2011 m. vasario 28 d., pirmadienis

Žemas balsas

Mano balsas lengvai duslus, žemas ir ne visai atpažįstamas. Kas per žiema, taip užsitempusi, tokia sunki.

Bėgte šimtai darbų. Padėti mažosioms kolegiukėms, sureguliuoti dėdulę H., perdėlioti užsakymus.
Užtat vakare bus plikyti sausainiai su sviestiniu kremu.

Noriu į kokią nors šalį, apie kurią neturiu jokio įsivaizdavimo.

2011 m. vasario 27 d., sekmadienis

sniegenos obelyje

Prie namo kampo ant sniego ledo rutuliukai, o antaninėje obelyje tupi dvi papurusios sniegenos.
Paukštiena, apkepta su saldžiu apelsinu ir raudonėliu, jogurtinės agurkų salotos. Imbieras, kad gerklės neskaudėtų ir rytmetiniai džiaugsmai.

Kaip gera kvėpuoti, mylėti ir turėti nors kelis ramius mirksnius. Šypsojimuisi, pasivaikščiojimams. Šilti džiaugsmai.

Dar va jei nusnūst suspėt...

2011 m. vasario 25 d., penktadienis

Tango square

Čiaudau ir pypsiu, visgi užsikrėčiau nuo mažųjų kolegiukų. Bet nieko, visai dar smagiai taip, dar nenušašau.


Lieju ataskaitą ant popierių, dažau sidabru ir mąstau apie arginino įtaką refolduojant smarkiai hidrofilinius baltymus. Su dėdule H. užsidegame idėja apie taškines mutacijas, telieka sugalvoti, ko mes norime.

Verbenos ir karčiojo apelsino arbata geram miegui ir purūs blynai su šaldytom vyšniom vakarui.

2011 m. vasario 22 d., antradienis

saulėkaitoje

Mmm, gaila, kad ne visad mano gera nuotaika, entuziazmas ir "taigi viskas dabar gerai ir aišku" sutampa su dėdulės tokia nuotaika. Nors... Jis turbūt visgi pesimistas moksliniais klausimais.

Susidėliojau tinklinį eksperimentą, vakar visa nevalgius atšuoliavau kiaurą dieną, šiandien irgi, be proto dar daug darbų. Ligoninė, parduotuvė, vakariniai maistai. Močiutė ketvirtadienį namo. (palaistyti gėles, o Die!)

Mažoji darbinė kolegė užvaišina eklerais, niurkdama visa suvalgau palaimoje. Pasiilgstu studentų per pusę savaitės, bet jau rytoj.


Moku murkti kaip katinas, ir džiaugiuosi, kad pusę dienos tupiu saulėkaitoje.

2011 m. vasario 20 d., sekmadienis

Lengviau

Keista. Rodos, net tvarkytis norisi, judėti, mąstyti.
Pečiai neužgulti ir lengviau kvėpuojasi.

Kapoti migdolai ant Brie sūrio ir šaldytos vyšnios, nešlifuoti ryžiai sriuboje, skrudinta duona. Dar noriu garintų rūgščių obuolių su kuo nors sūriu. Čedaro sūrio gal?

Dovanoti gvazdikai ant palangės, šiluma ir jaukumas visą dieną. Pradėjau išsimiegoti.

Une robe rouge d'hiver dans ma tette

2011 m. vasario 19 d., šeštadienis

alkis

Alkis visoks. Godi. Ir valgyt, och kaip noris. O svoris tik dingsta.

"Tu mane nuprauski savimi,
Savo lūpom tu mane pagirdyk"


Dirbti, aišku, tingisi jau šiandien. Bet vakarop laukia svogūnų pyragas, ryt turbūt naminė mūsų duona, kepta paprasta vištiena.
Ir gal netgi nereikės to rankinio lazerio sūkoms į kojas šaudyti, kurį siūlo Nazgulis, o gal gi mes čia visai mielos ir pūkuotos.

O taip tai visa diena tokia:

2011 m. vasario 18 d., penktadienis

Trečia nakties

O šiaip tai, aš pasidžiaugiau užvakar, kad nebeprabundu trečią nakties iš nerimasties.

Rodos, taip.

2011 m. vasario 17 d., ketvirtadienis

Išsitiesti

Pajutau, kad einu išsitiesus. Ne skubomis, ne persisukusi, o ramiai ir išdidžiai.

Rytinė upė kvėpuoja moja moja dvaselėmis, kylančiomis iš neužšalusių kampų, ledas pakrantėse susišiaušęs it snieginių dinozaurų nugarėlės, saulėkaita ir kietas sniegas su rogučių vėžemis.

O gal gi tai? Viskas? Turbūt. Su laiku nebeliks net pykčio, viskas išnyks.

Naminė duona namus užkvėpino, miego likučių trūksta, šiek tiek netvarkos ir nešvarus kilimas, bet viskas gerai, viskas gerai.

2011 m. vasario 15 d., antradienis

lūžiai ir įskilimai

Rodos, persilaužiau, persapnavau viską, sunaikinau laišką, beveik išsimiegojau.

