vėjas, skaidrus dangus ir šiaurinė žvaigždė.

aha aha, ir chimeriukai auga, bėgioja.

2010 m. balandžio 17 d., šeštadienis

šypsuliai

Padariau klaidą, atsiprašiau, viskas. what is done can not be undone. Ir tai praeis.

Užtat kaip toli dingo mano nerimai, kaip viskas susidėliojo į savas vietas. Visi permąstymai ir blaškymaisi. Gerklės galą kutena džiaugsmas ir juokai, dėl visko, dėl pasiūlymų, dėl koncertų, dviejų iš eilės, dėl būsimų, artėjančių...

Šokti vidur kambario, užvertus galvą, besijuokiant, klausant gotanų ir BG. Sukuos ištiesus rankas ir viskas labai teisinga, viskas čia, viskas aišku.

Šypsoti, glostyti skruostus, išsimiegoti ir judėti.

2010 m. balandžio 10 d., šeštadienis

Medžiai

Baisulingiausia alergija, dramblys ant nosies, nemiegotos naktys.

Suknelė dovanų ir specialus margutis su alfa-ciklo-trisacharidu.
Dar savaitė ar dvi, viskas praeis.
Rūpesčius rūpestėlius išdalinsime per pusę. Nauji batai, nauji akiniai, naujas pavasaris.

"Ir kartais apvalios akys, mama, kur, kur... mano. mano šiukšlė? Atsispindime vienas kitame, jis manyje taip pat. Man nereikia atkurti ar perinstaliuoti vaikystės programų, jos nėra iki galo ištrintos. Juk kiek kartų sėdėjau čia pat, vienas, tais atvejais, kai nauja publikacija ar nauja nuomonė, ar lietaus krumpliai stiklan būdavo paneigę tai, kuo ligi šiol tikėjau, ką tariausi turįs, ko staiga neliko, kiek kartų taip sėdėjau, beveik su ašarom kartodamas: kur mano šiukšlė? "

Ir lietui nulyjant, kažkas paneigiama, kuo tariesi tikėjus. O kažkas lieka, šypsenomis ir kampučiais, atspindžiais ir lietaus garsais.

2010 m. balandžio 5 d., pirmadienis

Ieva

Ieva linguoja ir bando prasprogt.

Įkarščio pagauta, smarkiai aptvarkau savo kambarį, išmetu krūvą šlamštų, kartu su kai kuriomis mintimis ir prisiminimais.
Pavasaris ištiko.

Sloga, alergijos. Nerimastys. Bet visgi šypsena.
Ir parašiau popierinį laišką, dabar spirgu, kaip reik surasti voką, nupirkt ženklelį.