So ok.

Telefonu, nepykit, būsiu nelabai pasiekiama.

Rašykit laiškus.

Ma atostogos.

kaip ir reikėjo tikėtis.

Diena sunki gavosi. Dar nesibaigė, aišku.

Pasveikinau sysadminus, korporacininkams netgi tortą nupirkau. Mažą tortą, jie dviese. Perdavimas įvyko užblokavus savo Opeliu jų tarnybinę mašiną korporacijos stovėjimo aikštelėje, skersvėjui keliant mano sijoną. Džiaugėsi.

Studentas išėjo, mergaitėms surodžiau viską, irgi išvijau. Palikau tarnybinį telefoną.

Dabar dar šiek tiek prie planų padirbėsiu ir gal jau baigsim šiuos metus. Atostogauti.

Nuo rytojaus aš net neketinu mėnesį girdėt apie chimeras, žadintuvus ir mano septynis vaikus. Ghm. Turiu septynis pavaldinius. Must mean somethin'. Iš šefo išsiderėjau tris savaites, vietoj dviejų siūlytų. Gal netgi eventually gausis visą man priklausantį mėnesį?

o gal jau ir eisiu namo kaip nors.

Marm!

Besiparkuodama ryte nosimi nenuskyniau žibinto. Pasivažinėjau per pievą...

Karštis neįsivaizduojamas.

Korporacijoje apspjaudė, apseilėjo, apgraužė ir išmetė. Nekenčiu.

(Ir pardon, šiuo momentu tikrai nerandu savo geranoriškume nė kruopos noro dalyvauti mergvakaryje. Sorry. Nu aš pagalvosiu.)

Reikia suvokti, kad visų darbų nespėsiu padaryti. Ir turbūt tiesiog užsikimšt ausis, kol čia visi rytoj ims rėkti. Paskutinė diena, padaryk tą, padaryk aną, ateik pirmadienį.
Pasiimsiu aš tą savo skausmą, paversiu jį į sparną ir gal netgi miegosis naktimis. Tiesiog pakentėti, arčiau ryto bus lengviau.

O gal visgi tų burlaivių važiuot pažiūrėt, mm?

Aš šiandien pusryčiavau.

Myliu šiandien aš kiek isterišką jauną BG su barzda. Jei aš būčiau vyras, būčiau su barzda. Arba ne.

Skaitau CO2 inkubatoriaus instrukciją prancūziškai.

Ir reik sudaryt tą metų planą. Bet tam reikia ramybės.

aha aha ir dar

tuk tuk tuk išprotėsiu truputį nuo to tempo ir apnarkašinto regio.
labanakt.

kvailybės neišmatuojamumas

Pagal pirminę hipotezę grįžtame į mergaičių protinių sugebėjimų apibrėžimą. Iš T raidės.

Antrą kartą nepriduota signalizacija. Rytoj teks treniruotis.

Šefas vakare paskambino tris kartus, paskutinis kartas, dėkuidie, buvo išganingas. Užvedu ryt ryte atėjimų/išėjimų žurnalą. Ir vat tada nebe aš kraštinė. Išklausau Schatz pedagoginių patarių ir rytoj pasilinksminsiu.

Dar dieną mano galvą pabando panaudoti kaip kamštį korporacinių durų trankymui, suglaudžiu ausis, meldžiuosi ramiajam direktoriui, kuris visas stervas, šefą ir mane nuramina... Retai kas gali būt blogiau, gerbiamieji, kaip šefas, kuris neturi ką veikt per atostogas. Sėda jis tuomet į savo tanką-džipą ir važiuoja pas mane į labę. Ir siautėja. Smulkmenos mat jam kliūna...

Bet vakare aš išjungiu telefoną ir nulekiu pas savo buržujų dėdę Giedrių, pas kurį baseinas kieme. Įlėkdama pro vartus puolu tiesiai glėbin ir sakau, kad nevalgiau net pusryčių ir tuojau pat dantyse atsiranda kalakutiena grietinėlės padaže, šiek tiek vyno, šviežios bulvės ir šviežiai rauginti agurkai. Tada vyšnios tiesiai nuo medžio, pūkuotas katinas, basomis ant žolės, maudynės įkaitusiame baseine, neprinokusios slyvos, pasisedėjimas virtuvėje ir mus parveža su mano opeliuku namo, nu nes aš prigėriau vynelio ir jei dar nors kartą paskambins šefas, tai.

