treat yourself

Šventės buvo?
Sako, buvo. Stengėmės ir mes, truputį kažką panašaus į Kūčias.
Ir kai viskas susiveda į vienintelį kriterijų - žmones ir bendravimą, viskas ir sunku, ir lengva.
Kibiom letenomis kabinuos, iš paskutiniųjų, apsikabinu, prašau nepaleist. Stengiuos nepykt, nebeverkt, pamiegot nors kartais.

Gal viskas ir išsilygins.

šiandien gal surasiu laiko kalėdinius sveikinimus atsidaryt ir perskaityt.

naktis

naktinės sniego bitės suka lizdus mano plaukuose.

telieka laukt.

viskas kažkaip

dar savaitė.
noriu namo ir miegot.

penumbra

Gal ir praeis viskas.
Pirmadienį žiūrėsma.
Užtat abu dar ir peršalom.

(mielinės traškia plutele bandelės su juodagrūde prie sultinio su garam-masala)

ir vis dar yra labai baisu ir graudu.
nežinau, kas bus.

kava

Man padovanojo kavos. Kuri kvepia kardamonu (kaip kažkada, visai seniai) ir šokoladu. Ramybės minutės po pasiutusio ryto, kai vienu kartu puola visi, nauja darbuotoja, dujininkai, buhalterė ir šiaip pirmadieninis rytas.

Užtat perpiet pakvimpa mandarinais, riešutais, karameliniu tortu, visi lėtai saldinasi savo priešpietinį tingulį.

Dar liko tiek darbų.
ir kartais vien troliai aplinkui.

kas gi mus ištiko

truputis nuovargio, nevilties ir suvokimo, kad nieko nepakeisiu, kad nieks nepasikeis, kad dabar tik sukąst dantis ir tebelieka.
Malšinti viską vaistais, atbukti ir suptis rutinoje. Ką nors sugalvot su ta skausmo klinika ir savo laiku.

viskas praeina. arba ne.

on the bright side, serpina gavosi, diserio darbai pribaigti, dabar tik prisėst ir parašyt viską, ir dar aš materialiai atsakinga už visą šitą šaraškino kontorą, kad jus kur, aš visai to nenoriu.


meh.