2014 m. gruodžio 27 d., šeštadienis

miegai

Vėlyvais vakarais pletkinu su A., ir ji pasakoja visokias smulkias savo bėdeles ir klausia, ar tikrai tikrai negrįšiu anksčiau.
Užpuola lengva sloga.
V. sako, kad mano inkarai labai dideli, kad tempiuosi juos per klampų smėlį baisiai ilgai. Rodos, tikrai taip ir yra.

2014 m. gruodžio 22 d., pirmadienis

2014 m. gruodžio 12 d., penktadienis

12-21

Ir tai praeis, ir užsimirš, nes viskas iš naujo, nes pagiežos grandinėlė nutraukta.
Tiesiog bus nauji vardai, paukščiai ir vaiduokliai pasislėps palubėse, kur juos matys tik A. savo mažom blizgiom akytėm. O jam ką, jam tie vaiduokliai nė motais.

Šįmet į kapines nenuvažiuosiu. Gal ir gerai.

2014 m. gruodžio 11 d., ketvirtadienis

42

Nu ne, ne tie 42.
Bet šilti minkšti parpimai ir pasikeitęs ritmas. Lebovitzo skaitymas viena akim ir planavimas - persimoninis pyragas, stiltono padažas ant šukučiu. Tryliktadienio šventimas su lašu vyno ir padengtu stalu.
Viskas visaivisai neblogai. A. išvaikys senuosius vaiduoklius ir mes eisim paukštinėt:
Pas kovus lakiniais sparnais
Pas kuosas kailiniuotom apykaklėm
Antis klykuoles, lygias ir blizgias su geltono karoliuko akytėmis
Pas atsargius didžiuosius dančiasnapius, ménage à trois ten pas juos
Ir pas zyles.
Ir gal sugausim nykštukus tame eglyne.

Ir tuoj kalėdos.

2014 m. lapkričio 1 d., šeštadienis

apsėstiesiems

Net jei turėčiau burtą nuo tų apsėstųjų - nesakyčiau jo. Palikčiau tą tykiai teliuskuojantį mažo pavydo liūnelį. Mėgaukis, nuodykis.

Spanguolinis varškės keksas, beefcheeks terrine, užkepta žuvis pagal J. mamos receptūrą, Pratčetas vakarais. Ir zuikio miegas. Arba ruonio, kaip jie te - 15 sekundžių miega, 4 - ne? Nepamenu. Bet panašiai.

Atrašau Q. - excellent news, bus gera bendradarbiauti - milžiniškas kontraktas visada smagu. Ir taip, kaip ir žadėjau, dalyvausiu projekto dizaine. Nors ir tingisi. Bet padarysim. Stebėsiu viena akim, klausinėsiu merginų apie produktyvumus, užmesiu akį serveryje į paveiksliukus. Bet kiek vėliau.

Užtat domiuosi kalėdiniais pageidavimais. Kažkam kažką japoniško, kitam - objektyvą, pora knygų ir nefiltruotas aliejus.
Prisitaikysim prie ritmo ir viskas bus vis geryn.

2014 m. spalio 25 d., šeštadienis

Rudeniškos sruogos

rytojus bus tokia pati diena, kaip ir šiandiena, kaip ir porytdiena.
Ir visai dėl to neslogu, turbūt. Nes dabar tik išmokt mylėt, šypsotis iš naujo, ir miegot.
Begalinis keistumas ištiko.

Užtat užlekia tėveliai kavos, o mes nieko saldaus neturim, ir kepam kažkokį picos variantá, triauškinam marokietiškus sausainėlius su alyvuogėmis. Mama vis nueina pasižiūrėti į A., o tėtis juokia sau kamputyje.

O lauke visai neblogas ruduo. Šiek tiek bijau žiemos, pūgos, kad neturiu šilto palto. Disertacija gailiai atsidūsta ant palangės, bet bent jau yra surūšiuota tvarkingai.

2014 m. rugsėjo 30 d., antradienis

kvapai, uždaryti plūduruose

Pasivaikštau paupiu, ir žiūriu į gelbėjimosi valteles. Ir į upės kelio ženklus, kur inkarai kažkokie apversti.
Ir kankinu patentą, nusirašinėju pati nuo savęs, ir keikiu tirpstančią ranką, kuri nenori net pieštuko nulaikyt.
Praeis, ir tai praeis.
Užtat laukia puikus rašomasis stalas visai tuojau pat, ir drabužių kabykla koridoriui, ir galėsiu piešt šviesiais rytais, ką nors su akvarele.

