It's a new dawn, it's a new day. Michael Bubble.
Išsimiegojau. Ir net ne valandų skaičiuje reikalas. Tiesiog pati pabudau, kai jau buvo laikas.
Net per atostogas taip nebuvo. Kai bandau prisiminti tokį patį jausmą - Paryžiaus savaitgaliai. Kai pusryčiaudavau apie pirmą valandą su geru bifšteksu. Ir eidavau pasivaikščioti.
Būtų idealu ir dabar - be jokio didelio tikslo išeit iki senamiesčio.
Bet bandau mokytis pedagogiką, apie tą Bloomo taksonomiją... Todėl ir beveik optimistiškas įrašas.
Tačiau po ilgo laiko jaučiuosi beveik normaliai. Padariau virš šimto atsilenkimų. Galvos neskauda. Ir nerimas kažkur pasislėpė.
Turbūt tiesiog gera diena.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Tokių minučių, kai leidi sau ramiai tekėti pasroviui (keltis be žadintuvo, eiti pasivaikščioti be aiškaus tikslo), man REIKIA. Aš supratau, kad jeigu to neturėčiau, savo gyvenimo kokybe būčiau nepatenkintas IŠ ESMĖS. Todėl tokius momentus dabar esu išsikėlęs iki esminių asmeninių prioritetų, greta profesinių, visuomeninių ir kitų "rimtų" tikslų.
AtsakytiPanaikintiBet sėkmės su Bloomo taksonomija (kad ir kas tai bebūtų:))!
tikra tiesa. tai tikrai labai siektinas tikslas :)
AtsakytiPanaikinti