krentu į lovos bedugnę, tarp vilnonių pūkų ir pledų, į plunksnines pagalves ir viskas, ko tesinori, yra miegas.
užtat priglosto, užbučiuoja, kvapniomis sriubomis ir kėkštais paupy pralinksmina. Liputis ir du geniai miške, pasirodo man, bet ne J.
sapnavau, kad snigo. kad cukraus pudra, šerkšnais ir mažom adatėlėmis pasidengs visas mūsų pasaulis.
taip norisi miego.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą