2010 m. gruodžio 31 d., penktadienis

things on my mind

O gal gi viskas bus gerai?

( truputį per daug darbų ir įtampos, nuovargių ir priekaištų, svetimų darbinių klaidų ir svetimų žaizdų).

Beliko sugalvoti, ką daryt su vienu ligatu, paklijuoti kitą DNR šen bei ten per savaitgalį, ir bus galima eit namo.

Bet užtat patinka, kai taip sninga. Žinau, kad nepraktiška. Bet man gražu.

Ir dar užbalamūtijo. Nu imsiu ir nesiginsiu, o ką?

2010 m. gruodžio 29 d., trečiadienis

Ryži garbanoti plaukai

Savaitė visiškai beprotiškai įtempta.
Supainiotus likučius lyg ir išpinu.

Perskaitau dešimties metų senumo paauglišką laišką. Daug juoko ir naivumo.

2010 m. gruodžio 25 d., šeštadienis

miego rieškučios

Beveik išsimiegu, nors dar tilptų.

Skanumynų gaunam dovanų. Knygos, pieštukai. Maistų gal kiek ir per daug.

Saulėgrįžos, Kiaulėdos, Justukadieniai. Ančių valgymo dienos.
dar kelių dienų reikėtų.

Noriu spanguolių cukruje.

2010 m. gruodžio 23 d., ketvirtadienis

Ataskaitą kažkaip skausmingai pribaigiu.

Pusę nakties studentus sapnuoju. Žiūriu šiandien į egzamino žiniaraštį. Per geri pažymiai.

Chimeriukai supainioti užpainioti, man taip nepatinka. Bet tai gal kitą savaitę mazgus atrišiu.

Ar tu suvoki, kad viskam tam, ką mes priplanavę pagaminti, reikės šimto tūkstančio milijonų metų?
Turbūt. Naminės garstyčios ir paštetas su džiovintais baravykais. Charčio ir J. sriuba, dešrelės, kibinai, koldūnai, plovas, majonezas, makaronai ir morengai, plikyti sausainiai ir sviestinis-brendžio kremas, moliūginė sriuba ir bulvių-porų grietinėlės sriuba. Tuomet dar stiklainėlis-kitas čutnio, svogūnsriubė ir troškinti inkstai su svogūnais. Aij, tuomet gal dar ir duonos su žolelėmis, aha. Ir prieskoniniai actai, ir salotų bliūdai, laimo skiltelės ir greipfruktų cukatai...


Nupirkau lesyklėlę ir lesalo.

2010 m. gruodžio 21 d., antradienis

nuovargiai

(nekenčiu užtemimų. Jei dar pati sugebi susivaldyt, tai kas nors būtinai pritrolina)

Va, antį atidavėm.
Paštą išsiuntėm.
Pirštą nusimušiau.
Pavargau iki negalėjimo, o ataskaita vis dar graudžiai žiūri į mane.

2010 m. gruodžio 19 d., sekmadienis

pirtis sniege

eukaliptas, mėta ir česnakas pirtyje. Ir sniegas voliojimuisi.

Vėl neišku kelintas iš eilės savaitgalis darbe. Va, atsidust, apsirengt ir vėl važiuot.


Šiek tiek tingu. Norisi miegot. Kokia didelė prabanga man darosi miegot nežadinamai. Beveik niekad negaunama prabanga.

2010 m. gruodžio 15 d., trečiadienis

cukrinės žiemos atsiminimais žingsniuojant

Cukraus spygliukais visi kampai aplimpa, ir miegoti darosi vis saldžiau.

Žalios arbatos kvepalais dvelkia oras, sniegas blizga ir vis dar gera nuo vakaro prisiminimų. Palengvėjimo brūkštelėjimai, šypsenos garsas ir "vis geriau ir geriau". Dovanų pirkimas, vos ne pirmąkart teikiantis tiesiog džiaugsmą. Atvirukai.

Knygų krūvelė ant grindų prie lovos, oranžinis pūkuotas pledas ir skaitymo džiaugsmas.

Turbūt šventa Liucija prasklaidė. Prašvito viduj.

2010 m. gruodžio 13 d., pirmadienis

šiandien

šiandien tesinori pečių masažo ir ramaus vakaro. Jau tuoj, jau tuoj.

O chimerų derlius, o popierių kiekis!

2010 m. gruodžio 12 d., sekmadienis

Už bučinius, laiku atsiųstus - ačiū.
Už paklausimą, ar viskas gerai.

Močiutės ašaros. Ir sušalusios kojos.

2010 m. gruodžio 10 d., penktadienis

mažyčiai dūžiai



truputį užsiciklinau.

plonas ledas

truputį karščiuoja akys.

ir vėl artėja mirties metinės. 17 metų.

visi sako, kad nesimaumočiau be reikalo.

kartais atrodo, kad viskas byra, kad viską neteisingai darau.

2010 m. gruodžio 9 d., ketvirtadienis

vorbei alles ist vorbei

Noriu plikytų sausainių ir sausio pabaigos.


nuostabiai sekasi.

ore

Kažkas tvyro ore.

Kartu su visa panika - smagu ir juokinga.

o su H. barame mūsų peckelį, rytoj turbūt visokių demagogijų pripils lig ausų.

Dilgtelėjo. Taip tyliai paikai ir be reikalo, bet nutvilkė. Kiek nedaug neatsargių žodžių tereikia.

2010 m. gruodžio 6 d., pirmadienis

gėla ir sniegas

kas paukštį nupraus, apkabins ir priglaus? Gal tik pirštai lietaus...


Jei turėčiau ilgus plaukus, nešiočiau kasą ant peties.
Susisiūčiau savo rudą paltą raudonais storais siūlais, išilgai nugaros.
Išsitraukčiau proprosenelės kaišytinę prijuostę su raudonom lelijom.
Jei turėčiau mamą, prisiglausčiau prie jos kakta.

Ir ne išsklaidyt savo skausmo gniutulo gerklėje ėjom, o žinot, kodėl verkiam.

Pažliumbėm. Pasivaikščiojau per sningančias pievas su tankiomis eglaitėmis tol, kol sniego į pūkuotus batus pribyrėjo.

O po to porą dienų tiesiog bandėm ilsėtis pavargdami. Pasivaikščioti prie šlamančios garbanotomis ledo lytimis Neries, sugauti porą paukščių, smilginį strazdą, lesantį raudonas uogas, svirbelius su kuodais, nardančią mandarininę antį... Smagiai sušalti, apsnigti akinius, prisvajot gabalėlį. Viskas gerai, viskas gerai.

Namai kvepia sausainiais ir karameliniais morengais.

2010 m. gruodžio 2 d., ketvirtadienis

šiaurinė žvaigždė

Kartu su R. atsidūstame, kaip pasiilgome balandžio, skaidraus dangaus ir šiaurinės žvaigždės virš sidabrinio lauko. Kaip kartais jaučiamės idiotėmis dėl savo idealizmų. Kaip ne visi žmonės yra geri ar patikimi.. Ir atsiranda, kas apkabina, "už letenos, ausies palaiko", kartu į koncertą nueina.

Turbūt ta prieškalėdinė tamsa susikaupė. Bet paukščio žingsneliu prirėpliosim ir prie šviesos. O tuomet - "tik ilgas šviesos laukimas".

Kažkuria pakaušio dalimi nujaučiu kažkokią mažą bėdą, bet tai čia turbūt su mano doktorantūros atestacija ir metine ataskaita susiję - nieko naujo, ko nežinočiau. Džiaugiuosi mažais dalykais, sapnais, sausainių receptais ir mandarinine antimi Žvėryno tvenkiniuose. Maga išsitraukti fotoaparatą, plačiakampį objektyvą, išbandyti tas 1976-ųjų juosteles iš kino studijos, gauti išryškintas juosteles iš R. gimtadienio.

Galų gale ištiko įkvėpimas rašyti mokslinę ataskaitą - ne vien dėlioju ir stumdau pastraipas. Nuoseklus tekstas kol kas liejasi, ir viskas yra labai gerai.

Pasikalbu su J., tupinčiu Prahoje. Nebuvus aš apsnigtoje Prahoje, sako, kad gražu. Žaislinio dydžio nameliai riestose gatvytėse, troškinti pipirai ir sausainiai su cukatais. Džiazas ant Karlo tilto ir Vltavos garsas fleitoje.

2010 m. gruodžio 1 d., trečiadienis

telomerazių galiukais šokinėjant

Tataigi.

Šviežiai kepta duona ir marinuoti svogūnėliai.
Pavargstu, skauda, šokinėju, juokiuosi.
Kai kada patyliu, nors ir žinau, kad nejauku.

(Nors gera, kiek pamenu, plūduriuoti savoje tyloje).

R. išskrido į Kyoto.
Ir vasarį labai norisi išvažiuot kur nors. Į Stokholmą, į cukrinių namelių ir žuvies miestą, arba Kopenhagon, kur viskas lygu ir plokščia. Trumpam. Bet labai jau norisi.

(jau noriu namo šiandien. skauda viską.)