Žaluma

Take my photo off the wall
If it just won't sing for you
'Cause all that's left has gone away
And there's nothing there for you to do

Oh, look what you've done
You've made a fool of everyone
A fool of everyone
A fool of everyone

Šiandie, rodos, viskas, ką klausausi, muzikiniame lygmenyje asocijuojasi su D. Su mūsų kažkokiom senom kelionėm, pašnekesiais ir filmais, kartu žiūrėtais Londone. Beprotiškai jau pasiilgau. Dažnesnių susitikimų, Blusynės, neprotingo kiekio vyno ir juoko.

With a little help of my friends, sako senis Cockeris, and have a little faith in me.

Skaitau mokslinius žurnalus, tarpuose kovoju su miegu aštriais kokosiniais sausainiais, klausausi muzikos, ir bandau atrasti dėsningumus chimeriukų augimo kreivėse. Auga, spardosi ir veliasi jų garbanėlės. Kaip gera pereiti į kitą darbo etapą.

ore

Kažkas tvyro ore.

Kartu su visa panika - smagu ir juokinga.

o su H. barame mūsų peckelį, rytoj turbūt visokių demagogijų pripils lig ausų.

Dilgtelėjo. Taip tyliai paikai ir be reikalo, bet nutvilkė. Kiek nedaug neatsargių žodžių tereikia.

giedruma

Mane išvadina giedruma ir aš susigėstu netgi.


Darbadienis išpuola ilgas, labai ilgas, ir be proto netgi gaila tos šviežios mergytės, kuri užsisėdi vos ne iki pusės dešimtos vakaro. Bet susiima, priduoda signalizaciją, ir gal per dar kelias savaites jos panikos aprims.

Moliūginė sriuba su muskato riešuto drožlėmis, seni ir nauji draugai, darbas šeštadienį ir sekmadienio tinginystė.

Skaidrios aukso rudens akys

Gera šiek tiek laimės įpūsti R., matyti ją besišypsančią.

Ir Verkių parko piknikas su paskutine rudens šiluma, skaidria ir jaukia. Saulėkaitoje besimarkstant, snūstančią Austėją benešant ant rankų.
Džiovinti pomidorai, grąžgarstė, aštri imbierinė sriuba, obuolių pyragas ir normalumo pojūtis.
Lengvas nuovargis, miego kampučiai, kvapai ir limpantys pirštai.

Iš lėto ir švelniai

Kosulys. Nuovargis, savaitgaliniai darbai, raustantys skruostai.

Džiaugiuosi kitų žmonių laime. Kai pradingsta nerimastys, neviltis, kai pasako - dabar bus viskas gerai, gal tik pusdienį, bet padarysim viską patys, kad viskas būtų šviesu.

Tuomet skaitau Gabrielės cituojamą Korintiečių ištrauką, ir atsimenu, kaip D. per savas vestuves užsikūkčiojo ties šiomis frazėmis.

Kartais svetimos baimės apčiuopiamos pirštais, užuodžiamos.

Darbe visą savaitę buvau pikta, turbūt be priežasties rėkavausi. Bet į pabaigą užglostau visus (mane erzija, kad esu mamytė visai labei, net dėdulei H., kuris ateina pasiskųst skaudančia nugara ar pasakyt, kad pirmadienį nebus), išleidžiu vieną kolegiukę atostogų, neleidžiu kitai šnirpščiojančiai ateit savaitgalį dirbt... Visais pasirūpinu, apibėgu, pajuokinu.

O tuomet dar ir pas Dzūką, užlekiu ir juokiamės, nes rūpesčių pilni kubilai, bet taigi kas! Vistiek juokiamės, vos ne su ašaromis akyse, užspringdami.

Nors kažkur giliai yra tiek to pesimizmo, tiek purvo.
Stengiamės nepanirt.

liepžiedžiai ir lietus

Kaunas kvepia vasariniu lietumi ir liepžiedžiais.

D. ir V. atrodo laimingi. Bučiuoju abu.

Ir griūnu lovon. Nes temperatūra, nes visiškai ir galutinai pavargau. Ir tuoj nebeprakalbėsiu, o tylomis bartis nepatiks.

Krantinėje

Taip, sėdžiu krantinėje vėlyvą vakarą, žiūriu į praeinančius licėjistus ir nestabdau jų.

Šoninėn ašin įsiremiu lengvai.
Nes taip man reikia, kartais įsikibt, žinot, užuost. Ir taip, aš plepi. Ir dažnai ir daug ką kartoju.

Wrap-around joy ir el impulso antiguo y sutil, del eco de tu perfume.

Muzikoje pasiklysti, skęsti, maudaisi.
Ir nors vakar jau rėkiau taip, kad net kolegės atėjo žiūrėt, nemoku būt pikta. Susibalamūtinu jau sekančią sekundę, pasidaro gėda, gaila, bandau save teisint. Žinau, mano studentai su visom kojom, purvinais batais man ant galvos sėdi, taip taip, bet taigi...

