2021 m. gruodžio 21 d., antradienis

Margarita

Kažkodėl galvojau, kad Margarete-Gretchen reiškia ramunę arba raktažolę  nors raktažolė turbūt švento Petro rakto žolė, ir dvyniai klausinėja apie ją, ir pasigūglinu, ir jos vardas reiškia perlą.
Barokinius perlus kuriuos perku ir kabinuos ant kaklo ir rankų. Pailgus perlinius varveklius tarpkrūty ir perlamutrinę segę.

2021 m. gruodžio 17 d., penktadienis

Kartais meilė atrodo taip

 Kartais meilė ir pasiilgimas atrodo taip.

Užspaudžia darbai, kodėl ir kaip, ką daryt su mielių perfuzija, kaip tai atrodys su 20 tūkstančių litrų, kokį trademarką sugalvot (o J. juokia, kad vistiek firma tik padarymui ir pardavimui, ir na koks skirtumas kokį vardelį sugalvosiu).

ir tada aš parašau į Japoniją. Ir gal mes sprendžiam supertechnologijom baisiai trivialią problemą, ir tiesiog reikia geriau šerti tas mano mieles ir joms duoti daugiau fosfato ir sulfato ir tiek, ir kam čia žiūrėt tą šimtą metabolitų, bet meilė yra pasiskambinti su R jo vidurnaktį iš laboratorijos. Ir visiškai nesvarbu turbūt, kokios gi organinės rūgštys čia prisigamino, svarbu kad sėdim mudu abu nusikapstę prie savo kompų vidury nakties (arba po darbo dienos) ir galim pasišnekėt. Pasakojimai į klausimą, kaip gyvas - trūkinėja ir pasimeta, bet tai nesvarbu. 

Myliu ir pasiilgau, ir Japonija ir San Diego yra beprotiškai toli, bet lygiai taip pat toli yra ir Lazdynai, kai tarp jų ir Žirmūnų yra milijonai vaikų būrelių, slogų, dovanėlių pirkimų ir dar savų darbų. 

Buitis juodai pjauna dviejų valandų vaikų ruošimu rytais, pragaro valandėlėmis naktį ir kosuliais.

Tai tik kosulys, kuris pjauna viską. Ir nerimastis kaip viskuo pasirūpint. Na, bent jau naujo darbo nerimo nebėra, turbūt jau pasenau. Nueisiu ir padarysiu.



2021 m. spalio 6 d., trečiadienis

dėdulės ir kt

Tokio keistumo diena.
Supykstu dėl kliento neveiklumo, ir po to pusę dienos bandau sau priminti, kad tai ne mano, kaip konsultantės, atsakomybė.
Tuomet porą valandų šokinėju aplink bioreaktorių su krosfitinančiu inžinierium, vos suspėju, bet džiaugiuos veiklumu ir gera nuotaika.
Tuomet netyčia papuolu glėbin dėdulei K, kuris vis teberūko (kiek metų neuodžiau tikro dūmo), ir kuris vis dar toks pats mielas, bet gerokai labiau pesimistiškas. Gyvenimas aplamdė? Jis stebisi, kad išgyvenu iš konsultavimo, ir sako nemest minties važiuot 5-10 metų užsienin.
(Dar kažką sumurma, kad 3000L mikrobinis bioreaktorius man gal netinka, gal iš seniau įpratęs, kad užsiimu subtilesniais klonavimais).
Tuomet valandą sakau "I told ya, bitch" kolegei, kuri klimptelėjo pelkėn.
Tuomet valandą... kalbu su J apie darbus projektus ir ką daryt, bet nieko iš to nesigauna.
Tuomet baruos apie S raideles, ryklius ir putas vonioj, muštynes ir..
Tuomet nebeliko manęs.
Teliko nusipraust ir eit miegot.
Visi trupiniai apie sukaktis, gimtadienius ir norus subyra į tarpelius, ir Helsinkis kažkiek padės, bet lygioj vietoj nervuojuos kokias juosteles fotikams pasiimt ir kokių lauktuvių susirast, ir tuomet pribleedinu milijoną eilučių fėjoms apie savo rūpesčius, ir niekas jų neišsprendžia.
Visa diena tik tuomet ir tuomet. 
Gal tai tik priešgimtadieninis kauluų skausmas.

2021 m. gegužės 10 d., pirmadienis

apokalipsė

Taip ilgai lijo, sirgo, buvo šalta, kad einu, kvepia vaismedžių žiedai, varnėnai nublūdę su šviežiais jaunikliais, ir rodos kad kas nors nutiks.

Gal kad skiepą šiandien gaunu.

Nerimastis.

V vis serga, vėl gyvenimas punktyrais tarp "reik atsikvėpuot" ir "omg kaip suspėt". 
Daugiau vaikštau ir be perstojo klausausi varinių triūbų, grojančių keistą marching Techno. J. net purtosi nuo tos muzikos, o man padeda.
Tas ir svarbiausia. Palaikyt žygiavimo ritmą.

2021 m. gegužės 1 d., šeštadienis

acoustic strobe effect

Klausausi MEUTE Gula.

Triūbos veikia kaip koks strobe efektas.

Žygiavimas pučiant dūdoms įhardvarintas giliai giliai ir žygiuoju savo dienos normą orkestro žingsneliu. (Iš kairės Ramunė, Rita ir Kristė, už nugaros į kairę - Viktoras, o tūbočiai pačiam gale, lyg dabar viskas, visi MEUTE gabalai peraranžuojami mintyse taip, kad juose būtų ir piccolos partija).

Bežygiuodama sudėlioju prezentacijos strategiją ir grįžus ranka piešiu grafikus klientui. Darbinis savaitgalis, todėl laisvą minutę browsinu barokinius perlus pasvajojimui. Ir suprantu, kad neišmylėti metai vis dar reikalauja aukso duoklės. Gal, kai pakankamo dydžio gold hoard bus, nustosiu. O gal kai plėšikai nustos sirgt. Arba kai padarysiu ir padovanosiu visas tas dovanas, kurias norėčiau pati gaut.

Sureguliuosiu bioreaktorių per nuotolį ir eisiu kept duonos.


2021 m. balandžio 5 d., pirmadienis

auksas

Mirtinai knieti perlydyti 2 jos žiedus ir pasidaryt naujus, lyg tai išspręstu 19 metų passive aggresive nemeilės. Paskutinį papuošalą nusipirkau prieš porą savaičių, gal pakaktų.

O gal iš tikro, nunešt Kotrynai ir pasakyt, padaryk kažką, kas pagydytų mano širdį. Nešiočiau ir suprasčiau, kad viskas praėjo, ir pūsti sovietiniai pasipuikavimo platūs žiedai virto piršto pratęsimu. Talismanu. 

2021 m. vasario 5 d., penktadienis

penktadienį

Pray for the people inside your head
For they won't be there when you're dead
Muffled out and pushed back down
Pushed back through the leafy ground

Išsidžiovint kojines, kava, susistruktūrizuoti darbus ir pabaigt savaitę.

Ar Maximilian išnyks kartu su manim? Puseserės/pusbroliai nebeturi legendų apie jį. Nieko daugiau nebėra. A galvoj jis bus jau tik šešėlis, dings Maxo pypkės kvapas ir jo raštelių trupinukai, šaltiena su actu ir kapota žalia mėsa ant juodos duonos.