Ir ji žiūrėjo į juos, kaip tik moterys moka žiūrėt į savo vyrus ir berniūkščius.
(taip pat, kaip mano anyta, nusiėmus akinius, žiūri į savo barzdotąjį. Po to į J. Ir šypsosi. Ką tu su jais, paikais ir jų šypsenų raukšlėmis palei akis).
O kvepia tai kardamonu ir meduoliniais pyragais, bei neįsivaizduojamo šlykštumo nealkoholiniu vynu, sūdyto lašinio spirgais, džiovintais baravykais, trintomis spanguolėmis, rudeniu, rudeniu, šlapia žeme ir sporuliuojančiom bakterijomis, ir pūvančiais lapais, ir stovinčiu dumblinu vandeniu, naujais skalbimo milteliais, Naz dovanotu rozmarinu, namine ciabatta, nefiltruotu alyvuogių aliejum, sena Tiger Lillies muzika ir alytiškio namo 1934 m. braižytu projektu, senais laiškais iš tremties ir Earl Gray'jum, žalia blynų tešla ir dar kažkuo. Kaip viskas kvepia.

2014 m. rugsėjo 24 d., trečiadienis

vabalėliai

Naujasis nagų lakas - kaip kokio gerai egzotiško vabalėlio kiautas. Blizgus.

Slyvų aitrumo ruduo, niekaip nedygstanti kavos pupelė ir taip ir nesunokę Scotch bonnetai pas mamą šiltnamyje. Kurgi lietuviškas šiltnamis gali lygintis su Jamaikos pajūrio orais.

Atsisveikinu su vienais savo klientais, tie prilinki visa ko geriausio. Tyliai prisimenu visus negražius žodžius pasakytus apie juos, dievaž, tikrai kartais norėjosi nudobt. Jiems mane turbūt taip pat, net neabejoju. Tik jie per mandagūs buvo tam. O-bet-tačiau, gal uždirbau ilgalaikį projektą savo firmai su didele korporacija. "kur ta rankų bučiavimo stadija?" Nėra tos stadijos, nepadėkojo kol kas. Išgyvensim.



2014 m. rugsėjo 7 d., sekmadienis

Rachat-lokum

Čia net miegas saldesnis. Toks lipnus, šiltas, viską apgaubiantis. Gerokai platesnėje lovoje po palėpiniais langais.

Atsibundam vos švintant, ir J. išlekia paukštinėt, kai tik ima saulė švysčiot. Klausausi, kad sodas pilnas čirpiančių, ir tikiuos, kad per sekančias keturias valandas sugebės pagaut vieną-kitą giesmininką.

Knisuosi po J. fantastikos knygų lentynas skaitalo sau, tinginiauju ir nerašau platformos CHO ląstelėms. Anei patento.
O reikėtų.
Bet šiandien sekmadienis. O sekmadieniais yra laimė, lašišos grilinimas, tinginystės palėpėje, morenginis tortas, turėklų dažymas, plepalai ir visa kita.
Palauks tas patentas, palauks.

2014 m. rugsėjo 2 d., antradienis

nuostaba

Kartais net mano šefas mane nustebina. Visgi keliolika metų, ir manau kad viską žinau apie jo nuotaikas ir nuomones.
Bet kartais maloniai nustebina.

Ta proga padarau dar vieną darbą, kurio neprašo, bet man įdomu.

Visi sako - nugi nedirbk, tau atostogos. Bet man įdomu.

Užtat namai užkrauti beigelėm, aviena, bazilikais ir naminiais pomidorais, mangoldų sriuba ir skrudintais burokėliais, mieliniais mėsos pyragais ir chalos variacija su antaniniais obuoliais. Uošviai džiaugiasi jautienos rendangu, kol jų virtuvė remontuojama, o aš už tai imu mainais moliūgą, cukiniją ir rūgščių obuolių. Šįmet bus daug obuolių. Tik obuolienės nevirsiu, negaliu.