Ir taip, aš klausausi kartais labai keistos muzikos;) bet šiandien agresyvoka nuotaika ir net nežinau, kuo tas burlakas man čia užkliuvo.

kodėl tu tokia pikta? kodėl ant manęs rėki?

Nes nebeliko nieko, tik akys, skruostikauliai, skaudanti galva ir drebančios rankos.
Ir neaprėpiamas nuovargis su neviltimi.

pusryžiai berniukai britai, turistavimas ir bilekas.

Mielas mielas tas tavo pusryžis didelis berniukas. Užskaitau.
Reik tikėtis, ir aš nesufeilinau nei tavo draugių, nei tavo įvaizdžio jo akyse;)

Ir pabaigai. Vakar dešimta valanda vakaro. Skambina apsaugos tarnyba iš darbo. Kodėl nepriduota signalizacija? (pirmą kartą patikėjau naujoms mergaitėms užrakinti laboratoriją, išėjau anksčiau...). Nu ką, pasidžiaugiame, kad neprigėriau vakare, sėdu į mašiną ir lekiu darban. Pusę vienuolikos vakare. Iš to piktumo paskambiju kažkuriai mergaitei (dar vienas trūkumas. Jos abi laiko save vienu vienetu. Nulis konkurencijos, nulis savarankiškumo). Priduodu signalizaciją, ir vienintelė frazė, kuri man lieka kaip dienos leitmotyvas, yra "tūpos mergos". Skambino jos man, matydamos, kad nesugeba priduot signalizacijos. Bet pasakyt to nesugebėjo - paklausė, kas turi įvykt, kai surenki kodą. Nu pypsėt turi pradėt. Žinojo, kad kažkas blogai, bet nesugeba įvardint problemos tiesiai. Kodėl aš užpakaliu jaučiu, kad dar bus problemų..?


reik eit valgyt ir miegot.
ir gal kada nors sugebėsiu patikėti, kad tiesiog prasidėjus atostogoms, viskas bus geriau.

and.. do I swear a lot?

taip.

Vakaras, kai sutinki savo girtokus studentus, kurie ūgiu smarkiai didesni už tave ir labai nedaug jaunesni... praeina ramiai.

Kai tas vienas mažas alaus damuša mane ir nurauna stogą, nu nes aš pavargus.

Per pirmas penkias minutes ryte sugebu aprėkt močiutę.

Taip, diena, kai nieko blogo kol kas nenutiko. Bet kankina nuojauta.

Vėl IT reikalai korporacijoje, nesigauna prisijungt atnaujint savo duomenų... Skambint ITyšnikui? Net jei ir per tiesioginį linką nesigauna? O ką jis man pasakys? "Sorry, (užpisai), negaliu niekuo padėt"? Tai gal aš ir neskambinsiu.

Nu dabar jau tikrai liko savaitė iki atostogų.
Kolegei šefas irgi nenori pasirašyt ant atostogų...

procrastination by pigeons arba telefonu niekas neatsiliepia

"klausiau motinos,
klausiau savo tėvo,
kur man dėti savo sielvartą."

nežinau, ar tai nuovargis. gal dar kažkas.

ir dar skaitau ncbi rofl, tai:

In three experiments, pigeons chose between alternatives that required the completion of a small ratio schedule early in the trial or a larger ratio schedule later in the trial... These experiments found clear evidence for "procrastination"--the choice of a larger but more delayed response requirement.

man patinka. dėkui Justukui.

Rytoj einam Avies klausyt Opus trys terasoje.

pavargusio žmogaus sapnai.

naktimis besivartydama vos neišsidrebiu iš lovos.

nespėju pavalgyt.

užsimerkus praeinu pro sapną, nes nereikia, ne.

Rodos, kad beveik visais įmanomais būdais gavosi patikrinti chimeriuką.

it sužeistas barsukas

Šiandien gerą palyginimą išgirdau. It sužeistas barsukas. Man patiko.

Gavau dovanų dvi gyvalazdes. 1,5 cm. Palikau darbe.

