"Noriu karetaitės, noriu karetaitės!"

Atrandame mažytę pelkę, pasislėpusią už senų kapinių, ir iš nendrių purpteli tratuojančių karetaičių pulkas. Vos ne vos iškrapštau J. iš pelkės, ir ta proga nupiešiu jam akvarele karetaitę.

O šiandien nupiešiau bukutį.

O rytoj raudonuodegę.

Pykčiai, zyzimai po truputį eina į foninio triukšmo pusę, nesiginčiju, nesakau, stengiuosi nesinervuoti.

Kokios atostogos yra, tokios.

Zaulia. Gets shit done.

Skaidriame saulėlydyje prapuola mano dviejų minučių pokalbis.

Ryt gal eisiu pasivaikščiot. Išfotografavau juostelę, pradėsiu vėl piešt.

Tostoga

Norėčiau pasakyt, kad va, prasidėjo atostogos, iš karto laimė ir atsipūtimas. Viskas bangomis, truputį šlapia aplink akis, skauda kojas ir vis dar trūkinėja miegas.

Bet trupinėliai kiek didesni, atsipalaidavimo daugiau, ir mažais džiaugsmais visus kampus beveik jau gaunasi apkamšyt.

Čiobrelių sauja, melisa arbatai, šaldytos braškės ir šiluma pavėsinėje, lietui lyjant. Viskas staiga sukrenta į vietą, nulyja, aprimsta, padai kaista nuo šlapios žolės.

Šiltas miegas palapinėje, dingus laikui ir nuovokai, tingios popietės ir Velnio Akmens marškinėliai.

gėla ir sniegas

kas paukštį nupraus, apkabins ir priglaus? Gal tik pirštai lietaus...


Jei turėčiau ilgus plaukus, nešiočiau kasą ant peties.
Susisiūčiau savo rudą paltą raudonais storais siūlais, išilgai nugaros.
Išsitraukčiau proprosenelės kaišytinę prijuostę su raudonom lelijom.
Jei turėčiau mamą, prisiglausčiau prie jos kakta.

Ir ne išsklaidyt savo skausmo gniutulo gerklėje ėjom, o žinot, kodėl verkiam.

Pažliumbėm. Pasivaikščiojau per sningančias pievas su tankiomis eglaitėmis tol, kol sniego į pūkuotus batus pribyrėjo.

O po to porą dienų tiesiog bandėm ilsėtis pavargdami. Pasivaikščioti prie šlamančios garbanotomis ledo lytimis Neries, sugauti porą paukščių, smilginį strazdą, lesantį raudonas uogas, svirbelius su kuodais, nardančią mandarininę antį... Smagiai sušalti, apsnigti akinius, prisvajot gabalėlį. Viskas gerai, viskas gerai.

Namai kvepia sausainiais ir karameliniais morengais.

lengva žydra suknelė.
Ryt namo.
Ir bent jau šiam momentui noriu į kokį nors urvelį, thank you very much.

Net ir niekur nevažiuot po kelių dienų.
Tiesiog karšta, tvanku, nuovargis. Galvoj nuovargis, prisigalvot sugebėjau daug visko, paikai, kvailai, egzistensiškai. Ir tik pakalbėjus, suprantu - gi gali viskas būt tiesiog paprasta ir gera, ramu. Rūpinantis, šypsantis, stengiantis neišgirst.

O po to gal gervių ežere eisim tykot.

vyšniniai nagai

Ketursluoksnė politūra, kad juos kur. Keista ir neįprasta. Nu bet žaislas atostogų proga.

Papykau ant viso pasaulio, beasmenė neapykanta, gal kad pakilusi temperatūra.

Piešiu tušu į japonišką albumą, lietui lyjant ir griaudžiant.
Elektros laidų kraigalynes ir paukščius ant laidų.

Reisefieber

Tvankuma, nerimastis, ir reisefieber, kuria nepagydomai, neišdildomai serga mano vokiškoji šeimos gija. Dytbrenneriai, Linkai, Haškeriai ir Kleinai sugebėdavo susipakuot visą gyvenimą į penkis lavos lagaminus, kaustytus alksnio lištvelėmis, bet nerimastis niekad nedingdavo. Nenumaldomai stengiamės pamiršt namuose akinius arba sijoną nuo kostiumėlio. Oranžinius batelius pasidėt namuose ant virtuvės spintelės, po trijų dienų bandyt prisimint, ar tikrai išjungėme televizorių.





Bet kai atvažiuojam, išsipakuojam ir surandame viską, ką ir planavom susidėt į tuos lagaminus (vos dešimčiai dienų!), reisefieber aprimsta. Vakarinis Nemunas šnibžda, kad jau atostogos.
Tuoj tuoj patikėsiu. Ir atsikvėpsiu.

vinukas smilkinyje

kakle ir smilkinyje, po mažytį vinuką, besikaupiančio lietaus proga.
Ir be proto norisi miego.

Bet pasisėdėjimai pavėsinėje, ant Tauro gamyklos stogo, vakarėjantis Vilnius arba užmiesčio naktys. Viskas gerai, viskas ramu.
Pakraipyti galvas ta pačia kryptim, pasivaipyti, išsimiegoti.

Atostoga.
Ir Dieviškoji Tinginystė.

vasaros vėjas

Vasaros vėjas, pietinis ir minkštas, ūžia, atsinešdamas tirpstančių pušų sakų kvapą iš smėlėtų kapinių, sudrėkusių beržų kvapą iš gretimo kiemo ir pernokusios vasarinės pievos garsus - su visais žiedais, bitkrėslių, čiobrelių, motiejukų, kiečių kvapais.

Minkštas ir geras vėjas, apraminantis.
Jei dar atneštų lietų, gaivalingą ir stiprų.



Nuslūgus karščiui ir šviesai, netgi galiu pavalgyt, ir čiumpu viską iš eilės, sūkuriuoju virtuvėje su rozmarinu šakelėmis, kreivabudėmis, šviežia duona, vytinta dešra. Ir žadu, besijuokdama, ne ne, nepatrūksiu, aš per atostogas gaminsiu, gi tokia atgaiva. Naminių koldūnų, šparaginių pupelių, šviežių bulvių su citrinos gabaliukais, skrylių ir gal morengų, jei ištversiu orkaitę. Salotų vienokių, salotų kitokių, jūs tik valgykit visi, tik valgykit!

Tuomet prisimenu, ką svajojome. Ir kad sėdėsim pievoj kažkada, mokysimės visų žolių pavadinimų, kaip aš su mama. Ir paukščius vardinsime, pelkėje tykosime.

Štai vieną rytą nesugebėjau prisimint, kaip mane mama meilybiškai vadino. Saulele, Saulyte, Saulute? Kad Žvirbliuku, tai tikrai. Gal Saulutė?
Koks nepatikimas daiktas ta atmintis. Turbūt taip ir turi būt.

Va. Man atostogos. Aš tuoj tuoj įprasiu.

superfreaks

Kaip gera pabusti ne nuo žadintuvo.

žodžiai išbyrėjo kažkur pakeliui.

Porą kartų apsidairiau toje daug-dešimtūkstantinėje minioje. Žiūrėjau į tuos senus gašlius mielus diedus, kurie duodasi it turėtų dvigubą sveikatą. On A Highway!
Varšuva kvepia žydinčiais šermukšniais, deginta karamele, kava. Purptelinčiais tikriniais žvirbliais, mažučiais skverais, vėsiu vėju ir neprasidedančiu lietumi.
Ramiu pasivaikščiojimu ratais po senamiestį.

Svarbu, kad galva pailsėjo, it per savaitę atostogų. Gal netgi rasis šviežias impulsas darbams, kurie kaupiasi, byra...
Reikės barti studentus pirmadienį, labai griežtai.

Su merginomis reikia midijų arba belgiškų bulvių, su žviegimu ir pletkais.

Skristi kaip kregždei, gaiviame skaidriame danguje. Savu ritmu.

Ir Die, kad tik gautųsi tas kadras su dviem paukščiais, vienu dideliu ir vienu mažu, viens į kitą žiūrinčiais...

miego gabaliukai

O ką, jei aš noriu miegot per dieną kelis kartus po valandą-pusantros...?

Ponia R. į fotografus mėtosi minkštais žaislais, bet įtariu, porą gerų kadrų spėjau padaryt. IM manęs paklausia, kaip laikosi motiutė, turbūt reikės įsileist lankyt ir leist abiem pažaist.

Beprotiškai traška kaulai.

Šefas skambina pasibart ir paaiškint apie pliusiukus, minusus, ir atsakomybę. Kovo vienuoliktą, devintą vakare.
Rytojaus darbus susidėliot į vieną sąrašą kol kas ranka nekyla. Vistiek gi visko nespėsiu, teks atsiprašinėt, rėkaut ir perkėlinėt rytojui. Ir dar ir šefas paskambys, pasakys, kad nori susirinkimo. Už ketvirtį. Ar visi žino, ką veikia ir ką turi padaryt.

Bet pasivaikščiojau po pavasarėjantį mišką. Pasižiūrėjau į pasislėpusį po ledu upelį, plinkančius šlaitus. Išsimiegojom, rodos...

fėjos po prisnigusį mišką vaikšto su raudonais aukštakulniais

... ir tuomet iki kraujų prisitrina kulnus, palieka pėdas sniege ir gaudo raudonpilvius papūstuodegius genius.