Dar norisi į Siciliją arba Švediją, J. nori gamint jūros gėrybių troškinį, o aš noriu kruvinųjų apelsinų ir važiuot traukiniu.

Ir viskas bus gerai.

2014 m. rugpjūčio 24 d., sekmadienis

marinuoti arbūzai

Klausausi belekokios sentimentalios muzikos ir planuoju grybavimą - atostogos.

Tingiu išplaut grindis ar susitvarkyti trečiąjį kambarį.
Bet praeis. Ir tai praeis.
Parašau vieną-kitą protokolą ar laboratory study plan, vienos platformos aprašymą, bandau baksnot koleges, kad viena dirbtų greičiau, kita - lėčiau ir pan.
Pramerkiu vieną akį popiet išgirdus darbinio emailo dzingsėjimą. Bet nelekiu.

Noriu sugrybaut milijoną baravykų.

2014 m. rugpjūčio 4 d., pirmadienis

restructurization

Žinoma, paskutiniai mėnesiai išmokė nieko-o-nieko nesitikėt iš sklandžiai vykstančio proceso.
Bet bent jau pirmąją dieną nekritom veidu į dugną.

Vakarop atsisėdu, atsidūstu, atsigeriu vėsaus vandens ir parašau darbų update. Viskas kontroliuojama, beveik viskas, risk mitigation, logistika, planai B, C, ir N, bet viskam turi būt sprendimas.


Karščio bangos plauna viską iki pat pėdų. Praeis, ir tai praeis.

2014 m. liepos 26 d., šeštadienis

let the sky fall

laistau gėles ir plikinėju po namus. Reik važiuot nusipirkt ryškiai geltonos suknelės ir užsukt į laboratoriją.

Plikinėju po namus ir klausaus pramaišiui Anathemos su Archenemiais.
Visi garsai ir jausmai mažais želatininiais burbuliukais kyla į dangų.
Ir kaip visad vėlyvą liepą - kvapai sodrūs ir sunkūs, ir pinasi su gaiviais gėrimais ir vaisiais. Bet sausa žemė kvepia molio dulkėmis, Žvėryno kapinės - spygliuočiais ir viržiais, namai - išgerta ganietiška kava ir prapjautu melionu, uošvių namai - vėsiu namu ir kepsnine. Viskas spalvota, kad ir pridusę.
Iki atostogų vos trys savaitės. Jau reik, jau kartais taip sunku atsikelt.

2014 m. liepos 6 d., sekmadienis

dvėsuoti

Turbūt reikėtų atsakingiau susikaupti ir pribaigtį tą batch production record for mammalian cell banking dabar pat, o ne ryt tarp susirinkimų.
Bet. Geriau jau nulėkt pas viržius, po to pas uošvius, tada įvertinus lauktuves - važiuot į parduotuvę arba ne.
Šiurent per žolę ilgu sijonu, apžiūrėt jamaikietiškojo scotch bonnet ūglius. O ataskaitos susitvarkys. Viskas susitvarkys, ir dvi trys naujos ataskaitos, ir senų peržiūra, ir karštligiški perklonavimai, viskas susitvarkys.

2014 m. birželio 16 d., pirmadienis

Keltas, braškės ir dry rub

Vakaras su penkiais patiekalais tiesiog paprasčiausiai nurauna stogą ir J. reziumuoja, kad buvo turbūt nevisai kažką, ir tik potyris buvo vertas nuotykio.

Kartais, kaip visad visai prieš atostogas - noris tiesiog išsimiegot. Dar norisi nuvaryt J. mamą pas angiochirurgą. Ir sugalvot, ką gi jiems šventiniams pietums pagaminsim.

Bet viskas bus gerai, namai kvepia braškėmis ir kelionės į Švediją nuojautą, mažom smulkmenėlėm ir išplautom grindim.

2014 m. gegužės 24 d., šeštadienis

It's summertime

pasiilgau krantinės vėjo, todėl atsidarau langą, kad kiek prapūstų galvą.