Mergaitės naujos turbūt ne visai beviltiškos. Namo grįžus ir pagalvojus nusprendžiau, kad tiek sąžinės neturiu, kad eičiau darban per atostogas. Tereikia tuo įtikinti šefą. Vandens sistema įnirtingai nenori veikti, bet bent jau tie du šimtai litrų distiliavkės nesilieja ant grindų. Bet ir į liniją irgi neina...

Neviltys_depresijos_pesimizmai_aštautaipirsakiau_kt niekur nedingsta, bet šiandienai jau užteks, užrakiname dureles.

(Nors Science tvirtina, kad yips, worries, fears, taboos, faux pas, worst emotional movements and ironical errors geriausiai pasireiškia bandant juos slopinti). Įdomu, man tai buvo yip ar faux pas in worst emotional movement?

ant rogių į dugną

"bet susinervyjau
jau galvojau
kad šefas pagerėjo
pradėjo manęs gailėt
nu nors ir atostogausiu
bet kažkaip nuotaika sugadinta kaip reikalas
ir taip depresyvi buvau
dabar visai ant rogių į dugną"

Vietoj mėnesio šefas tikisi, kad iš sąžinės paskatų atostogausiu tik dvi savaites. Ta prasme apiformintos atostogos, o zaulia eina į darbą.
Su tarpiniu direktorium susiderinau, kad atostogausiu toliau. Ir lyg viskas gerai. Bet kažkodėl man nelinksma.

Šiandien atėjo dvi naujos pavaldinės mergaitės.

šlapių marškinėlių šou

Gerai, jei tai būtų tiesiog šlapių marškinėlių šou.
Ne. Distiliuoto vandens pilnos ausys, šlapi plaukai ir akiniai. Gerai, kad šilta.

Aš jums kartoju - paskutinį kartą plaunu grindis itin švariu vandeniu. Man atsibodo. Ir sistemos nuorinimu galite užsiimti patys.

(Vandens sistemos nepataisė, tik pareguliavo, kad viskas nesilietų ant grindų).

saulė yra ritmas

nu tiek to, net man buvo kiek per karšta. Reikia pripažint, kad kai jau pasikrauni saulės baterijas, kaip ir užtenka to karščio.

Kur tie apelsininiai pyragai, rūgpienio greitos bandelės su avietėm, lašiša ant skrudintos duonos? Vėsa atėjo, aš noriu už tris dienas atsivalgyt;)

backward

it is extremelly backward sense in all this, actually.

Gerai, kad šiaurinė pusė.
Blogai, kad valgyti nesinori tokiu oru.
Ir pasirodo, liko dvi savaitės iki atostogų.
Ir pavaldinės, rods, apyžioplės...

nemiga.

burbuliavimas.

Tai aš parėkausiu.

Nu ale ot arklys ne tas žodis, nu.

Turint omeny, kad kito karto nebus (reik tikėtis), tai nu ble, net nesigaus tamstai pasitaisyt.
Man pranešt apie savo vestuves paštu, kvietimu, kuriame nieko neparašyta apie vestuves, nu ar taip galima?
Sveikinu, arkly tu didelis.

beprasmiškai gilūs saviapgaulės klodai

Vakarais freskiškame danguje kabant mėnuliui, norisi padainuot apie saulę. Bandant save apgaut, svarbiausia negalvot.

Sapnų daug ir ryškių, bet jie neprasiplėšia per pabudimo laiką.

Ir kai darbe prasėdi 11 valandų, nes prakiūra 200 litrų distiliuoto vandens bakas ir visa tai liejasi ant grindų, tai būtų gerai, kad žalia padavėja nepamirštų, kad aš užsisakiau antienos. Nu nes aš gal kokią parą nevalgius?.. iki nebyliojo kino taip ir nenušliaužėm.
(šioje vietoje dar kartą pasidžiaugiame gamykliniais batais, kurie neperšlampa. visa kita gali būt šlapia, bet mano pėdos šiltos, laimingos ir sausos.)

ir tada, kai man rodos, kad tuoj pati nuiminėsiu pusę aprato ir lįsiu į distiliuoto vandens baką visa, paskambina inžinierius ir pasižada pirmadienį sutvarkyt. Džinsai/maikė/akiniai/plaukai šlapi, bet gerai, kad labėje +32. Burbėdama susuku varžtus atgal ir gal jau tada kavos. Nu.

ir ką tik tarpinis direktorius pareiškė, kad jei aš negaunu jo sms'ų, reiškias pas mane iPhone'as. Aha. Tuojau pat.

nice try and else.

Štai todėl mano studentai kvykia iš pasitenkinimo mūsų laboratorijoje. Nu kas jiems duos pažaist, m?

O palei upę vaikštau aš,
o iš anapus grūmoja kumščiu.
Ryto rūkas ir auksinė orda
Dainuoja pašėlusiu ritmu.

Šefas tik šiek tiek manim manipuliuoja. Nieks gi už kojos nelaiko pririšęs darbe po 10 valandų kasdien, nu. Ką padarysi, kad reik ganyt studentus, o prisėst ir pagalvot gaunasi ramybėje tik po šešių.


Ir nepaliaujamai klausausi George Carlin, makes me sane. Iki atostogų liko septynios darbo dienos.c

pasitikėjimai

teko peržiūrėt senus darbo žurnalus ir paburnot ant nebedirbančių. Nu ir kaip pasitikėt? Metus šonas į šoną kartu dirbt ir tyliai nuslėpinėt tokius dalykus?.. Žodžiu. Susilaikiau nuo paskambinimo ir pasibarimo. just not worth it...

Išsiryškinau šiek tiek foto.

Pavalgiau truputį...

Ir skaičiuoju dienas, likusias iki atostogų. Nu nes dar kiek, ir nebeturėsiu jėgų būt gera.

puiku

Priminkite man, kodėl aš džiaugiuosi, kai vieną iš mano studentų šefas visgi įdarbina? Ir kad tas vaikis, nemėgstantis teorijos, bet iš tikrųjų turbūt pats gabiausias iš maniškių, visgi gaus kelis papildomus litus... (trečiakursis bernas, mokantis daug daugiau už šiandien į pokalbį atėjusias šviežiai iškeptas magistres mergytes. Kurios ateina su klausimu, kaip ir Romutis - "o kas mane apmokys?" O vaikis - "ne ne, man nereikia pagalbos, aš pats viską noriu pasibandyt, instrukcijos yra, internetas irgi...")

Džiaugiuosi it man būtų padvigubinę algą.
nugi laimė neišpasakyta. Gal netgi jis nemes mūsų specialybės ir neišeis į statybas...

chemically high on a carrousel

Nepamenu tikslios frazės iš korporatyvinio tūso, bet tai skambėjo panašiai į "darbo atžvilgiu tu daraisi visai kaip šefas". Ir kodėl mano atrodo, kad tai ne komplimentas?

Ja ja, jau ir Dzūkas suko man galvą apie pervargimus ir kelioliką valandų laboratorijoje, miegojimą po penkias valandas. Ir raukosi, kai sakau, kad jis pats toks. Reik juodu aplankyt, žvėriškai pasiilgau, kad Dovilė ant mūsų bartųsi už tai, kad plepam vien tik apie mokslą. (Rūtaisa, tamsta berods jau gerai pripratot prie tokių kalbų ;)).

Bet šefas net neprieštaravo dėl mėnesio trukmės atostogų. Rodos, gausis.

Užtat vakare, kai visi išėjo, išsprendžiau porą klonavimo klausimų. Pripaišiau spalvotų schemų, prikabinau ant spintų...

oh dear

maybe I've just been dreaming, maybe I was chemically high...

Beklausydama skaidriai gailaus japoniško elektro popso, pasvarsčiau, kodėl gi net trys ITyšnikai sugebėjo mane mandagiai nx pasiųsti. Aš suprantu, kad aš jums visiems penkta koja, skersai gerklės bestovinti ir kad jums nepriklauso tvarkyt mano korporacinio emailo... Nu bet ir aš pati negaliu susitvarkyt.

Galų gale sugalvojama genialiai paprasta idėja, paštas užsikuria, aš pakvykiu ir parašau būtent tam ITyšnikui dėkingą laišką.

Dabar reik pavalgyt ir susikaupti. Iškilo tikri klonavimo sunkumai, va jau ir reik pamąstyt gudrią strategiją.
(niekaip nesuprantu, kodėl qiagenas nesugeba įmest taškinės mutacijos, kad būtų galima į jų pačių siūlomą rinkinyje esančią plazmidę įsikelt jų pačių sintetintą geną. Nu kam palikinėt daugybinius taikinius, man čia dabar pistis tenka... Rinkiniai komerciniai, in your face!)

I'm not that into small talk.

Korporacinis tūsas.

Dardantis autobusas. Lietus ir niūruma, apgailestavimas, kad neturiu botų.
O sodyboje - nė lašo, saulė šviečia...
Nykuma. I'm not that into small talk, you know, kad bendraučiausi su tom krūvom man mažai pažįstamų žmonių. Pametu savo bendrakeleivę (hiperaktyvi ledynmečio voverytė), ir atsigulu ant pievos.

Prieina šefo žmona, įduoda pledą ir didelę saldžią kriaušę ir liepia ilsėtis. Per kokias tris valandas saulėkaitoje, viena minioje, pasikraunu savo saulės batareikas. Visi apeina ratu ir nekalbina. Pramerkus akį, stebiu aitvarus skaidriame danguje...

Kaip korporatyvinei pjankei, socialistiniams žaidimams šeimomis atsakinėjant į klausimus apie kompaniją, labai gerai išsisukau. Ir netgi išvengiau to post-korporatyvinio tūsų one-night stand'ų sindromo. Ir net nemačiau, kas su kuo ir kaip.

Gaila, kad A. nebuvo. Nors turbūt į gerą.

urvelis

kartais, labai retai, atrodo, kad net išsimiegojus ir pavalgius nebus viskas gerai.

tada suskumba draugai, išbučiuoja, ir liepa visgi eit miegot.
gal tiesiog per sunki diena buvo.

atsiprašau, jei biškį ką nors apurzgiau šiandie

ehm, tai reikės abu semestrus mokytis?..

"oij. tai reikės abu semestrus mokytis?.." - tokia vat tai buvo reakcija mano studentų į tai, kad dėstysiu nuo rudens jų grupei abu semestrus, ne tik pirmą... Turbūt tai pagyrimas.

Dar vienas kompas apsivirusavo tiek, kad mums išjungė internetą. Pasirodo, jame buvo emulė... Studentai mirksi nekaltom akim, neprisipažįsta, bet įtariu, uždėsim jų useriams dar apribojimų. Internetiniai radijai, emulės ir travianai, in your face!

Tuomet nuo vakar vakaro išmušinėja saugiklius vandens sistema, inžinerius paskutinę dieną prieš atostogas įlėkė, išlėkė ir po penkių minučių vėl viskas perdegė... Kokioj kitoj laboratorijoje aš išmokčiau kaip pakeist saugiklius? Bandau išskaityt ir sugalvot, kur koks fuse'as. Ir kad neįdėčiau per didelės talpos, nes manualas gąsdina, kad kt. atveju užsidegsime. Lyg ir gerai viskas. Kol kas.

Ir pramečiau tą savo bakalaurą-genijų, kuris apvaizdos dėka į magistrą įstojo ir tikėjosi dar du metus pas mane prabūt. Na jau ne.

Atidaviau studentams sauso ledo dėžę. Žaidžia. Kvykia. Dūmus kriauklėje daro. Džiaugsmo pilnos kelnės.

Prašyčiau mane perspėti, jei šiandien dar kas nors suges. Ačiū.

Z dydis

Dabar atsisėdau ir susimąsčiau. Dūrų dūra, taigi du kartus buvau sportkluby per dieną... Nu. Kažkokia ilga diena... nusivariau.

Ir dar persivalgiau antienos sriubyte ir triušienos troškiniu iš kiniečių ir dabar bloga beveik.
Papų gydytoja džiaugėsi, viskas tvarkoj, ajajai, tik priaugti svorio bent 5-7 kg... Tai va ir stengiuos, valgau.

Aušros skaidrumoj
Matau aš savo širdį -
Lapų virpesy.

Gaubtas

6:40 stovėdama ant laiptelio giliausioje baseino vietoje ir žiūrėdama į visiškai nedrumsčiamą vandenį, nusprendžiau, kad man pasivaideno.

Kad aš po vandeniu, kad viskas išgaubta it rutulyje.

everything seems a little bit out of focus.

(gal dėl to, kad buvau be akinių?..)

užuomarša

ah, susipainiojau ir pražioplinau Fusedmarc koncą. Nu kaip aš taip... žiūrau aš dabar į tą afišą nu ir - penktą dieną, Zaulia, penktą!!..

ryt norėjau kur nors išlėkt.


Ir dar įkvepė mane "24 Fuji vaizdų", mąstau kaip čia ką papaišius...

dvi mergytės

Gaunu aš pilnai darbo dienai dvi žalias mergytes. Po magistro. Už rankos gal gaudyt ir nereikės, bet vieną kišime į visiškai jai naują sritį, tai kaip ir viską naujai teks mokyt.

Mažai man vaikų, ane? Pozityvo yra, bet aš jo kažkodėl nenoriu matyt. Normalios fainos mergos, darbščios, gal tik aš pervargus. Žinau, kad manęs klausysis ir gerbs, tas tai nebaisu.

Nu tik kad bus kiaurą darbo dieną dar du žmonės. Rudenį turbūt pasijaus, kai paskaitas pradėsiu skaityt...

ateis laikas, ir aš žiūrėsiu į debesis.

sometimes you just have to wait.

Mirtinai reikalingasis sugedęs aparatas tiesiog ėmė ir įsijungė. Ir veikia. Lyg niekur nieko.

Studentai netgi beveik turi ką veikt ir savarankiškai darbuojasi.

Dairaus ir nebesuprantu, ką man dabar dirbt. Deadline'ai tie laukia, ir paskaitas rudens semestrui reik ruošt.
Įtartinai tyliai ir glotniai viskas jau, sakyčiau.

malonus nustebimas

Studentui iki bakalaurinio darbo pridavimo liko maždaug 10 mėnesių.
Pradėjo domėtis teorine dalimi ir galvoja, kaip jau čia pradėt rašyt. Praktinė dalis jau kelis mėnesius daroma. Pasiėmė mano visus turėtus visų mano studentų bakalaurinius darbus. Skaito. Mąsto.

(kiti tai pelės, tyli ramiai sau kampuose... nu gal pasiskaito pasidomi.)

Aš apakus. Totaliai. Palyginu su šių metų padėtimi, kai bakalaurinį darbą pamačiau pridavimo dieną...

aš taip nesutinku

R.: ah nu
sakiau, tau reik atostogų
aparatas mano tą patį

Nusprogo mano pagrindinis aparatas. Aš be jo kaip be rankų. Nu kaip, pasakykit man, aparatas, kurio garantija 5 metai, kaip toks aparatas per penkis mėnesius sugeba perdegt?! man nesvarbu, kuris čia jo kaitinimo elementas perdegė. Man nesvarbu.
Ir aišku, atstovų vadybininkas išvažiavęs į objektą ir paskambins tik rytoj. Nors ir grąsinau korporacijos vardu, kad baisiai mirtinai skubu... Studentė šiaip tai sakosi, kad nieko čia mirtino. Kad ji turi darbų ir taip, kad savaitę galim pratempt. (nerandu jo lietuviško paso, tik tarptautinį, bet tai velniop gal...)

Pasiutau truputį.

O diena taip gerai prasidėjo, keksiukais su mėlynėm, Janis Joplin "Me and Bobby McGee", tuščiu baseinu...
Gal reikia eiti papietaut.

Korporatyvo dešimtmečio šventė kaime Trakuose šį šeštadienį. Ah oh.

Ryt irgi kelsiuos pusę šešių

"Atsisakyti yra nepedagogiška ir išsisukinėti yra žema" (R.) - sufeilinau ėjimą į Dainų šventę ten visaip kaip staugti patriotiškai minioje. Esmi kalta.

Močiutė kažkaip stebuklingai pradėjo stebėtis mano alergijos priepuoliu visam šitam. "Senas mašinėles" dabar dainuoja. AAargh.

Love is the extremely difficult realization that something other than oneself is real.
Gal aš einu vyšnių. Ryt reikės pradėt ruošt paskaitoms temas. Ir dar mane kankina jausmas, kad reik vieną mergytę pramest. Pakeičiau jai sritį, bet vis tiek neatrodo, kad mąstytų... (ir geri pažymiai visiškai nereiškia, kad gali dirbt labėje). Ir skauda man ten visaip sąžinę. Nors ir šefas jau mosikavo ranka, kad mesčiau.

"Buriuotojas grįš liepos mėnesį"

Buriuotoja grįžo.

Du tūkstančiai metų, nesimatėm du tūkstančius metų, o kalbėjomės lyg vakar.
Viską jaučiam, suprantam, žinom.
Ir apie sapnų vyrus, ir apie 30-ies valandų plaukimus.

