Diena į pabaigą subjūra kaip reikalas.
Ir galiu aš suprast tą vaikį, kuris svarsto, ar nebėgt iš mano labės, bet norėčiau, kad liktų. Ankstyva panika jį visgi ištiko...
Ir darbinę apmaudžią klaidą gi radau, ištaisiau.
Ir lyg aš seniau nežinojau, kad Miss Pudelis manęs nemėgsta... Bet bitchinti apie tai mano studentams - gal jau kiek ir per daug.
Sveiku protu suprantu, sudėlioju sprendimus, pateisinimus, bet vistiek pasidarė liūdna. Neviltis ten visokia ir taip toliau.
Net teko buitiniu alkoholizmu užsiimt, bet visgi nepadeda.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą