Etiopiška kava

Etiopiška kava su šokolado nata. Baltas šokoladas su riešutais.
Ramiai tvarkausi popierius, ausyse Bajofondo.

Už nugaros Romutis dirba. Daro tą forezę (kuri jam ten taip nesigaudavo....) - gi paskutinė metų diena, reikia išlaikyti vyriškumą. Tu gali, Romai! Apie darbo tempą ir kitas tavo ypatybes - susilaikysiu, neburbėsiu... Visgi šventės ;)

Įpilsiu rūžavoms bakterijoms šampano, apklostysiu šiltai iki kitų metų. Sausio pirmom dienom atkeliaus reagentai chimerų kūrimui, tai Chimerų Nybelungų Giesmė prasidės jau tuoj, skambės visa laboratorija...
Ir prasidės naujas epas, nauja istorija - apie monstriukus su skirtingomis akimis, bakterijų šuolius per ugnies žiedus, plazmidės didvyriškus žygius...

Nu ok. Su Naujais! Įpilkit ir jūs savo bakterijoms šampano, or whatever you do.

8

Aštuoni yra labai labai gerai.

Išlaikiau tą egzą. Pripažinau neturinti analitinio matematinio mąstymo. Na... Uždavinys klastingas. Ką padarysi.

Ir išeinu miegot.

just un peu

-... Essayez de l'homéopathie...
- Pardon?
- Bah... Les hommes, en les concentrations trés basses... En plein d'alcool...

Et je pense maitenant... Franchement, pourquoi non, eh? Je ne suis pas une perverte machiavelique, en fin.

tinginizmas ooooh

tingiu tingiu.
Reik mokytis, egzaminas antradienį. Vyks tokia tvarka, cituojant profesorių "9-ą valandą aš Jums atsiųsiu uždavinį, 11-ą valandą užeisite pas mane į nnn kabinetą". Kodėl aš įtariu, kad uždavinys, kaip visuomet, neišsprendžiamas?.. Nu jei jau man leidžiama bet kokiomis priemonėmis naudotis? Musiau dėl to, kad jos niekuo nepadės? Arba sugebi paaiškinti, arba ne. Aš turiu teisingą sprendimą, žinau kurios klaidos yra tipinės ir kodėl jos yra klaidos (nu ne veltui Ievutei sprendžiau tuos uždavinius). Bet nežinau nežinau. Reik tikėtis, iš kursinio labai neklausinės, bile aš suprantu, ko aš ten per konjakines pagirias prirašiau...

Žiūrint iš gerosios pusės - 30-ą dieną būsiu pabaigus šią kankynę - egzaminus.

Tada telieka dar du egzaminai pavasariui, pas profesorę, kuri bus mano gynimo komisijoje (bais' bjauri ir priekabi moteriškė, bet per pastaruosius šešerius metus aš vienintelė pas ją esu gavus 10 ir palikus puikų įspūdį). O antras egzas tai pas Sam Samyčių. Ten tai jau eina sau, pasakysiu, kad tiesiog įrašytų tą dešimtuką į protokolą ir atsiknistų nuo manęs.

Keptos krevetės skonis

Po 14 valandų miego per pastarąją parą jaučiuos beveik kaip žmogus. Pavalgiau.

Ir sapnavau, kad valgau kinų restorane labai skanią sriubą su sojos makaronais, grybukais... Ir netyčia išgriebiu ir perkandu keptą krevetę. Ir labai ryškus skonis, tas tikras... Saldžiai sūrus, traški plutelė.
Supanikuoju ir pabėgu iš restorano.

Aš alergiška krevetėms. Labai stipriai. Paskutinį kartą valgiau prieš trejus metus Paryžiuje, vos neuždusau ir jau rimtai svarsčiau, ar apalpsiu tiesiai gatvėje. Bet kiek atsimenu, tai labai skanu... Nors ir gniaužia kvėpavimą nuo bet kokio jūrinio produkto kvapo.

Tai va taip va. Ir šiaip, Kalėdos man yra poilsio šventė. Gal reik eit toliau miegot. Ryt tvarkytis, lankyt visus, mokytis enzimologiją...

sniegai

Referatas išsiųstas.
Darbų labėje nedaug, tvarkomės.

Einu, sniegą nukasiu nuo įėjimo.

Nu kaip ten. Visiems linksmų švenčių. Nepersivalgykit, pailsėkit ir pasimėtykit sniegu. Ahoi.

Kažinkur šitoj vietoj turėtų atsirasti palengvėjimas. Gal rytoj, kai manęs niekas neprikels. Ir duos valgyt.

Siautėti ar ne?

Taigi. Referatas beveik pabaigtas. Su tekstu baigiau, nieko nebeišmelšiu iš savęs. Reik formatavimus sutvarkyt, titulinis, literatūra... Ne visai į temą pripaisčiau, bet ką padarysi.

Reikėtų maistus gamint, namus kuopti... Jėgų nėr.
Dirbantiems žmonėms švenčių nėra.

oh fuck. Tai vadinama merde profonde.

Nu.

Konjakinės pagirios.

Bandomas pabaigti referatas, suvokiant kad kuo labiau gilinsiuos, tuo viskas beviltiškiau atrodys.

Trys studentai. Romutis serga.

Paforvardintas šios dienos horoskopas: "You do have limitations, as shocking as that might be!"

Nu. Pastebėjau, kad jau riba.
Dantimis už plintuso.

post-korporatyvas

Prisiliuobt neprisiliuobiau, užteko kolegės vaizdo po 8 (?..) vyno taurių.

Gavau prizą kaip geriausia šokėja. Surprising, not?

Vakaro frazė - there are two sweetest things in life - love and revenge. And I ain't in love.

Žinoma, malonu buvo klausyt, kad aš pražydau ir puikiai atrodau. Žinau. Orklys.

Po to beveik dvi valandas važinėjausi po sningantį Vilnių. Gražu, vienok.

Korporacija

Vakare korporacinis kalėdinis vakarėlis.
40-ųjų Niujorkas.

Nei aš noriu, nei aš ką. Visokie back-biter'iai. Ir šiaip mes ten su Romučiu - gyvas anekdotas.

Nu galima, aišku, prisiliuobt, pagal geriausias korporacines tradicijas (žr. KVN).

Ok. Važiuoju apsipirkinėti, tada referatas apie nukleorūgščių fermentų katalitinius pajėgumus. Kas nors norit man padėti?.. Referatas iki pirmadienio.

Ach, tiesa. Vakar vyną virėm laboratorijoj. Ant magnetinės maišyklės, laboratoriniuose induose...

Fishy fish

dabar pažiekit į dešinį šoną ir pašerkit mano žuvytes.

Įvertinimai

Nu. Gauso pasiskirstymas, sakyčiau. Procentinis pažymių pasiskirstymas. Mind you, aš norėjau keliems įsūdyti skolas ir šiaip pakėliau kokiems penkiems po pusę balo į geresnę pusę.

Taigi, aš labai pedagogiška. Už nusirašinėjimą neišvariau nieko iš egzo, tiesiog nevertinau to papildomo klausimo. Identiškus darbus irgi, pusė velnio įvertinau.

Kelios mergaitės, kalikės dešimtukininkės liko nepatenkintos aštuonetais ir septynetais. Man labai gaila. Keli berniukai gavo kiek geriau, nei tikėjosi. Nes parašė savais žodžiais, bet į temą.

Ir iš visos tos krūvos savo vietoj yra vos keturi-penki žmonės. Iš trisdešimties... kuo kiti taps, kur jie dėsis? Kokio velnio jie čia studijuoja?..


Bet priiminėti egzaminą yra super faina. Aš jau laukiu kitų metų.

Tiesiai iš egzamino

Kokia smaguma :D
Sugalvojau tris klausimus. Rašo. Nervuojasi. Nusirašinėt kol kas nebando, platūs klausimai ant supratimo, bet tartis tai tariasi...

Bet man tuoj pasidarys nuobodu. O skaityt tai negalima, pajaus spragą mano dėmesio...

Ir Pankiukas visai netyčia atsisėdo priešais mane, paskutinė laisva vieta buvo. Ausis raudona raudona ;)

Aš esu labai pedagogiška

Devynis gavau. Ho ho ho. Ir testas buvo kitoks, nei per egzą, taigi visiškai sąžiningai.

Dabar galvoju klastingus klausimus rytojaus egzui. Tridešimt studentų, biofarmacija.

Aha.

Ir šitą, tai turbūt vėl anoreksijos ar ko ten priepuolis, kai nevalgai visą dieną, pasižiūri į save ir sakai "Kaip gerai, aš tokia lengva?"

Vakarienę suvalgiau. Aš stengiuos. Svoris dar nekrenta.

madi-bogn

Nedaug prisimokiau, bet aprimau. Pasiilsėjau.

Turbūt viskas į gerą pasisuks jau.
Šiaip visokių įdomių minčių kilo. Apie atsiribojimus ir norus. Nenorus.

Ir dar. Ši diena visiškai be muzikos. Tyli.

Rytoj griausim sieną. Gal kas norit prisidėt?

Beveik optimistiškas įrašas

It's a new dawn, it's a new day. Michael Bubble.

Išsimiegojau. Ir net ne valandų skaičiuje reikalas. Tiesiog pati pabudau, kai jau buvo laikas.

Net per atostogas taip nebuvo. Kai bandau prisiminti tokį patį jausmą - Paryžiaus savaitgaliai. Kai pusryčiaudavau apie pirmą valandą su geru bifšteksu. Ir eidavau pasivaikščioti.

Būtų idealu ir dabar - be jokio didelio tikslo išeit iki senamiesčio.
Bet bandau mokytis pedagogiką, apie tą Bloomo taksonomiją... Todėl ir beveik optimistiškas įrašas.

Tačiau po ilgo laiko jaučiuosi beveik normaliai. Padariau virš šimto atsilenkimų. Galvos neskauda. Ir nerimas kažkur pasislėpė.

Turbūt tiesiog gera diena.

beno-ntit

Įsiskaudėjo galvą. Persivalgiau.

Savaitės frazė.
Siūlant man pailsėti/neiti į darbą, ir atsakant į mano klausimą "O kaip mano gyvūnėliai? T.y. studentai ir bakterijos?"
"O jie ką, vieni kitais nepasirūpins?"

Jo. Sakyčiau, kad greičiau jau mano rūžavos chimerinės bakterijos pasirūpins studentais ir Romučiu.

Kitą savaitę man du egzai, vienas priėmimui, kitas išlaikymui. Darbe nebūsiu tris dienas.

Gerbiamos bakterijos, prižiūrėkite, kad Romutis padarytų forezę, kad mažieji vaikai permatuotų koncentracijas ir kad grindys būtų išplautos. Aš jumis pasitikiu.

15 metų

15 metų yra niekas.

Ir nė velnio negydo laikas žaizdų. Išmoksti slėpti, ir tiek.

Taip ir gyvenam.

Vis dar pikta...

Ištaisiau pusę kursinių. Vienas aštuonetas, kiti tarp 6 ir 7 svyruoja.

Ir nx aš šiandien be mašinos? Važiuočiau aš namo...

Pikta.

Žinia, aš piktas žmogus.
Ir šiaip ši diena yra labai bloga.

Eksperimentas prasidės po kokios valandos, tai taisau kursinius darbus.

MANE KNISA lietuvių kalbos nemokėjimas, nesuvokimas, apie ką rašoma. Įsitikinimas, kad dėstytoja neskaitys kursinio. Arba įvertins 8-10.

Tai va. Niekas nekaltas.

pulpitando su dolor

Tai va. Kaip pavargusiai ir užsip*susiai reik būt, kad vidury dienos prisimintum, kad vakare eini į tango koncertą ir neturi atsispausdinusi bilieto?

Labai geras koncertas, vientisas, siužetinis, įvairių stilių. Nesuvaidintas, o išjaustas. Apsižliumbiau vienoj vietoj, daugiau nežliumbiau, nes trukdytų žiūrėt.

Ir šiaip. Tas batelių čiužėjimo garsas...

Aij, kažko daug norėjau rašyt. Bet žo, viskas ok. Daugmaž.

Žmogus kiek iš toliau liepė nesilaužyt ir pradėt lankyt laisvalaikiu šokius. Agha, tuojau pat. Po operacijos nėra nei pusmečio, be partnerio siaubingai knisa, Eduardo diletantizmas siaubingas, kitur tango nelabai yra... Bet mintis verta apmąstymo. Nors aš greičiau jau į baseiną susigalvosiu... Laiko atžvilgiu paprasčiau ir atsiribot galima nuo žmonių.

gerai. Labanakt, gerbiamieji.

Noriu miego

Noriu miego. Ir daugiau nieko.

Nu dar stebuklo niekučio. Čia toks maistas iš vaikystės.

Sapnavau išmestąją studentę paryčiais. Kad daro poliakrilamidinę DNR forezę horizontalios forezės aparate, ir tas gelis siūbuoja liūliuoja. (Ok, supras tik klonuotojai, bet wtf).

Ir dar man lengvą siaubą kelia Lietuvos biotechnologijos verslo ypatumai. Čia apibendrinus. Bet kurgi dėsies žmogus, jei užsienin bėgt nesinori?

Dėdulė Prarabas aka Mikė Pūkuotukas-Rževskis sakė, kad man ištekėjiimo meto limito nėr. O va Romučiui dar reik palaukt iki 33-jų metų amžiaus. Su tokiu šefu turbūt ir tegali išgyvent juokaudamas kaip dėdė Prarabas. Pasikeikiant.

Pastebėjimai.

Nelaukiu Kalėdų. Nemėgstu gruodžio, žinioj.

Žavūs dienos pastebėjimai. Studentai neskuba išeit iš labės namo. Ir kažkuris, kad ir juokais, siūlėsi eit pasakyt mano pedagogikos dėstytojai, kad aš turėjau išlaikyt tą egzą. Suess, oder?

Persivalgiau. Nerodykite man tų mandarinų. Nekenčiu.

Man taip reik laisvalaikio, kad net japonską multiką šian sužiūrėjau, kad tik nesedėčiau namie ir nepaišyčiau klonavimo schemų...

plikas užpakalis ant žvyro, blia, ir greitai nuo kalniuko

Nu neišlaikiau. Perlaikymas prieš Kalėdas. Doktorantūros skyrius sakė, kad mūsų daug tokių.

Kur yra mano gerumo riba?

Zaulia yra piktas žmogus, tiesą pasakius. Pikta Zaulia, pikta. Ir zlopametnaja.

Bet. Va, mano studentas neturi antros batų poros. Iš viso turi tik vieną batų porą. Taupo ant valgio. Rėkavausi aš čia, kad studentai atsineštų, kad ir kaip sudrožtą, bet antrą batų porą į darbą. Kad purvo nenešiotų. Žiema ant nosies.
Neturi.

Dabar kovoju su mintimi nupirkt tam vaikui antrą batų porą. Tarkim, specialias darbines tapkes.

Šalta

Sušiktai šalta, o aš plika karuselėj.

Aš ką nors užmušiu ir po to pasislėpsiu po lova.

Aš mokausi

Susiėmiau ir pradėjau mokytis tą baisųjį dalyką, kurį laikysiu tarpušvenčio metu: Inžinerinė enzimologija.

Jei kas nors turite idėjų referatui tema "Nukleorūgščių fermentų katalitiniai pajėgumai" ir netgi norite man pasisiūlyti tuos pajėgumus išspręsti simbolinės algebros pagalba, visuomet prašom kreiptis į mane, neišvysiu. Negaliu gi žlugdyt gerų norų...

Poryt sužinosiu, ar neišlaikiau pedagogikos egzamino.

Ir dar mane pradžiugintų bet koks naujesnis už 5.0 Mathcad'as.
Tai tiek apie tas Kalėdas.

Pamąstymai ant girtos galvos arba dfai-styl

Buvau pas gerus šeimos draugus, prigėrėm Irish cream, apsirijau vyšnių pyragu su vaniliniais ledais. Grįžusi dar prisikirtau sumuštinių su lašiša.

Iš to pamąstymai keli. Kalbėjom apie tai, ko džiaugiamės išmokę per gyvenimą. Dėl ko nebūtų gėda rytoj numirus.

Aš džiaugiuos, kad išmokau nusileisti. Išklausyti. Kad bandau išklausyti kitus ir užjausti.

Ne taip ir mažai, tiesą pasakius. Daug dar mokytis.

O šiaip klausausi Gotan Project "Whatever Lola wants, Lola gets". Mmmmhm. Oij, ryt kaip anksti keltis...

ayed-taro

Moralinės pagirios praeis. Visiems bus tik geriau nuo to.
Vidiniai sprendimai atlikti.

Aš savo studentams turiu jausti meilę. O ne "nu ir bl, ką vėl pridirbo?.."

Taip ir gyvenam. Penktadienis, aš skaitinėjuosi savo doktorantūrai įdomius straipsnius, ausyse Bajofondo (Luciano Superveille) "Perfume", ir viskas bus gerai.

Rytoj aš miegu ir varau pyragų valgyt į Kairėnus.

Paskendau.

Klausausi Bajofondo.
Ramiai sau išsiskyrinėju DNR. Kaip viskas gerai sekasi, kai nieko laboratorijoje nėra...

Stebiu kitų gyvenimus iš serijos: rūko/nerūko žolę, permiegos/nepermiegos, išsiskirs/susitaikys...
Vėl jausmas, lyg plūduriuočiau po vandeniu. Tikro gyvenimo serialų šiuo metu man nesinori. Netgi svetimų žmonių.

Ir paguodimas, kad aš esu tokia patikima, kad man visi pasakojasi, nėra jau toks geras. Aš ne šiukšliadėžė. Ir savo sopulių nepasakoju bet kam ir bet kur.

Čia filosofinis nusiteikimas buvo. Einu, nucentrifuguosiu su izopropanoliu paskutines nuosėdas.

Lodariai

Rytoj smarkiai barsiu ir auklėsiu mergaitę, kuri jau antra savaitė kaip nesirodo.
Nu ten visokios priežastys, bet...

Pagrąsinsiu, kad išmesiu.

Nes baigsis tuo, kad aš savo darbu jos užpakalį gelbėsiu.

Šv. Zaulia

Aš vistiek klonavimo deivė ir bakterijų globėja.

Это вроде педагогики — слово есть, а науки за ним нет, одно
шаманство. Помогает, если шаман хороший. Только на шамана не выучишься, им родиться надо.

O mane mano studentai myli.

Labanaktis.
(priminkite, kad aprašyčiau sapnus, prisikaupė)

Juoko priepuolis

Nu :) 30 klausimų per 20 minučių. Tokių, kaip Bloomo taksonomijos penktojo kognityvumo lygio apibrėžimai.
Egzas arba žinojusiems iš anksto klausimus, arba iškalusiems atmintinai...
Nu savaime suprantama, kad nieko neatsakiau. Iš bendro suvokimo kažką atsakiau, po to pasidarė juokingai graudu, tada pradėjau painiotis, tada skubėt... Įvertinimai po savaitės.

Prašyčiau sukryžiuot pirštus, kad gaučiau šešis. Bent šešis. Aš perlaikinėt tingėsiu ;)

Aij, galų gale - ir perlaikyt visai smagu būtų. Potyris, taip sakant - žmogui, gaudavusiam vien dešimtukus.

Iki ko aš nusiritau?

Sumąsčiau

Kad jau 8 mėnesius auklėju Romutį kasdien, esu turėjus krūvą studentų, o dabartiniams sudarinėju valandinius planus, musiau esu pedagogiška. Išlaikysiu aš tą brudną egzaminą.

Miego beprotiškai noriu, kava nepadeda.

Aš čia save garsiai bandau guost. Man šį kartą, pavyzdingai merginai, užteks ir šešių. Bile išlaikyčiau.

Bloomologija

Kadangi iki egzamino liko net 17 valandų, o aš perskaičiau jau nemažą gabalą viso to reikalo, tai gal eisiu miegot. Nu jau beveik.

Sako, šiandien Senbernių diena. Susigalvok tu man.

.

Dėl padidėjusių elektros kainų šviesa tunelio gale išjungiama. Tunelio administracija susisieks su jumis artimiausiu metu.

maža zaulia

Nu.
Mašina per aukšta ir per plati. Nesugebu nuvalyti lango nuo sniego. Per vidurį nebepasiekiu. Kai prisnigs smarkiai, nuo stogo sniego nevalysiu. Nes iš viso be šansų.

Ir nėr ko čia net bandyt pasiekt to lango vidurį bandant užsiropšt ant to Opeliuko.

Pliusas kame - pati mačiau, kaip kiemo katė nesugebėjo užlipt ant stogo, nusidrėbė pusiaukelėj. Ir gerai, nekenčiu, kai katės tupi ant mano mašiniuko. (Turbūt tas pats katinas iš pykčio po to apmyžo visus ratus).


Bl. Nu ir diena.

Kosinusai ir sinusai.

Pareiškimas mažajam kolegai Romučiui.

Mielas kolega,

Prašau, grįžkime į fazių skirtumą it kosinusas ir sinusas. Mes abu negalim būt blogos nuotaikos. Aš kaip tik bandau išsikapstyt iš pesimistinių nuotaikų and you ain't helping. Netempkite manęs už kojos žemyn, gerbiamasai.
Aš... šitą, vidinį tikslą turiu. Rimtą.

Su nuoširdžiais linkėjimais iš tunelio galo,
Zaulia.

Ir dainuos mano chimeros Nibelungų giesmę, ir lekios po 104-ą laboratoriją it valkirijos. Ir viskas bus gerai. Man tik išsimiegot truputį.

patarimai

Priimami patarimai negražiems operaciniams randams gražinti.

Vaistinės tepalas Contractubex neveikia.
Photoshopas realiam gyvenime man nepadės.

Girdėjau pletką, kad interferonai padeda.

Nu tai kas, kad ant papo, jis man tempiasi negražiai...

Neužsižiūrėjau, buvau pas gydytoją šian, tai išpūtė akis pasibaisėjusi.

Aa, sveikatos kasmetinis patikrinimas gi. Mano kmi 19,5. Taigi jau beveik normalu! Ok, čia su džinsais ir diržu su metaline sagtim;) Vistiek neleido jokiu būdu kūdintis...

Chimeros arba fefo-ungo

Mano chimeros šuoliuoja kaukšėdamos kanopėlėm paskui dvi-cistroninę ekspresijos iniciacijos sistemą!

prašau nekreipti dėmesio. Aš šiandien studentams leidau neateit, ir prisėdau skaityt ir planuot darbus.

vron-ccef

Pašnekėjau su moteriške, dėl kurios beprotiško kruopštumo esu tokia manjakė, kokia esu dabar... (docentė, kuri mane apmokė visų mano mažų laboratorinių gudrybių). Ji su mano šefu apie 20 metų dirbo, ir, kaip sako, "man už tai pusė rojaus priklauso"

Ir ji žino, kokia aš esu, ir koks gali būt bjaurus mūsų šefas.
Va ir apsiraminau, pasiguodusi jai. Iki birželio mane tikrai galėsit rasti Pumpurėlių firmoje.

Saulė šviečia, pasnigo. Pakeičiau muzikytę ausyse. Gyvensim. Kol kas.

Paranormaliai

Paranormaliai tingus savaitgalis...
Miegočiau, ir tiek. O dabar tvarkausi kambarį. Kas sakė ką nors apie teisingą gyvenimą?..

Ir nesugalvojau, ką rytoj studentams daryt. Uff. Valandiniai planai. Aaargh.

Skauda

Nu kas, kas, PAGIRIOS.

Bet gerai. Nepaisant to, kad studentai pabandė iš manęs išpešt ką nors neoficialioje aplinkoje, bet gavosi taip, kad sužinojau, ką šiuo metu daro vieni konkurentai, ką mąsto kiti...
Aij, nu pažadėjau aš savo bakalaurams konsultaciją prieš egzaminą.

Ir valgė jie man iš rankų vakar. Buvęs senas kolega net nustebo, kokiom aukštom ir rimtom temom aš kalbu prigėrus raudono vyno;)

Tai buvo specialybės tūsas, btw

Oficiali padėka

Oficialiai noriu padėkoti Schatz už pliušines E.coli bakterijas milžiniškoje Petri lėkštelėje. Galima, aš šiąnakt su jomis miegosiu? Užgavote giliausias mano sielos stygas :)

P.S. Tai jokiu būdu nereiškia, kad kitos dovanos yra nors lašeliu prastesnės. Bet aš jau jums visiems padėkojau;)
Už skarą, kokios visuomet norėjau ir kuri mane gelbėjo, kol laboratorijoje nešildė;
Už beprotiškai mielus auskariukus su saulutėmis;
Už knygą, kuri prasirijo per dvi naktis;
Už šokoladą žalioje dėžutėje, kurį suvalgė mano močiutė;
Už švaraus papiruso gabalą tiesiai iš Egipto mano piešiniams;
Už woodoo ex-lover lėlę;
Už užrašą ant mašinos "Nepykit, aš mokslininkė"
Už apkabinimus ir linkėjimus.

Va. Išvardinau;)
Bet pliušinės bakterijos... OOOh. Jų tokios gražios akytės...

aqun-zuoq arba mutantis mutandus

Išpuolė šiandien mūsų firmos projekto auditas.
Romutis apdairiai liko laboratorijoje. Tuo tarpu gi aš pelyju ofise prie kompo, belaukdama, kad gal gi ir manęs prireiks ten viską betikrinant...

Ta proga susigrūdau ausines, klausausi naujesnės muzikytės ir skaitau Lisabonos konvenciją. Visgi pedagogikos egzaminas po dviejų savaičių.
Nuobodu, šalta ir ima siutas.

ofet-relu

Perdozavau muzikos. Galva sukasi...
Diena visai nebloga gavosi - Dzūkas uždavinius atsiuntė, oras neblogas, kapinėse buvom ir ten viskas ok...
Apsikirpau, kaip ir jau minėjau - močiutė sako, kad dar kiek, ir būtų galima sakyt, kad nusiskutau. Tamsokai padažė. Bet man patinka, geras jausmas pakaušyje.

Žinote tokį dalyką kaip ear worms? Taigi va, du mano ausyse - I think I'm a little bit in love with you ir Cottonmouth. Su realiu gyvenimu nėra nieko bendro.

Po gerosios dienos visai neblogai einasi. Studentai apsiprato, yra smulkmenų, bet nieko. Ale indų penktadienio vakarą kažkodėl niekas nesuplauna... !!!! Tiesą pasakius, v žopu yra plauti šeštą vakaro penktadienį toną studentų paliktų kolbų. Bet aš turbūt esu gera.

Gal pasibaigė ten visokios nesėkmės, kurios kaupėsi.

Ir vėl prisisapnavau visokių nesąmonių. Važinėjau šunkeliais aplink kapines. Ir vėl buvau name ant kojų. Lipau į škotišką kalną ir fotkinau. Reikės turbūt prisėst ir parašyt apie sapnus.


kažkaip keista. Kažkoks, kaip D. sako, nepadarytų pamokų jausmas... Gal aš tikrai kažką pamiršau ir dėlto man viskas taip ok?

Keista

Kai iš 5-ių vienu metu vykdomų eksperimentų pavyksta 4,5, ir niekas nesudūžta, nelūžta ir nepamirštama, darosi mažų mažiausia keista.
Kirpėja apkirpo gerai.
Šefas linksmas.
Nuo tvarkaraščio studentai neatsiliko.
Laiko paskaityti straipsnį turėjau.
Romučio neaprėkiau.
Ir šildymą įjungė laboratorijoje.
Inžinerius beveik suprato, kokių sklendžių norime.
Pirštinių sandėlyje buvo kaip tik tokių, kokių reikia.

Ir net koldūnai skanūs.
Turbūt viskas nuo mano genialaus planavimo. Nu ne veltui valandiniai kasdieniniai planai sudaryti :D

Keista...

egzistencinis tingulys (TM)

Ištiko mane, tas... Egzistencinis tingulys. Toks didelis didelis.

Sudarinėju studentams darbo planus. Stengiuos su atsarga, kad spėtų.
Rytoj kirpsiuos.
Laboratorijoje nešildo.
O smulkių darbų... per ausis.

Einu aš arbatos gert. Nebus šiandien iš manęs naudos.

pieniškas oolongas

Pieniškas oolongas, baltas šokoladas, geros knygos ir gyvenimas tampa beveik normaliu. Retsykiais.

vari-erok

Trys nesusiję ekspermentai, trys studentai, ilga ilga diena. Bendrom pajėgom nuo dienos plano beveik neatsilikome. Kitos savaitės planai bus sudaryti su gerokai didesniu bonusu.

Ryt irgi dar į darbą.

Su šefu pašnekėjom apie šį bei tą.

Gal aš pamiegosiu, bo išgėrus nepalengvėja. Gal ne su tuo geriu.
Ok dann.

Aaa, pieniškas oolongas (Dzūko dovana) su baltu šokoladu su braškių gabalėliais pusryčiams buvo įstabu. Aš ir geru dalykų randu, tikrai.

ds

Dėkoju visiems sveikinusiems, išbučiavusiems, vaišinusiems, atėjusiems į svečius, dovanojusiems ir pažadėjusiems padovanot.

Myliu jus visus, 'tsakant. Ir čia silpnumo priepuolis, aš niekad to nesakiau.

viskas ne taip blogai.

Buvau nevalgius beveik dvi paras.
Pavalgiau.
Nuėjau į Blusynę, Bixus ir Briusly per vieną vakarą. Pasigėriau. Dabar jau noriu miego.
Gavau dovanų.

Aij. nefig čia girtai rašyt. išeinu miegot. aš čia bandžiau darbinį paštą tikrintis, stupid me.

normalizacija

Nu ką.

1. Kambarį susitvarkiau.
2. Gripas iš lėto traukiasi.
3. Hettich inžinerius ateis rytoj.
4. Studentams netgi kažkas beveik pavyko su bakterijomis.
5. Lovos varžtus susukau.
6. Ir gal netgi peckelio-direktoriaus atsikratėme. Kokiam artimiausiam pusdieniui.
7. Ir eilinius popierius doktorantūros susitvarkiau.

Va. Kaip ir viskas gerai. Ir dar kažkada pamiegojau truputį. Užtat ketvirtadienį į Gustavo Russo tango koncertą. O penktadienį šiaip prasivaikščiosiu, alaus išgersiu.

Ką tik Romutis skambino, sakė, šefas pusę septynių vakaro domėjosi, kur aš... Mjo. PASKAITOJE, šiaip tai. O bendrai paėmus, darbas lyg ir penktą baigiasi.

?

Gripas.

Mintis: ir kam man viso to reikia? Nu kam?

Pasislėpsiu giliai. Gimtadienio nešvęsiu. Su niekuo nebendrausiu.

Nenoriu.

Ir kambarys kaip po karo. Su oro bomba, sprogusia popierių krūvoje ir spintoje.

Ir pšekiška lova su broku. Varžtai išbyrėjo.

Reik išsijungti telefonus, mailus, googletalk, skype. Kompą.

Ir paišysiu savo plazmides. Su chimerom.

Chimerų giesmės

Ir sutaginsiu aš visas savo chimeras...

Ir sujungsiu jas lanksčiomis ir spiralinėmis-botaginėmis jungtimis...

Ir sukeisiu jų galvas su uodegomis...

Ir jų vardai prasidės iš Z raidės!

(Dėliojuos savo daktarinės planą. Vyresnieji studentai, kuriuos reik barti, nepasirodė.)

ir dar

mane ištiko

nemiga

ruduo

ir lengvas pyktis.

noriu namo.

ne ten, o namo. Kur skilęs prosenelio stalas ir geltoni tapetai. Ir šviežia šilta duona.

Sapnavau braškių medžius, darbą, kolegas, fotografavimą.

Po keturių dienų pas gydytoją.

Sans toi, les émotions d'aujourd'hui ne seraient que la peau morte des émotions d'autrefois.

Zaulia atostogose ir keistos mintys.

Išvažiavom į rudenėjančius Druskininkus.
Iš to gautos išvados ir pastebėjimai:

1. Pirmą vakarą ištiko nerimo priepuolis, kad nieko nedirbu ir kad sekančią dieną į jokį darbą neisiu.
2. Antrą dieną ištiko nihilizmas. Aij, nu ir nereikia, nieko nerašysiu. Pramigau pusę dienos ir ėjau pasivaikščiot.
   
3. Trečią dieną pradėjau pilnu tempu atostogaut. Vonios, masažai... Mrr. Vakare pabandžiau dirbt, usb raktas mane išdavė, kažkas viršuje apsaugojo mane nuo darbo. Pasiputojau, toliau nedirbu.
   
4. Šiandie vis dar mėgaujuos, nors palaikiau pirštą ant laboratorijos pulso. Susiskambinom su Romučiu, aptvarkiau paštu gautus darbinius laiškus, neatsimenu, antradienis šiandien, ar trečiadienis. Vis dar gerai. Hm... Gal parašyt ką nors iš ataskaitos..?

Užtat pasiekimai - vėl pasivažinėjau dviračiu. Druskininkai yra labai geras miestas durniems wanabe-dviratininkams. Jokių posūkių, lygus kelias be kliūčių, įkalnių ir nuokalnių. Nes pasukt ar apsisukt aš nemoku ;)
Einant vakare temstančiu parku, pasipiktinu, kad iš akių arba akinių nedega jokios šviesos. Rimtai per daug mašiniuku važinėjuos...

Va. O šiaip esu kvepianti ir skani. Galit pavydėt.
Ir mano sprandą išmasažavo iki mielinės tešlos minkštumo.

pitbulis išėjo miegot

Išėjau miegojimo, šopinimosi ir naminio tvarkymosi maratono trason.

Dar tris dienas Vilniuj, jei ką, užeisiu, pakvieskit.

Po to Druskininkai.

(Ir staiga pasidariau baisiai jau gera. Kai nereik ryt į darbą, 'tsakant).
Jei ką, skambinkit.

buldogas

Sumažėjo, labai nežymiai.
Išplėšiau kruvinais dantimis. Peckelis pasiguodė, kad jis mažiau gauna. Paskambinau asmeniškai Sam Samyčiui, paklausė, kokių turiu pamąstymų ta tema. Atsakiau - nemažinkit.

Ir išeinu atostogų.
Merci visiem už palaikymą.

pasiguodžiau

ir palengvėjo. Ryt barsiuos. Viskas gal bus gerai.

šešiagalvis slibinas arba syto-whiu

Praėjo pusė metų naujoj darbovietėj. Per tą laiką supratau, suvokiau ir išmokau:

1. Šeši studentai yra kaip šešiagalvis slibinas. Ryja laiką, dėmesį, consumables ir reagentus. Bet vistiek yra baisiai mieli. Taip, Schatz buvo teisus.
   
2. Pasiekiau minimalų savo svorį ir vėl grįžau, Romučio dėka, į artimą normaliam. Valgyt vis dar reikia, o ne norisi.
3. Dirbti 11 valandų nėra pati geriausia idėja. Taip, Rūtaisa buvo teisi.
4. Iš Romučio padarysim žmogų. Išmoko apie taupymą, greitą darbą ir manęs klausymą. Beveik. Taip, šefas buvo teisus.
5. Noriu atostogų.

Ryt-poryt pabandysiu su šliužu atsiskaityt su paskutiniais popieriais ir prašysiu atostogų.

Ir sugedo nauja centrifuga, o garantinio rašto nerandu. Rašysiu graudų laišką logistikos direktoriui, gal kuo padės....

skrisiu

Ryt turėčiau pasiskraidyt. Nepraėjo nei pusė metų, ir aš prisiruošiau "išsigryninti" dovaną, kurią gavau išeidama iš korporacijos, nuo kolegų. Jei oras bus geras (ehm...), nuo 13 val. pradeda sklandyti. Paluknio ar koks ten tas oro uostas...

Va. Galėsit su manim bendrautis po rugsėjo pirmos, jei nepadvėsiu.

Skambesys

You can run on for a long time
Run on for a long time
Run on for a long time
Sooner or later God'll cut you down
Sooner or later God'll cut you down

Go tell that long tongue liar
Go and tell that midnight rider
Tell the rambler, the gambler, the back biter
Tell 'em that God's gonna cut 'em down
Tell 'em that God's gonna cut 'em down


Štai kas man skamba galvoje. And I say you - God's gonna cut you down.

Grįžau

Pargrįžau.
Magnetukų neparvežiau.
Buvo labai smagu. Botanikos sodas rulez.
Dar matėm daug elnių. Dvi undinėlės. Kopenhagos maratonas. Pasivaikščiojom. Bandžiau dresuoti kovinę katę. Apsilankiau geekų programuotojų tūse (kur jiems savo ruožtu pasirodžiau didele egzotika...).

Ir buvo nekaršta.

Savaime suprantama, paskambino šefas, kol buvau Kopenhagoj ;)

Ir iš esmės - pailsėjau. Sanity is for weak.