Šiaip tai palengvėjo, mieloji. Šiek tiek sugrąžini man sveiką protą. Atrodo, kad viskas gali būt visai gerai. Vien dėl to, kad tau papasakoju.

Atostogausiu Nidoje ir Druskininkuose. Šią vasarą tikrai atostogausiu.

orkestrai

Sėdžiu, o greta veikia televizorius. Dainų šventė, 'tsakant. Orkestrų diena. Iki skausmo pažįstami dirigentai, kūriniai, jausmas ir lietus. Net ir mūsų baltutėlį žilą Skripką rodo, pirmoje eilėje tarp dirigentų sėdi.

Šiaip tai linksma būdavo. Zyzdavom, bet buvo pasiutiškai smagu. Net ir lyjant, po to pėstute per kalnų parką šliauždavom iki troleibuso, bernai žviegdami bandydavo įsispraust į troleibusus su visom savo bosinėm tūbom ar skardinėm lėkštėm.

aij nu, smagūs prisiminimai, nors šiaip tai man tos šventės kiek alergiją kelia.

Ir kodėl sportklubis poilsio dienomis tik nuo devynių dirba?..

5:35

5:35 aš atsikėliau.
Baseinas.
Popiečio miego reikėtų, bet diena gerai dėliojasi.

Netgi landšafto specialistui sugebėjau liepti pačiam savo darbus daryt.
Studentai išsibėgiojo ant savaitgalio, bet apturėjom valandos trukmės seminarą. Apie gripo vakcinos gamybą. Labai įdomiai ir smagiai.

Dėlioju aš čia porą grafikų. Bet tai kažkaip jau tingu baisiai daug daugiau dirbt...

Šefas pasitvarkė laboratorijoje. Užkėlė mano papkes ant spintos. Mano kasdienines papkes. Nu nesupratingas jis, nu... net pirštų galais nepasiekiu. Tai man dabar kasdien su kopėčiom bėgiot?

liežuvio rodymas, hm.

Beprasmybės suvokimo desperacija

Dienos nuotaika prasidėjo frazėmis iš proz blogo:

Tai beprasmybės suvokimo desperacija. Kad ir kiek malšintum ją tariamai prasmingais darbais, nemirtingais meno kūriniais, intelektualiais blizgučiais ar atvirais pokalbiais. Kad ir kiek stiklelių jos gerklėn supiltum. Kad ir kiek stiklų į jos venas įrėžtum. Kad ir kiek eilėraščių jai prieš miegą sušnibždėtum. Vienintelis nemirtingas padaras šioj planetoj. Devyngalvė hidra, ataugančiom galvom. Suknistas mitologinis personažas, kur kas realesnis už visus mūsų išsigalvotus mokslus, tiesas ir dėsnius.

Darbe nuo 7:00, jau po susirinkimo, užsikroviau popierius, bet lyg ir pabaigsime su visais tais projektais. Dar korporacijon nulėkt, dar popierizmai bum bum bum.

Vakar po Cathy parodos, išgėrus ledų braškinio kokteilio netikėtai susisuko galva ir užpuolė nykumas ir liūdesys. Tikrai tas svaigulys ne nuo Moet Chandon šampano per šefo jubiliejų, ir nykuma ne nuo raudonų ikrų tuščiame skrandyje.
(Vėl prastai valgau. Karšta.)

karščio dilema

Darbe +30.
Aš su suknele. Nes karštoka.
Du mobilūs, raktai ir mp3 grotuvas.
Kišenių nėra.

Raktai ant šniūrelio ant kaklo.
Mp3 grotuviukas prikabintas už suknelės krašto.

Klausimas: kur dėt mobilius? Tampytis rankose užkniso. Palikinėju visur. O bėgiot pirmyn atgal per laboratorijas reikia... Vienintelė mintis, atėjus į galvą - nors imk ir grūsk į liemenėlę. Bet nu neįspūdingas mano biustas, neturiu aš ten saugyklos dydžio užkaborių...

(taip taip, aš padariau ten porą skubių svarbių darbų ir nelabai turiu ką veikt ;)). Išvažiavau sveikint šefo su jubiliejum. Bučiuosim į barzdą, linkėsim sveikatos.