Šiandien visiškos tinginystės diena, neveiksiu nieko. Jau kuris laikas taip reikėjo.

this is either very good news or very bad

Nigelas juokiasi į ragelį ir aš sau tyliai manau, kad oksfordietiškas pagyvenęs dėdulė gal ir išgelbės (kaipgi be mano pagalbos) šį projektą ir pasaulį.
Ir naujienos turbūt visgi geros, bakterija auga, belekokiame tūryje ir viskas bus labai gerai ir gražu.

Reikia atostogų, visai jau reik atostogų.

2014 m. gegužės 10 d., šeštadienis

with all due respect

Imu dažniau naudot šią frazę, ne visai maloniame kontekste, labiau jau kai noriu prisibart. Bet įkvepi, pasakai, kad gerbi, ir makakomis bei debilais išsivadint nevisai gaunasi.
O darbų ne šiaip daug. Žvėriškai daug. Šiandien suskaičiavau, kad turbūt visgi ir yra tie trys-keturi projektai ant galvos, kuriems dar įmanoma vadovaut. Du savi, vienas kolegos, bet mana bėda, ketvirtas - vidinis, bet svarbus. Ir dar milijonas smulkmenų smulkmenėlių bei 24/7 režimas.

Kas ten sakoma apie priešų turėjimą? Kad turi savo nuomonę ir nesi plekšnė?
Pakelsim vieną kitą vėliavą, pasišnekėsim su vienu kitu protingu dėde vakare ir viskas susidėlios.

O tuo tarpu, kol J. užsiėmęs kitais reikalais - soba makaronų miso sriuba, su širdelėmis, jamaikietišku pipiru ir karibiškuoju allspice. Salotų reikėjo dar pasidaryt, bet jau pavargau. Namai su spurgų kvapu, salyklinės duonos trupiniais ir mano vazoniniais lapiniais ridikėliais. Reik pasiilsėt.

2014 m. balandžio 9 d., trečiadienis

here's to the oldschool

ant repeato sukasi Overkillai. Dieną praskaidrina naujas prancūzas klientas, trashistas viršininkas, mano mergaitės-rakūnai.
Sukuosi jau ne kaip voverė rate, o ratas sukas greičiau už mane, tik tiek, kad minkštai krentu nevisad spėdama apsukt pilną ratą kartu. Bet jaunosios kolegės pastveria gabalėlius, byrančius į šonus, vyresnieji kolegos nesakydami nė žodžio pasiima savo atsakomybės dalį.
Argi reikėjo man imt antrą projektą ant savo galvos, ypač skubiai? Negi buvo pasirinkimas.

Bet Marcelis - prancūzas nusvilusia nosim, tik ką grįžęs iš Tenerifės, su tokiu pačiu išbarstytu nenuosekliu mąstymu, kaip aš - kas gi gali būt geriau? Nu turbūt viskas pasaulyje gali būt geriau, nei du išsiblaškę mokslininkai. Kaip gerai, kad firmoje veikia kokybės užtikrinimo sistema ir mes privalėsime pasirašyti laboratorinį studijos planą.

O visa kita, visa kita - vien šaltibarščiai ir kvapnios žolės, daigai ir agrastiniai ledai, uotas ir Velykinės atostogos.

2014 m. kovo 1 d., šeštadienis

žiogai, staliukai, mažos ir didelės baimės

Taksas vardu Patentas gailiai žiūri į akis. Sako - pasakyk, kuo aš ypatingas, pasakyk, kad tikrai ypatingas tiems prakeiktiems ekspertams.
O taip, savaitgaliniai darbai.

Skanuoju nuotraukas iš Vienos, darytas skardine kreiva kamera, J. truputį juokia iš nekokybės, bet taigi ką darysi.
Klausausi belekokio oldschoolo ir laukiu baldų, jau tuoj bus baldai, knygos nuo grindų iki lubų.


2014 m. vasario 14 d., penktadienis

konferencijų stoichiometrija

Kaip su olande ir australe nusprendėm, konferencijos pabaigoj visuomet ištinka neviltis.
Rusą ištiko tiesiog pagirios.
Kiną ištiko persibendravimas.

Bet dėkuidie, baigėsi.
galima eit miegot.
O rytoj laukia miestas.

2014 m. vasario 11 d., antradienis

Vienos mikologijos skyrius niekada nemiega

Kada bepasižiūriu pro langą, knygomis apkrautas mikologo kambarys gretimame institute šviečia. Grybininkai, ką tu su jais.