Snaiges saugau blakstienose ir džinsų linkiuose.

PCRus miksuoju užsikimšus ausis argentinietišku tango ir kiek nepakančiai kalbuosi su mažiausiomis studentėmis.

Arbatą geriam su erškėtuogėm ir geru žodžiu Nazgulį minim.

Namus užklijuoju karamele ir miegu.
Neužsikaskite pusnyse, mielieji.

Atostogų atostoga

Aš tikrai pamenu, kad per pastarąsias kelias dienas daug maliausi. Kažkur kažką bedarydama.
Štai, fėjų vakarėlis su vienu džentelmenu, verdant vasarą kviečiančią rudųjų lęšių sriubą su morkomis ir apelsinu, kuri žaižaravo visais įmanomais skoniais. Salotos iš raudongūžių kopūstų ir morkų, apibarstytos kalendra ir sezamais. Saulės kibirkštys jaukioje virtuvėlėje su pečiuku.
Naujus metus atšvenčiau besišvaistydama trim-keturiais fotoaparatais...
Antį su obuoliais kepiau, ir valgiau visa apsitaukavus iki ausų.
Pas šefą kaime pirtinaus, persivalginėjau keptu kiaulės kumpiu, ir pletkinau su jo žmona... Ir dar tą patį vakarą, pas R., begėdiškai laupiau morengą nuo šokoladinio torto, bandydama suglaust ausis, kai ta mieliausia moteriškė bandė nepiktai bartis.
Ir darbe buvau, taškiaus ir laisčiaus, šėriau gyvūniją prieš pat Naujus, aprėkiau koleges dėl nenukasto nuo sniego takelio.

Ir kelios - nepakartojamai geros - dienos, užpildytos snūdesiu ir šypsenom, lėtai lėtai. Kai neaišku, nei kiek valandų, nei kelinta diena... akių kampučiai ir pirštų skaičiavimas.

Tiesiog visiška atostoga, mane net ir per vasaros visą laisvą mėnėsį tai nebūtinai ištinka.
Laimė visiška.
Baaaaah. Bet darban tai jau norisi.

Kas?

Vos grįžus, gerklę apkabina lengvas gniaužulys, kurio neatlaisvina ir pieniškas oolongas, užkandamas saldžiomis kriaušėmis. Turbūt visgi peršalau.

Sava lova įsiurbia net čponktelėdama, ir man labai sunku atsikelt. Ne tai, kad būčiau labai pavargus. Namie jaučiuosi.

Porcelianinis liūtukas iš Prūsijos gamyklos ant palangės jaukiai susivyniojęs į voratinklius, šalia mano blondiniškų sruogų stikliniame indelyje. Aš tvarkausi, dėlioju senovinius žiedus ir auskarus, jūros akmenėlius ir custom-made cheminius indelius. Die die, kiek čia dulkių.

Prie lovos murakamis, haiku knygelė ir vis dar nekyla rankos papiešt truputį. Imbierinės sriubos ir draugų, ačiū. Kas nori su manim šiandien pasikalbėt?

Skylė piršte ir baltas reggae

Išmirkstu visokiuose citrusinių vaisių aliejuose. Negyvosios jūros purvas, kvepiantis druska. Išmirksta pirštas, ir aš galų gale nugraužiu tą negyvą mėsą nuo nudeginimo. Ausinėse baltas regis.

Valgau tris kartus dienoj, kas yra milžiniškas pasiekimas. Netgi pusryčiai.

Važiuodama krantine dviračiu, klausaus prancūziškai-rusiškos akordeono muzikos, dieve_mano_koks_internacionalas. Čiurna ir meniskas man primena, kodėl gi aš nesivažinėju dviračiu.

Grįšiu kažkada. Aš gyva. Visaip kaip tingiu, net piešt. Telefonu neatsiliepiu.

So ok.

Telefonu, nepykit, būsiu nelabai pasiekiama.

Rašykit laiškus.

Ma atostogos.

aš taip nesutinku

R.: ah nu
sakiau, tau reik atostogų
aparatas mano tą patį

Nusprogo mano pagrindinis aparatas. Aš be jo kaip be rankų. Nu kaip, pasakykit man, aparatas, kurio garantija 5 metai, kaip toks aparatas per penkis mėnesius sugeba perdegt?! man nesvarbu, kuris čia jo kaitinimo elementas perdegė. Man nesvarbu.
Ir aišku, atstovų vadybininkas išvažiavęs į objektą ir paskambins tik rytoj. Nors ir grąsinau korporacijos vardu, kad baisiai mirtinai skubu... Studentė šiaip tai sakosi, kad nieko čia mirtino. Kad ji turi darbų ir taip, kad savaitę galim pratempt. (nerandu jo lietuviško paso, tik tarptautinį, bet tai velniop gal...)

