Kaip baisu suprast, kad aš nesiilsėjau jau daug metų. Tiesiog va taip - atostogų gal ir turėjau, bet apie poilsį šnekos net nėr.
Miegoti ir prabust nuo klykiančios gervės. Kvepėti miegu, o ne nuovargiu.
Nieko neveikti beveik kiaurą dieną.
Sugaudau rytinius rūkus drėgnais voratinklių lopšiais pievoje, suskaičiuoju po stogo kampu gyvenančius šikšnosparnius, išbaidau visus buožgalvius. Rasa ant pirštų, rausvi debesys, dvigubi horizontai virš miškų.
Pavalgiau, išmiegojau, pailsėjau. Kaip keista. Ir gera.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
kaip jau sakiau, džiugu, kei teisingiem žmonėm gera.
AtsakytiPanaikintireikia to poilsio, bo batareikos neatlaikys...
batareikos kasdien apie dešimtą vakaro išsijunginėjo ir niekaip be dvylikos-trylikos valandų krovimo nenorėjo užsivest...
AtsakytiPanaikintio ir pastarosiomis savaitėmis - lyg ir vaikštai, judi, mąstai paviršiumi, bet visai nebe savim jauties.
Dėkui, Rokai. Ir tamsta pasiilsėk, ne tik pensijos belaukdamas. Mhm?
Žmonės sako, kad doktorantai neturi poilsio dienų ir atostogų. Čia tiesa, eksperimentiškai įrodyta. Ir dar sako, kad taip pat atostogų neturi tie, kurie startupuose dirba. Čia ne manęs reikėtų klausti, bet gal kas nors pakomentuos.
AtsakytiPanaikintikaip doktorantė dirbanti startupe - taip.
AtsakytiPanaikintinu bet kartais reik pasibandyt.