Zaulia atostogose ir keistos mintys.

Išvažiavom į rudenėjančius Druskininkus.
Iš to gautos išvados ir pastebėjimai:

1. Pirmą vakarą ištiko nerimo priepuolis, kad nieko nedirbu ir kad sekančią dieną į jokį darbą neisiu.
2. Antrą dieną ištiko nihilizmas. Aij, nu ir nereikia, nieko nerašysiu. Pramigau pusę dienos ir ėjau pasivaikščiot.
   
3. Trečią dieną pradėjau pilnu tempu atostogaut. Vonios, masažai... Mrr. Vakare pabandžiau dirbt, usb raktas mane išdavė, kažkas viršuje apsaugojo mane nuo darbo. Pasiputojau, toliau nedirbu.
   
4. Šiandie vis dar mėgaujuos, nors palaikiau pirštą ant laboratorijos pulso. Susiskambinom su Romučiu, aptvarkiau paštu gautus darbinius laiškus, neatsimenu, antradienis šiandien, ar trečiadienis. Vis dar gerai. Hm... Gal parašyt ką nors iš ataskaitos..?

Užtat pasiekimai - vėl pasivažinėjau dviračiu. Druskininkai yra labai geras miestas durniems wanabe-dviratininkams. Jokių posūkių, lygus kelias be kliūčių, įkalnių ir nuokalnių. Nes pasukt ar apsisukt aš nemoku ;)
Einant vakare temstančiu parku, pasipiktinu, kad iš akių arba akinių nedega jokios šviesos. Rimtai per daug mašiniuku važinėjuos...

Va. O šiaip esu kvepianti ir skani. Galit pavydėt.
Ir mano sprandą išmasažavo iki mielinės tešlos minkštumo.