250 metų platanalapis klevas šalia turi triušio olos įėjimą, net aš tilpčiau.
Išsprūstu pertraukai, antrą dieną jau pakanka bendravimo, ir kiek erzina, kad teks likt dar tris dienas. Bet mintys dėliojasi, užrašai plečiasi, laiškai rašosi.

Iš manęs liks tik smegenys, taip kartais atrodo, kad kūnas skirtas tik smegenų nešiojimui.

Bet maitina mus visokiais fazaniniais ruletais, mielinėm bandutėm, šokoladiniais musais,  troškinta veršiena, rytietiškomis salotomis ir raugintais agurkais, it visi mes čia būtumėm nėšti savo idėjomis. Arba demonais. Arba Svetimukais.

2014 m. vasario 1 d., šeštadienis

žalumos ir Chopin

Visai vienas šeštadienis pačiai sau.
Savu tempu, neskubėjimu, darbinio pašto permetimu viena akimi, bet ne ne, šiandien aš nedirbu, neįdomus man tas proceso charakterizavimo projektas iki ateinančio antradienio. Ir antradienį dar, mmhm, laisvadienis. Juokinga, kai tavo pačios pavaldinės išveja tave atostogaut.

Bet biznio vystymo berniukai verda man kavą ir arbatą, vienas direktorius tikrais saldainiais pavaišina, kitas - motyvaciniais, visi baksnoja, klausia, kaip ląstelės, kaip klientai.
Baldai užsakyti, kelionė taip pat, namai šviesūs ir kvepiantys. Vėl pradėti kepti duoną ir giliai kvėpuoti.

2014 m. sausio 26 d., sekmadienis

nerimasties balutės

Rodos, kad tempas, prasidėjęs dar lapkričio pabaigoj, taip įsuko, kad jau ir pykina, ir galva svaigsta, ir viskas nemiela.
Džiaugsmo burbulėliai ir optimizmo pūslės vis dar ištinka, bet jau "sustabdykit traukinį, man reik išlipt".
Ryt dar vienas papildomas akmenėlis, dar greityn, tada dar vieną-kitą darbelį, ir dievaž - nužudysiu aš savo laukinėse fantazijose savo klientus.
Bet projektas baigsis, ir gal netgi maniškė ląstelių linija bus geresnė nei jų, ir įeisim į vienodą ritmą ir isterijos nebestebins. Jau netgi žinom, kada bus kitas ilgas laiškas su "oh my, we are not happy, we feel distressed".

Užtat laukia Viena. Tiesiog daug mokslo ir naujienų, seminarai ir šeštadienis vien tik man.
Nerimastis pūliuoja sau kamputy. Ir šiaip šis metų laikas. Rods, prieš dvejus metus buvo ne ką geriau.
O dabar ką, gert miego arbatos, skaityt apie mėlynąjį Marsą ir miegot.

2014 m. sausio 5 d., sekmadienis

little teefs

iškepu ciabattą ir nuvežu tėveliams dar kvėpuojančią karštu garu.

ir tuomet dar su G. nušneku gabalėlį apie gyvenimą.

Hmm. Gera turėt tą šeimyną.

2014 m. sausio 1 d., trečiadienis

namai ir seni užkalbėjimai

man sakė, kokie bus mano namai ir kokia bus mano netvarka. ir kaip bus man gyvent su tokiu mano charakteriu.

Sakyčiau, visai užtikrintai gavos padaryt beveik priešingai.
Netvarkos visgi vistiek yra, kampeliuose ir dienų pakraščiuose.

(I wish I had a Polaroid)

Dar man reikia paveikslų ant sienų, drabužių spintos ir iškepti uošviams ciabatta.
Ir perklonuoti vieną kitą baltymą, išFACSuoti ląsteles ir fotografuoti šviečiančius baltymus.

Kikendama išlaisvinu užsitrenkusį šefą vėlyvą pavakarį darbe, juokdamiesi palinkim viens kitam gerų naujų metų, aš dar užmetu akį į savo klonavimus ir sakau: poryt, poryt, vėl susitiksim poryt.
Kažkaip perkrauna galvą visos šitos šventės.

O šiandien tiesiog tinginiauti.