Alpha bitch, sena mašina ir jokių atostogų

Nu. Išvadino mane ne alfa patinėliu, o alfa kale. Nu jau subtilumas to jauno kolegos. Į erzinimus atsiliepia urzgimu.
Bet Romuti - kartoju garsiai ir viešai: nefig jaunus studentus mokyti px technikos! Jie turi viską išmokti daryti teisingai: ir pipetmaną išvalyti, ir gelius užsipilti. Ir reikia žinoti, kas ir kur gali būti blogai. Dar kartą pabandysi ginčytis - nukąsiu ranką.

Pardaviau galų gale savo Mazdutę. Sutvarkė. Blizga, tviska... Pasirodo, joje yra kolekcinis vairas, kuris kainuoja tiek pat, kiek man sumokėjo už visą Mazdą. Blin, jei vadovaučiausi vien emocijomis - susimokėčiau aš tuos 2500, t.y. tą sumą, už kurią jie perparduoda Mazdą (penkiakartinis pelnas, hmmm....) ir pasiimčiau Mazdą atgal.

Oh well. Vienos dienos atostogos Nidoje susidėjo iš:

1. vienos stirnos, kultūringai perėjusios kelią,
2. pusryčių ant jūros kranto su lašišos sumuštiniais,
   
3. skambučio iš darbo apie sudegusį šaldytuvą,
4. kito skambučio iš darbo dėl baltymo izoelektrinio taško,
   
5. saulės užtemimo, kurį mačiau tik aš,
6. Parnidžio kopos,
7. smėlio ant prakaituoto kaklo,
   
8. JŪROS,
9. ratų blokavimo už stovėjimą neleistinoje vietoje,
10. snaudulio krantinėje,
11. šernų šeimynos,
12. snaudulingo grįžimo namo...

Dar kelios dienos Kopenhagoje po savaitės, ir štai mano atostogos. Nu gal rudenį. Tiesiog reikia poilsio.

Pratchett

Ahoi.

reik išsirinkt dvi-tris Pratčeto knygas.
Atkrenta - "Light fantastic", "color of magic", "the truth", "wyrd sisters" ir "night watch".

Svarstau: "Mort" arba "reaper man", tada "equal rites" masina ir turbūt "guards! guards!" (nes apie drakoną).

Turit kokių nors genialių patarimų? Gal savo mylimiausius variantus?.. Apie raganas visai smagu būtų. Ajai, kodėl negalima bent dešimties knygų..?

Zimtie

Turėjau ciuciuko lavoną labėje. Laikau keturis studentus. Užsiimu tirolietiška bakterijų dresūra. Romučio auklėjimo programa įsisiūbavus pilna amplitude...Dvi gėlytes kas savaitę laistau (pinigų medžiai, reik gi pasirūpint).

Bet jūrparšis Cimtukas virtuvėje?.. Nors kas tam jūrparšiui, laimingas ir sotus savo žolės (viskvų, o ne kanapių) pilnoje pintinėje.

Valdžia ne Lietuvoj, Cimtis nebėgioja pirmyn atgal... Gal ir ok?

Miega

Maždaug 8 km. Nuo Šilo tilto iki Katedros ir atgal.

Panikos buvo, pirmą pusvalandį visiškai pagrįstai buvo galima manyti, kad užmojis nepavyks, nes pusiausvyra ir baimė...
Įsivažiavau. Smagus užsiėmimas, ok.

Išėjau miegot. Nors tokia nauda.
Dėkojame Romučiui.

Ir visgi ne dešimt metų nevažiavau. Dvylika metų. Posūkiai ir siauresni tarpai vis dar baisu.
Labanakt.

Dviratizmas

Mano sportas yra šokiai arba bėgiojimas.

Kadangi mus šiandien ištiko baisūs egzistenciniai klausimai, buvo nuspręsta užsiimt kuo nors atitraukiančiu mintis.

Taigi, po maždaug dešimties metų pertraukos Zaulia šturmuos dviratizmo džiungles. Ta prasme, net prieš tuos dešimt metų aš prastai važinėjaus... Kas man šovė į galvą?..
Nu pabandysim.

Akiniai atsarginiai yra. Romutis paieškos apsaugų. Nu. Palaikykit špygas.

laisvadieniai

Net Zaulios atostogauja, toks tas gamtos fenomenas.
Pasiėmiau laisvadienius. Rugpjūčio 1d ir 14d. Dvi dienos, o ne dvi savaitės, bet ir tai gerai.
Va pasibaigs rugpjūtis, pabaigsim projektų ataskaitas... Bus galima ir dirbt pradėt.

Du ryškūs sapnai laukia, bet tingiu tingiu....

Nuotrupa nuotrupėlė

Pervargau. Baisiai daug darbų, po truputį net man pradeda atrodyt, kad nespėsim. Arba dirbsim naktimis. Arba atmestinai (ko labiausiai nesinorėtų).

Studenčiokai dirba. Romutis turbūt džiaugias, kad yra kažkas žemiau rangu už jį ;)

Kai išeini vakare pasitūsint, būtent tą vakarą Sam Samyčius paskambins penkis kartus.

Vesiu savo močiutę pas savo kirpėją. Šeštadienį. Nepatikėsit, ji bijo naujos kirpėjos ;)

Liko dvi savaitės iki vienos laisvos dienos, mėnuo iki Kopenhagos. O atostogos kažkada.

C dydžio papų juokas jaunesniajam direktoriui nesuėjo. "Kodėl negali į pirtį?" - "Aš po operacijos".
"O kas buvo?" - "Zaulia papus didinosi". "Tikrai?.." Suprato, kad juokaujam, bet nelabai juokėsi.

Taip ir gyvenam. Dainas dainuojam, gitarom grojam ir dūmai rūksta.

nebešviežia

Man nemiga.

Nemiegu kasdien iki antros valandos, pabundu apie šeštą, vartausi, po to pusvalandžiui lūžtu ir pramiegu kėlimosi į darbą laiką. Todėl jau antra savaitė kaip pusryčiauju kažkaip atsitiktinai, bet vaistus tai išgeriu.

Klausausi Bajofondo, Piazzollos ir Gotanų. Greitai perskaitysiu visas naujai nusipirktas knygas ir pradėsiu vartyti "Pievų augalų pažinimo vadovą Lietuvos TSR". Ne, darbinių straipsnių nemigos naktimis skaityt nenoriu, nors ir būtų naudinga.

Baaah.

Šviežuma arba mabr-alsd

Atėjo šiandie du švieži studentai. Būsimi trečiakursiai. Nori semtis patirties.

Turbūt imsim, reik su valdžia apsitart.

Su Romučiu nepriekaištingai atlikom savo vaidmenis - kiek gąsdinanti Zaulia ir draugiškasis, bajerius mėtantis berniukas Romutis. Vaikai apsinervavo, ausys paraudo, bet sunaudosim ;)

Jau girdžiu tolumoj plaunamų indų barškesį, persėjamų mano bakterijų džiaugsmingus šūksnius... Daužomo stiklo garsą, pasimetusius balsus. Žiūrėsim, gal padarysim iš jų žmones;)

O naivūs, entuziastingi ir jauni!

Molekulinės biofarmacijos garažas

Dienos frazė:

"Plazmidžių tiuningas"


Tikrai taip, persidirbom ir perkaitom prie tų popierių.

Paukštuko šūdas

Koks darbas laboratorijoje, jei vietoj eksperimentų rašau popierius ataskaitoms ir ieškau šefo kabinete paukštuko šūdų?..

Eksperimentai atidėti, o vakar į Sam Samyčiaus kabinetą įskrido "žalias žvirblis", anot Romučio.
Išvyt išvijo, ale pridirbo ant stalų, bjaurybė. Ne, ne Romutis.

Nieko nieko, padėtis kontroliuojama.
Po langais pjauna žolę ir man bloga, užtinau...

Įdomu, koks gi paukštukas čia pas mumis buvo...?

Il pleut sur Buenos Aires

Persirijau šviežiomis uogomis, dėkojam Justukams .

Eilinį kartą ilgojo savaitgalio proga sutriko miego ritmas. Bet pasibendravau su močiuku, nuveikiau daug visokių buitinių reikalų ir dar kažką. Ir galutinai atidaviau savo senąją Mazdutę. Ech. (O nosį jai jau ir sutvarkė...)

Ir keistas klausimas. Kodėl mano yahoo mailo account'as laiko Buenos Aires mano "default location"? Vilnius yra tik antras pasiūlymas. Kaskart, besitikrindama paštą, sužinau, koks oras Buenos Airėse. Nesakau, kad tai negerai... Bet iš kur Yahoo mailas žino?

Galit sveikint

Priimu kuklius sveikinimus įstojimo į doktorantūrą proga savo nekukliai personai. Chemijos inžinerija, biotechnologijos sritis.

Posėdis daugiau nei juokingas. Bet turbūt turėtų būti graudu.

Teliko maža smulkmena - pabaigti. Na, tokia labai nereikšminga smulkmena.
Nu kaip nors, gyva į žemę neįlysi, kaip sakydavo sena mano kaimynė žydė.

(Katedros vedėjas pasakė, kad aš suprancūzėjau. Hmm.)

Ech

Davai palaikot visi sukryžiuotus pirštus, kad Dzūkas pas mumis ateitų dirbt.

Turi apsispręsti iki ketvirtadienio. Nesumeluosiu - mylimiausias kolega... Nes aš žinau, kaip gerai jis dirba, kad jis fainas žmogus ir šiaip... Liūdėjau, kai po pirmo darbo mes išėjom į skirtingas korporacijas. Bet abu tuomet juokavom, kad vistiek esam kolegos ir draugai. Ir kad kada nors vienas į kitą kreipsimės - gerb. daktare Dzūkai/Zaulia ;)

Žmogus, su kuriuo sutari dėl esminių dalykų, kuris dirba tokiu pačiu tempu, kaip ir tu, yra labai didelė prabanga. Patikimas.

O Dzūko žmona jau apgalvojo maršrutą, kaip jį prie mano namų rytais pamest;)

visuotinis apsižliumbimas

ok.
dabar man sunkios pagirios and stuff.

Buvau vestuvėse. Jaunasis per tuoktuves bažnyčioj susigraudino iki tiek, kad nebegalėjo toliau skaityt Korintiečių laiško, nuotaka padėjo.
Visi visom progom apsižliumbė, atsibučiavom, išsiglėbesčiavom, vieni kitiems meilėse prisipažinom. Abi šeimos susipainiojo, kas kieno tėvai, tetos ir krikštatėviai - buvo nuspręsta, kad šeimyna dabar bendra. Židinio ugnies perdavimai, knyga, parašyta tėvams, filmas apie jaunuosius... Žodžiu, būna ir taip. Visuotinė laimės atmosfera.

Šokom iki penkių ryto. Atsimenu, kad buvo kelios kompromituojančios nuotraukos, bet tiek to...

Gavau džiaugsmo injekciją, todėl pastarasis blogo įrašas truputį nustumiamas į šoną, laukiant, kad gal tai savaime išsispręs. Arba ne.

Einu, apsimesiu, kad dirbu. Kaip gerai, kad šefas liepė šlapius darbus šonan atidėt ir popierius tvarkyt. Man ir taip viską skauda...

Bakterijų ganymas, pagoniškos apeigos ir amazonės randas

Šiandien supažindinau Romutį su čiabuvių bakterijų pagoniškais papročiais. Parodžiau, kaip vykdoma mano mielų bakterijų sielovada. Stebėjome nuostabų vidurvasario paprotį „ugnies žiedas“, pro kurį, dainuodamos jodelei tirolietiškai, bakterijos neria tiesiai į pirmykštį buljoną. Tiesiog bakterijų Kupolė – gavo šilumos, šviežio oro, laužą, maisto ir alkoholio (atitinkamai +37⁰C, pO₂ 20 %, minėtasis ugnies žiedas, mielių ekstraktas ir švarus spiritas). Užaugo didelės, riebios ir laimingos.

Ok, nekreipkit dėmesio, per ilgas darbadienis gavosi... Nors taip pasilinksminam. Ugnies žiedas Romučiui pasirodė visgi pagoniška egzotika, lengvai nusvilo pirštus, bet visi gyvi ir sveiki. Dienos frazė iš šefo – „Nors kažkas sukasi, sveikinu“.

Išpuolė man čia šiom dienom su senais pažįstamais pankais, ehm, vakarot. Sublizgėjo savo erudicija ir mano C dydžio papų problemą įvardino kaip amazonės randą. Aš jums pasakysiu taip – gal amazonėms ir lengviau lanką įtempt, netrukdo... bet gi skauda. O prarasti tris mėnesius aktyvaus šaudymo... nu gal žiemą apsiformindavo moteriškės ;) aš vėl blevyzgoju? Bet kokiu atveju, siūlus ištraukė, gyju, viskas ok.

Savaitgalį pirmą kartą dalyvausiu vestuvėse. Ahm. Išvažiuojamasis tūsas į kažkokią sodybą.

Ir Romutis pasiūlė nusipirkt vyriškų vitaminų. Ech, mielasis, tamsta subtilus kaip krentanti mergaitiška pusplytė... Tu geriau primink man, kad aš tuos vitaminus išgerčiau, kad ir darbe rytais...

Service Packai

Protingieji jūs mano...
man Višta siūlo instaliuotis Service Packą (ir nereik mėtytis akmenais, kad naudojuos Višta... man su mano minimaliais poreikiais netrukdo). Kol kas nuėmiau varnelę sąraše "updates available". Nežinau, kuom jis blogas, bet kažką girdėjau kad visaip kaip reik to vengt. Dabar jau galit man patarinėt, ką toliau daryt. Ar nedaryt. Ar apsimest Zaulia Technofobe ir plaukt pasroviui.

Jei patarinėsit, tai prašyčiau "idiot-proof" būdu. Aš klonuot moku, kompas tik pagalbinė priemonė gyvenime.

Persimiegojimas arba atin-oile

Kadangi vasarą geruoju man atostogų neduos, imsiuos vieną laisvą dieną pajūriui kažkada liepos pabaigoj su Dalia ir antrą laisvadienį rugpjūčio 14-ą, į Kopenhagą pas Cathy. Žo, jau nusipirkau bilietus, nebebus kur dėtis.

Šiuo momentu nežinau, ar to noriu (ta prasme, į Kopenhagą), bet kai prikepsim nuo karščio ir pervargimo prie darbinių kėdžių, aš tikrai sau padėkosiu už mini atostogas.

Persimiegojau taip, kad šiandien popietinį miegą iškeičiau į savo popierių rūšiavimą. Gal ir nesigaus kažkokios idealios tvarkos įvest, bet bent jau tikiuos susirast tą 2003m. konferencijos knygutę su mano pirmu straipsneliu ever. Taigi doktorantūron stoju, nesikeikiant. (O keiktis buvo ko, bet jau praėjo pyktis)

Gyju ir atrandu iš naujo rankos judinimo džiaugsmą.

daniška degtinė arba orea-bend

Iš ryto padarėm daniškos degtinės su apelsinu. Darbe. Geras reikalas. Mašinos laistymas.
Ačiū, Romuti, dabar skanauju su lašiša.

Sam Samyčius patenkintas mumis, darbai vyksta, "dūmai rūksta". Su ta nuostabia gaida ir pradėkim savaitgalį.

Pereinu į miegapelės režimą. Pirmadienį galit bandyt žadinti.
A bientot.

Labai retas klinikinis atvejis, puikiai gebantis vadovauti

Nuėmė tvarstį. Nu išpjovė nelabai gailėdami, užtat susiuvo kruopščiai gražiai su kosmetiniu siūlu, įprastai naudojamu veido plastinių operacijų metu;) Romuti, foto nebus. Gausi per nagus.

Paaiškėjo, kad mano intraduktalinės jungiamojo proliferuojančio audinio mikropapilomos iš išvaizdos labai norėjo apsimesti priešvėžiniu dariniu. Bet jos yra tiesiog bezabydni dariniai. Sakė, citologė per savo 40 metų praktikos tokio darinio nemačius, kažkas ten baisiai reto ir netikėto, nesvarbu kad gerybiškas darinys. Taigi, iš manęs rašys straipsnį, pasirašiau, kad leidžiu naudot duomenis ;) patekau ir aš į kitą barikadų pusę. Gydytoja smaginosi;) bet svarbu, kad viskas ok.

Ir atrašė prancūzas šefas, atsiuntė rekomendaciją. Pats pats sakinys - she obviously has the capacity to manage and train lab technicians or younger students and researchers. Ir šiaip labai faina rekomendacija, apsalo širdis tiesiog...

Jis ką, žino, ką aš kasdien veikiu? Auklėjamoji veikla kiekvieną mielą dieną...

O Justukų šeimynai - popeikimas. Nežinočiau aš apie tą sviestinį pyragą, ir ramu būtų. Šiandie nusipirkau du gabalus. Į darbą ir namo;) Ainu krimst.

Virta skruzdėliena

Virtos skruzdėlės virdulyje.

Bitchy colleagues buvusioj darbovietėj niekur nedingo. Mielosios irgi.

Dienos frazės:
"Romuti, nekilnok šitų dėžių, sunkios".
"Zaulia, tokias dėžes tu pati, kai įniršti, tampai".

ir

frazė valytojai - "Mhm, o Saulė tikrai audite galėtų dirbt, tiktų..."

2:1 Romučio naudai.

zney-muif!

Sako, kad ryt duos mašiną. Atsijamsiu per pietus, vakare važiuoju per visus kamščius močiutės iš močiučių tūso parsivežt.

Ir dar ryt važiuojam į buvusią darbovietę. Yra laukiančių, yra nelabai. Reikės šypsotis ir bėgiot per visus aukštus, kad tikrai visi pamatytų.

Iki kito antradienio maudynės komplikuotos. O man labai jau po tvarsčiu niežti. Turbūt kartais keistai atrodau besikasydama krūtinę;) prasikrapštysiu skylę aš per tą savaitę...

xayh-vkop arba gyvenimas, 'tsakant

Šitą. Darbe užpuolė skruzdėlės.
Įsikūrė po laiptais, siauru takeliu užlipa ir nematomu plyšiu įlenda pro duris. Artimiausia patalpa - virtuvė. Cukrinė, imbieriniai sausainiukai, trupinėliai... Jų DAUG.
Nuplikiau verdančiu vandeniu lizdą, išpurškiau viską spiritu, išploviau dezinfektantu... Pusei dienos padėjo. Išeinant - vėl tvarkingas kareivukų takelis...