O poryt į panelę Avį. Su juostiniais fotoaparatais. Išsibučiuojam su ta panele šimtą mulimonų kartų ir kartu jaudulingai laukiame to koncerto.
Ir taip taip, AC/DC, jau noriu-laukiu, gal labiau kelionės, pasibuvimo su draugais, pasivaikščiojimo Varšuvoje.

Ir tas mano nekantrumas. Dovana. Sugalvojau. Nupirkau. Noriu visiems pasigirt ir jau dabar padovanot. Nors tu sprok, koks nekantrumas.

n'il'pas beau, n'il'pas riche

(visų pirma išlindo frazė, tuomet - daina, tada - filmas. Reik pasižiūrėt, turbūt. Dar kartą.)

Pametu ant grindų savo žandikaulį po laiško "Žinai, Zaulia, tu mano herojė... ", tuomet kartu su savigarba susirenku jį ir atsakau:
daugiavaikės motinos multitaskingas, gerbiamieji, su keturiais studentais susitvarkyt... Nors jie pas mane jau savarankiški. Beveik.

Vienas chimeriukas nesigavo. Šūds. Nežinia, kame ten reikalas, ryt dar smulkmenas išsiaiškinsiu, kur klaidos. Užtat kitam studentui pajudėjo mirtinai užstrigę reikalai, rods, jau visai galima netgi ir bakalaurinį rašyt.

Ežiukai - viskas, paskutiniams dviem žmonėms atidėta, laukia savo eilės. Bet kažkaip niuksi mane dar daryt... Tingiu, atsakingai pareiškiu.

Rytas prasidėjo žinia, kad su laboratorija gali tekt kraustytis ne po trejų, o po pusantrų metų, plaukai šiaušias, eisiu atostogų, tik per mano lavoną, eikit visi šikt, tąjį-anąjį, aš tikrai nepakuosiu šitos labės vėl į dėžes. Ne. AAAAghr. Nors, žinia - teks viską ir padaryt. Ir įsikurdinėt nuo nulio vėl. Et. Bet namo fasadas bus žalias...

manim galima svaigintis

kvepiu taip, kad manim galima svaigintis.

O šiaip - uoto japoniška sriuba su Dzūku. Išpletkinom apie doktorantūros ypatumus, studentų beviltiškumus ir šefų bjaurumus. Kol nepaskambino Dzūko žmona ir neliepė jau keliaut namo.
Tuo viskas pasakyta, aš šian jau nebelabai galiu kalbėt. Žodžių limitas išnaudotas su kaupu. Ryt irgi patylėsiu dar.

nu ok.

Pora-trejetas sms'ų, ir persinervijimas išnyksta.
Teks dirbt vakarais-savaitgaliais, kad tą darbinę klaidą ištaisyčiau, ale ar aš turiu kokių nors svarbesnių reikalų, šiaip jau?
O studenčiokas jei išeis, taigi gal man mažiau vargo bus, m?

Piktos moteros - nu argi pirmas kartas, kai ant tokių užsiraunu?..

Užtat pramiegu visą naktį besišypsodama ir nieko nesusapnavus. Tiesiog saldžiai ir ramiai. Ir pusę dienos prasivartau, visa šilta ir patenkinta. Diena užsipildo Šopenu ir Satie, etiudais ir gnossianomis, skraidančiais pirštais virš pianino klavišų, lašišos ir čiobrelių kvapais, padažų ruošimais, braškiniais pyragėliais... (taip, dar buvau trumpai darbe, bakterijų iš inkubatoriaus išsitraukt, bet nesiskaito ;) )
Atidaviau keturias juosteles ryškint, bet kažkodėl nujaučiu, kad buvo penkios. Surasiu po kokio pusmečio turbūt.

Gal tai trumpam. Bet ramybė ir tyla ištiko.

chemically high on a carrousel

Nepamenu tikslios frazės iš korporatyvinio tūso, bet tai skambėjo panašiai į "darbo atžvilgiu tu daraisi visai kaip šefas". Ir kodėl mano atrodo, kad tai ne komplimentas?

Ja ja, jau ir Dzūkas suko man galvą apie pervargimus ir kelioliką valandų laboratorijoje, miegojimą po penkias valandas. Ir raukosi, kai sakau, kad jis pats toks. Reik juodu aplankyt, žvėriškai pasiilgau, kad Dovilė ant mūsų bartųsi už tai, kad plepam vien tik apie mokslą. (Rūtaisa, tamsta berods jau gerai pripratot prie tokių kalbų ;)).

Bet šefas net neprieštaravo dėl mėnesio trukmės atostogų. Rodos, gausis.

Užtat vakare, kai visi išėjo, išsprendžiau porą klonavimo klausimų. Pripaišiau spalvotų schemų, prikabinau ant spintų...

El choclo, Secteto Mayor

Klausausi tango per last.fm. sudarinėju studentų planus, tikrinu PCR sekas...

Žiauriai daug atiduočiau už ramų vakarą su kava ir štrudeliu pas Arčį su D. Bliam, būtinai tau dabar reikėjo išplaukt? Literally, into the seas?

Eco, il mondo, dice Daniel Melingo.
Nu kaip nors. Nors dar ir vakaras nusimato nemalonus...