Pasiutau truputį.

O diena taip gerai prasidėjo, keksiukais su mėlynėm, Janis Joplin "Me and Bobby McGee", tuščiu baseinu...
Gal reikia eiti papietaut.

Korporatyvo dešimtmečio šventė kaime Trakuose šį šeštadienį. Ah oh.

laisvadieniai

- Taip, klausau, Saule.
- Em, laba diena, Profesoriau. O aš norėčiau dviejų laisvadienių po Joninių.
- ... (praeina kokios 10-15 sekundžių, taip, aš skaičiavau...). Gerai.
- Tai aš ten popierius sutvarkius, studentų nebus...
- Gerai gerai, visogero.

Dar jei aš nustočiau iš to nuovargio keiktis ir patikėčiau, kad tikrai turėsiu 5 dienas iš eilės laisvas... oh oh.
Ir nė lašo suirzimo šefo balse, kaip nuostabu. Supranta jis. Kartais. Labai labai retai. Bet turbūt ant manęs jau matėsi, kad dar savaitė, ir grėstų masinės žudynės, landšafto specialistų genocidas, kalio cianidas Vilniaus geriamame vandenyje...

Pats jis darboholikas ir kitų negaili. Bet kadangi net jo asistentas šią savaitę nusimuilina vieną dieną, sekretorė išvažiuoja į šiltus kraštus, tai turbūt susitaikė su neišvengiamumu.

Nu kada ten tie tapymai ant šilko, pyragų kepimai ir ėjimai į parodas? Aš gal netgi pabūsiu miela šią savaitę.

(ir man tikrai pedagoginė patologija. Rytinė kava darbo virtuvėlėj. Rankose - biotech žurnalas. Skaitau apie krizės įtaką vaistų kainoms, apie reguliacijos griežtumą ir kaštus. Ir galvoju - o, va šitą reikės papasakot, kai skaitysiu paskaitą apie patentus ir klinikinius tyrimus, bus kaip antras požiūris...)

Keptos krevetės skonis

Po 14 valandų miego per pastarąją parą jaučiuos beveik kaip žmogus. Pavalgiau.

Ir sapnavau, kad valgau kinų restorane labai skanią sriubą su sojos makaronais, grybukais... Ir netyčia išgriebiu ir perkandu keptą krevetę. Ir labai ryškus skonis, tas tikras... Saldžiai sūrus, traški plutelė.
Supanikuoju ir pabėgu iš restorano.

Aš alergiška krevetėms. Labai stipriai. Paskutinį kartą valgiau prieš trejus metus Paryžiuje, vos neuždusau ir jau rimtai svarsčiau, ar apalpsiu tiesiai gatvėje. Bet kiek atsimenu, tai labai skanu... Nors ir gniaužia kvėpavimą nuo bet kokio jūrinio produkto kvapo.

Tai va taip va. Ir šiaip, Kalėdos man yra poilsio šventė. Gal reik eit toliau miegot. Ryt tvarkytis, lankyt visus, mokytis enzimologiją...

Zaulia atostogose ir keistos mintys.

Išvažiavom į rudenėjančius Druskininkus.
Iš to gautos išvados ir pastebėjimai:

1. Pirmą vakarą ištiko nerimo priepuolis, kad nieko nedirbu ir kad sekančią dieną į jokį darbą neisiu.
2. Antrą dieną ištiko nihilizmas. Aij, nu ir nereikia, nieko nerašysiu. Pramigau pusę dienos ir ėjau pasivaikščiot.
   
3. Trečią dieną pradėjau pilnu tempu atostogaut. Vonios, masažai... Mrr. Vakare pabandžiau dirbt, usb raktas mane išdavė, kažkas viršuje apsaugojo mane nuo darbo. Pasiputojau, toliau nedirbu.
   
4. Šiandie vis dar mėgaujuos, nors palaikiau pirštą ant laboratorijos pulso. Susiskambinom su Romučiu, aptvarkiau paštu gautus darbinius laiškus, neatsimenu, antradienis šiandien, ar trečiadienis. Vis dar gerai. Hm... Gal parašyt ką nors iš ataskaitos..?

Užtat pasiekimai - vėl pasivažinėjau dviračiu. Druskininkai yra labai geras miestas durniems wanabe-dviratininkams. Jokių posūkių, lygus kelias be kliūčių, įkalnių ir nuokalnių. Nes pasukt ar apsisukt aš nemoku ;)
Einant vakare temstančiu parku, pasipiktinu, kad iš akių arba akinių nedega jokios šviesos. Rimtai per daug mašiniuku važinėjuos...

Va. O šiaip esu kvepianti ir skani. Galit pavydėt.
Ir mano sprandą išmasažavo iki mielinės tešlos minkštumo.