Pirmadienį, įtariu, teks startuoti nuo Senukų. Nebent per savaitgalį jos pačios išdvėstų. Pirksiu kokį nors brudą, jei ne, įjungsiu piktą fantaziją ir pati sumiksuosiu kokio aršeniko.

Ta proga prisiminiau, kaip lankiaus Porton Down'e, slaptame Didžiosios Britanijos karinių laboratorijų komplekse (kursus turėjau, nerealiai faina vieta...). Tai jie, gyvendami berods ilgiausiame Europos pastate (40 minučių ėjimo nuo vieno galo iki kito), turi dvi problemas, kurių negali išspręsti nuo 1916m. Skruzdėlės patalpose ir laukiniai triušiai apylinkėje.
Sakė, ko tik neišbandė... O aš sau tyliai šaipiaus - o kas gi man, kad šniūrais skruzdėlės vaikšto ir triušiai laidus graužia ;)
Prisišnekėjai, Zaulia... Nu ką, tereikia dabar atidžiai žiūrėt į pievelę priešais langus. Niekada negali žinot. Triušiai mieli, ar ne?

Sam Samyčius namo parvežė... Nujautė, kad pavėlavau į autobusą. Geras tėvelis, geras.

blya-qdqk

Šaldytuve turiu lavoną.

Odnako...

Ir jau šiandien trūko vos kelių sekundžių, kad būčiau užmigus darbe. Virtuvėj. Galva ant stalo, kavos puodas po nosim ir taip saldu saldu...

cigaretės

Žvėriškai noriu rūkyt. Užmuščiau už gerą dūmą. Paskutinį kartą rūkiau prieš dviženklį metų skaičių ir nekenčiu dūmo kvapo, skonio ir rūkalių. Turbūt galutinai pasimaišė smegenos.... Kartkartėm net pagaunu save sudedant pirštus taip, lyg laikyčiau cigaretę.

Ir dar nemiga.

Ir nubrozdintos alkūnės po akvaparko, ramstytis į stalą nebegaliu.

Aij, pasiekimas - rytoj (šiandien), po trijų savaičių po traumos, galų gale nušliaušiu pas traumatologą dėl kojos. Gal visgi neskilo?..

Moralizavimas

Nečiuožkit akvaparkuose tuose atrakcionuose, kur be padangų, jei sveriate apie 50 kg. Užmėto ir kenčia galva.

Romuti, aprašyk darbo žurnalą iki išvažiuodamas. Paskutinis perspėjimas.

Ir- taip, aš buožė buržujė.

Ir atsidarę failą iš mailo IŠ KARTO jį išsaugokite.

Oficialios žinios arba soco-jaon

Birželio 16d. nauja, švytinti air blue spalvos Opel Meriva atkeliaus pas mane.
Ne, man dar ne bankrotas. Ir ateitis šviesi.
Automatas. Žinau, išlepsiu. Buožė gi, man prie veido tinka.
Erdvi ir patogi močiutei įlipt.

Gal tai ir ne fancy mašinytė ir ne kelių monstras. Bet miela ir patogi. Ir simpatiška, vairavosi maloniai.
Užtat turim linksmą dienos frazę. Atsisėdus test drive'ui, bandžiau susireguliuoti sėdynės aukštį. Pavyko tik su vadybininko pagalba. "Jūs turbūt labai mažai sveriate...". Opelis turbūt nepagalvojo, kad vairuotojas gali sverti 50 kg ;)

Dar turiu sapną apie grybų pievą, bet siaubingai tingiu rašyt.
Labanakt.

mašinoieška, sielovada ir kitos linksmybės

Šiandien apturėjau potyrį, vadinamą mašinoieška.
Išvados iš to kelios:

1. Visiškai nemoku derėtis ir neprižiūrima esu itin lengvas grobis vadybininkams. Fordo salone, kol dėdė Giedrius šnekėjo telefonu, man sugebėjo tooookį šlamštą įpiršt... Gerai, kad aš su dėde Giedrium, kuriam 18-20 procentų nuolaida yra juokų darbas.
2. Nežinau, kokios mašinytės noriu. Ryškiai žalia Mazda 2 smarkiai kirto per mano vaizduotę, bet susitvardžiau. Akivaizdu, kad kiti žmonės mašinų klausimu žino geriau, ko man reikia.
3. Ne, jokių komentarų tema "ar tau reikia visiškai naujos mašinos" nepriimu. Aš kapituliavau. Kartais geriau nesiginčyti.
   

Tai va. Dabar apie tai, ties kokiomis mašinytėmis yra apsistota šiuo metu. Dar važinėjimosi diena ir derybų diena, tai pasirinkimas susiaurės. Random tvarka.

• Opel Meriva, Cosmo komplektacija. Pliusas: močiutė ja važinėjosi, labai patiko. Spalva keista - kažkokia sidabriškai švelniai melsva Air blue. Erdvi.
  
• Hyundai i30 - žiūrėjau paskutinę. Nebežinau, galva buvo jau perkrauta. Jokio įspūdžio, kaina didoka.
• Kia cee'd. Yra pažįstamas salone, padarytų nuolaidą. Minusas: trenkiausi galva besėsdama. Močiutė tikrai užsikabins, be to nepatogu ir šiaip įsėst...
  
• Peugeot 207SW. Ji man negraži iš veido. That's it.
  
• Ford Focus Collection. Nežinau. Beveidė mašina. Justukas sako, kad brangios detalės.
• Honda Jazz. Nu labiausiai emociškai patikusi... Mergina vadybininkė, vienintelė mašinytė, kurią mačiau gyvai važiuojančią ir ryškiai geltona... Aišku, geltonos nepirkčiau, bet ;) Mergaitiška, kompaktiška, su charakteriu. Bet. Manau, močiutei joje nebus patogu...

Sveikas protas sako - Opel Meriva, jei lips su vairavimu. Giliai norėtųsi Hondos Jazz.

Užtat užsėjau savo bakterijas :) Galų gale, gyvas daiktas mano laboratorijoje. Užsiimsiu bakterijų sielovada ir dresūra - mokysiu šokinėt pro degantį barjerą ir dainuoti tirolietiškai.

Oficiali padėka Justukų šeimynai už ištempimą iš darbo. Ačiū ačiū.

Dienos frazės, arba rual-eyuk

1. "Romuti, tu ne Šerlokas Holmsas. Tu Mis Marpl". Zaulia, 2008 05 20.
2. "Zaulia, tu net operacijos dieną į darbą ateisi?" Romutis, 2008 05 21.

Sakyčiau, 1:1. Mergaitizmas vs darboholizmas.

Užtat šlapi darbai laboratorijoje net šlepsi. Jau trečia diena nedarau jokių popierinių darbų, hohooo... Ir gal netgi greit pradėsiu klonuot. Smagračiai galvoj tik sukasi, traška, vynioja klastingas mintis apie tai, kaip aš čia apkarpysiu suklijuosiu DNR...

Nors ataskaitą jau reikėtų imt rašyt.
Gal greit naujų kolegų gausim...

zude-poqn

Atlyginimas nepadoriai didelis, bent jau mano supratimu.

Ką padovanoti Dzūkui?.. Ryt pakvietė į gimtadienį. Praktiškų dovanų nenori.

Sapnavau, kad man išpjovė pusę klubo kaulo, o aš vistiek vaikštau, Skundžiuos, pykstu, bet neskauda.

Ir vakar su Romučiu pribaigėm registruoti reagentus. Duomenų bazė net blizga, reagentų spintos prikimštos, sandėlio dėžės užklijuotos, sunumeruotos ir su sąrašiukais ant šonų. Gerai, kai kartu dirba du išprotėję manjakai. Bent kažkuriuose dalykuose itin sutampame...

Reik užsirezervuoti savaitgalį sklandymui. Kas nors norės kartu važiuot pasižiūrėt, kaip mane išmes pro langą?

85 arba hude-nbzu

Į klausimus "Ką, jau aštuonios vakaro, ir tu vis dar darbe?" neatsakinėju.

Pėda švyti visom vaivorykštės spalvomis, bet visgi niekas neskilo.

Močiutei 85-eri. Antras svečių užėjimas per dieną. Ir tai dar ne pabaiga - savaitgalis...

Gal pavalgyti, ar ką. Nepamenu, kada valgiau. Hmm.

Darbe pasiekiau tą ribą, kad gali krauti man bile kiek naujų darbų - darau maksimaliai kiek pajėgiu. Tarakoną pasiuntėm vakar raštu, mandagia forma. Nebesikabina. Kol kas.

Viskas visai neblogai. Ahm. Sapnavau, kad perkandau šliužui direktoriui veidą.

Šlykštuva arba pxtt-laxc

Dar gyva.
Siūlės išrauto danties vietoje gyja tvarkingai.
Piešimui laiko nelabai...
Romutis stengiasi pasitaisyti. Šiandien net pusdienį sugebėjo manęs nejudint. Ir netgi pabandė susijungt chromatografiją, kaip jam Sam Samyčius liepė jau prieš tris savaites.

Užtat užsiutau ant stambių gamybininkų. Turim dvi labai panašias centrifugas, ta pati serija, skiriasi modeliukai. Įdėjau "svetimą" rotorių į vieną iš jų. Prisisuko gražiai. Nebeatsisuka. Sukasi su visu velenu... Ir nors išgraužk, veleno sustvert nesigauna. Kiti gamintojai, kurių centrifugas aš labai myliu, nesistengia taip uždirbt - kad perkant naują centrifugą, pagalbines dalis galėtum naudot iš tos pačios serijos centrifugų... Baisu. Atsukau kelis varžtus, paknebinėjau... bet šaldymo sistema, giliai lįst nesinori.

Gerai, kad pažįstamas buvęs kolega už sienos dirba. Prieš kviesdama oficialų aptarnavimą, skimbtelėjau jam, sakau gal tavo inžinierius įkištų nosį... Tai pažadėjo pats, pirmadienį iš ryto. Jei nesigaus, šaltu veidu skambysiu servisui. Ir paimsiu sąskaitą faktūrą ir tegul tik pabando man mažasis direktorius ką nors pasakyt....

Šią savaitę kažkaip užbuksavau... Savų darbų pradėt dar negaliu, o susikaupt ir suplanuot - irgi... Romučio faktorius.

Sėkmingai perdozavau Bajofondo muzikos, bet nesiliauju.

Ir pradėjo žydėt totoriškieji klevai, reiškias paprasti klevai pradės po 4-5 dienų. Tada dešimt dienų būtų gerai nekvėpuot...

skyriaus uždarymas

Oficialiai uždaromas korporacijos sezonas. Pradedam pumpurėlių sezoną.

Iki pusantrų metų pritrūko dviejų savaičių.

Dar ir blogai jaučiuosi. Lyg savęs gaila, lyg dangus pilnas smuikų... Apnikus stipri paranoja. Žiūrėsim.

Ir tai praeis.

blarhhhh

Nuo viso RnD kolektyvo išleistuvių proga gavau skrydį sklandytuvu. Nuo kavos gėrimo kompanijos - du puodelius.

Pradėjau gert 11val. ryto. Iki dabar.

Vien restorane, vien ant gėrimų 8 moteros sugebėjom prapilt virš 500lt.

Pakelkit mane pirmadienį.

Man atrodo, man bloga. Ir gaila viso pasaulio. Ir dar jeigu ką, vieną asmenį sumušiu, šiaip profilaktiškai.

Ja vam ne informbiuro.

Paguodos prizai arba wiel-gdeq

Laimės vitaminų poreikis milžiniškas, bet tai ką padarysi, kad jau niekas jų neduoda.

Užtat balandžio pirmą rauna protinį dantį, balandžio trečią Moros Godoy tango spektaklis, balandžio šeštą nuostabieji Bajofondo.

Nors tiek tos paguodos.

Laimės vitaminai arba evin-umzo

Jei kas turit atliekamų laimės vitaminų, visuomet galit pasidalint su manimi.

Pavasarinis džiaugsmas po Londono jau išsivaikščiojo, sportinis pyktis/piktdžiuga nebevaro mano varikliuko, darbas užkniso.
Kad aš nenorėčiau eit pas savo ląsteles, jas pamaitint ir laukt, kad jos užaugtų... Reikia gi nusirist iki tokio lygio...

Ir dar šiandien pas baisų dantistą.

Šiandienos mano dangus:

Jaunesnioji sesutė arba omna-kyxf

Na... Žinojau, kad atrodau jauniau.

Bet kai Rio šiandien į sportklubį (ėjom pasikaitint pirty ir peršnekėt gyvenimo-mokslo reikalais) mane prasivedė kaip "jaunesniąją sesutę", t.y. iki 18 metų... Oh well.

Trečia naktis iš eilės sapnuoju, kad vis dar groju Hurt.

Diagnozė arba okpy-mrip

Aš dažniausiai klausausi labai įvairios muzikos, bet vyrauja tango.
Londone į savo mp3 grotuviuką įsimečiau šviežesnės muzikytės.

Užsikabliavau ant vieno vienintelio gabalo. Johnny Cash, Hurt. Koveris. Bet kažkas ypatingo... Kerta per smegenis. Įlenda į pačią gilumą. Ir svarbiausia, kad žinojau šį gabalą, klausydavausi karts nuo karto. Tiesiog turbūt reikėjo tam tikros nuotaikos.

Jau galybę metų sakau, kad turi būt liga, kai pradedi mąstyt dainų žodžiais arba jausti melodijomis.

Šį kartą ši melodija įlindo taip giliai, kad dvi pastarąsias naktis sapnavau tą patį sapną. Kad vėl groju nematomu fortepijonu, ir girdžiu Hurt. Ne į gerą visa tai, oi ne į gerą.

Osvencimo grožio etalonai arba morb-lusu

Kai šįvakar išsimaudžiusi supratau, kad frotinio chalato diržas jau tapo pakankamai ilgu, kad jį užsiriščiau nugaroje, nusprendžiau visgi pasisverti. Ne tai kad paskutinis kritinis puskilogramis nukrito... Hmm. Tiek svėriau turbūt tik dvyliktoj klasėj. 50,5 kg ant 168cm ūgio. KMI apgailėtinas - 17.89. Kaip ir paskutinioji atėjo, ar ką? Jau kolegės sakė, kad aš po truputį artėju prie Osvencimo grožio etalonų.

Dar mielosios kolegės šiandien tyčiojosi iš mano dainavimo. Ok, lengvai šaipėsi. Turim mes laboratoriją - akvariumą. Itin švarios patalpos, viena siena stiklinė. Aš kaip ir įsivaizdavau, kad per ventiliatorių ūžimą ir uždaras duris manęs nesigirdi. Tai vat ir dainuoju aš pavakarėm, kai lieku viena akvariume. Garsiai. Su savo mp3 grotuviuku - viską nuo tango iki DTH.
Taigi, kolegės pasakojo man, kaip jos pirmą kartą išgirdo, kad aš dainuoju. Sėdi gretimoj labėj prie kompų ir girdi kažką žviegiant. Pradeda dairytis - ar šaldytuvų, ar termostatų signalizacija įsijungė, ar kažkas koridoriuj atsitiko... Žvilgteli į akvariumą - o ten aš headbanginuosi.
Mjo. Pasirodo, galiu puikiai imituoti signalizacijos žviegimą.

Leteli oblaka arba xisr-yrei

Ausinėse sukasi DDT "Leteli oblaka". Kak misli duraka, drakoni peremen.

Matuoju savo nesuskaičiuojamus ląstelių pavyzdžius. Ir sukuosi ant aukštos darbinės kėdutės. erdvės labėje daug, nieko nėra, ratukai geri.
Užverčiu galvą ir žiūriu į besisukančias halogenines lempas. V Davos i v Vefleem! Net dainuoju...
Stabtelėjus, kad galėčiau vėl smarkiai įsisukti, už stiklinių labės durų pamatau kiek paklaikusį D. žvilgsnį.
Aš išprotėjus? Moi?

Naujos svajonės, arba ofra-lgon

Turiu vieną svajonę. Išmokti groti bandoneonu. Ir kada nors tai padarysiu - tereikia instrumento, natų ir uždaro kambario.

Po kelionės į Londoną susiradau dar vieną svajonę. Gerokai banalesnę, bet ir greičiau įgyvendinamą. Noriu skrist parasparniu... Virš jūros.
Vat taip:

Sulauksiu aš vasaros...

No it ain't no sin to take off your skin

Londone buvo gerai... Giedras dangus, žydintys medžiai, praskaidrėjusi galva. Ačiū, tau, mieloji. Tikrai pagerėjo.

Grįžau, trenkiausi nosimi į realybę. Nors ir nujaučiau. Bet sms'u?.. ("Keliai skiriasi" ir "Tikiuosi, suprasi"). What the fuck?

Gerai, visi mes vienišiai. Ir visi su kažkokiomis problemomis. Tik kai kurie tai sprendžia.
Galiu surasti ir privalumų, ir trūkumų. Ir tiesiog pralaukti. Bet kaip visada, atsiranda vietos keisčiausioms mintims...

Todėl klausausi tango ir skaitau Terry Pratchett'o Wyrd sisters.
Ir randu gerų citatų:

"... he was also one of those rare individuals who are totally focused in time.
Most people aren't. They live their lives as a sort of temporal blur around the point where their body actually is - anticipating the future, or holding on to the past. They are usually so busy thinking about what happens next that the only time they ever find out what is happening now is when they come to look back on it. Most people are like this. They learn how to fear because they can actually tell, down at the subconscious level, what is going to happen next. It's already happening to them."

Tai va, stengiuos nesilaikyt praeities ir perdaug negalvoti į ateitį.
Saviterapija.

Mirties baimė arba tyes-cojh

Šiandien močiutė žiūrėjo laidą apie Aleksandrą Abdulovą. Staiga žiūriu - įraudus, pasirėmus galvą abiem rankom, akyse ašaros...
Kas gi atsitiko?
... Kaip greitai viskas praėjo... Tik ką buvau jauna, Levas gyvas, tavo mama gyva... O po penkių dešimties metų tu lygiai taip pat ryte ruoši sumuštinius, o manęs nebus. Pasakytų kas kitas, kad nenori mirti būdamas 85-erių metų amžiaus, pasakyčiau - gi senas jau... O aš nenoriu dar.

Are you ready to die? Net jei jums būtų 85-eri, krūva dalykų praeity, pasaulinis karas, kalėjimas ir daug mirčių. Ar net tada jūs būtumėt pasiruošę numirt? Vat rytoj?

Pora ašarų nuvarvėjo, ir gyvenam toliau. Bet kartais verta susimąstyti.