rytojus bus tokia pati diena, kaip ir šiandiena, kaip ir porytdiena.
Ir visai dėl to neslogu, turbūt. Nes dabar tik išmokt mylėt, šypsotis iš naujo, ir miegot.
Begalinis keistumas ištiko.
Užtat užlekia tėveliai kavos, o mes nieko saldaus neturim, ir kepam kažkokį picos variantá, triauškinam marokietiškus sausainėlius su alyvuogėmis. Mama vis nueina pasižiūrėti į A., o tėtis juokia sau kamputyje.
O lauke visai neblogas ruduo. Šiek tiek bijau žiemos, pūgos, kad neturiu šilto palto. Disertacija gailiai atsidūsta ant palangės, bet bent jau yra surūšiuota tvarkingai.
2014 m. spalio 25 d., šeštadienis
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)