Beveik iš karto galiu juoktis ir šypsotis, muzika vėl galvoje, truputį darbai bėgte, bet viskas visai neblogai.

Sviestiniai sausainiai sables, plekšnės vakarienei, naminiai duoniukai rytoj iš nepaklusnaus raugo, o kur dar keptas sūris ir naminiai makaronai?


Įkvėpt iš naujo, suprasti naują pradžią. Nepražiopsoti.

2011 m. vasario 13 d., sekmadienis

poilsis bėgant

Palubės lempa tvinkčioja nuo pirštų dideliame arbatos puodelyje, o po vokais susikaupia lipnūs galvos skausmo likučiai, karštis ir nuovargis. Nuo šalčio įsiskaudę pečiai.

Ir mane suvynioja, užkloja, prabundu nuo besiveržiančios pro palėpes langus saulės, nuo žvilgančių snaigių, išsimiegojus.
Pilkoji zylė lesykloje, smilginis strazdas raugerškyje. Po to bėgte dar į ligoninę, truputį nerimasties, truputį juoko.

Vis dar kur nors skauda. Bet sveikas protas truputį susidėliojo, įkvėpti gaunasi ir turbūt galima normaliai pradėti dirbti, sudėlioti paskutinius puzlio kampučius, aprašyti viską, suklasifikuoti, perdėlioti mėgintuvėlius, sugalvoti chimeriukams pravardes.

Pailsėjau. Minkšta. Ir labai labai snūdi.

2011 m. vasario 11 d., penktadienis

vasaros dienos

kur tie namai?

Klausausi muzikos ir iš lėto tvarkausi. Neleidžia man išsimiegot, išsigulėt, kad nukristų tos kelios laipsnio dešimtosios, kurios verčia virpėti ir rausti skruostus. Skambučiai, reikalai, klausimai, nerimai.

Gal ir aš nebemoku ilsėtis.

Ir kartais pagalvoju, kad praeitis net neegzistavo, kad visa tai tik skaidrūs burbulai galvoje. Praeis ir šis vakaras, gal nuvažiuosiu į Paryžių, gal į Stokholmą, gal pasivaikščiosiu visiškai viena, savo ritmu, savo lėtumu.

oh it's just a blue mood.

trupinėliai

Trupinėlis sąžinės graužimo. Bet močiutė ligoninėje, viskas bus gerai, viskas bus gerai.

Geri ir ramūs vakarai. Šypsuliai. Dabar dar išsimiegot, pavalgyti ir pailsėti.

Ir gal ką nors iškepti, varškės tešlos picą, duoniukus su čiobreliais, gal netgi kokį pomidorinį salstelėjusį padažą su kruopele cinamono.

2011 m. vasario 9 d., trečiadienis

cukraus vatos dubuo

Violetinės tulpės ir švieži narcizai. Audros debesis prieš saulėkaitą. Knygos pabaiga, alkis, skaudantys sąnariai.
Nerišlūs sakiniai.

Studentės džiaugsmingai sako, kad viskuo pasirūpins, kad sirgčiausi sau ir nesirūpinčiau, o jos jau padarys ir 227 chimeriuką, ir bankus. Mąstau, kad gal čia dar kažko paklausti jų, kaip kitas chimeriukas užaugo, bet... Didelės mergos, susitvarkys.

Rankų nepakėlitas, kaip sako Yshtabi.

Dar būtų gerai maistas į lovą.
O pirštų galais sugaudau šilumą ir miegą, blakstienų kraštais...

2011 m. vasario 8 d., antradienis

šaltos pėdos

Močiutei priepuolis, drebančios rankos, panika, greitoji, ir vėl viskas tvarkoje, tik mano miegas, mano miego trupinėliai, atsiremiu į šiltą delną visu veidu, atsidūstu ir užmiegu.

Pėdų įšalas, amžinas, nesušildomas, temperatūra, katedra sako, kad gal nevesk paskaitos, gal nereikia, mąstau, kad per dvi dienas visgi tikrai gal nepasveiksiu, tik atkrisiu.
Vidinis darboholikas urzgia.

Vėjo gūsiai mano galvoje.
Seniai ieškotą ir tik galvoje girdėtą melodiją pavagia. Turiu kitą, kurią kartais niūniuoju, n'il est beau, n'il est riche.
Vis dar nesinori valgyt.

2011 m. vasario 6 d., sekmadienis

nespalvotas

Blizgioje saulėje ilgi šešėliai tįsta tarp medžių, ant apledėjusio sniego, iki kitos Neries pusės, žalsvo ledo ir skaudančios gerklės gilumos.
Viskas atrodo beveik nespalvota. Neigiamo ryškumo saulės atspindžiai, pilki medžiai ir juosva upė. Kaip crossprocesinta juostelė, su apšviestais krašteliais, kai uždedi plačiakampį objektyvą Dianai.

Noriu balto vyno ir keptos lašišos.

Jau taip reikia pavasario, taip norisi šilumos, naujų paukščių ir nebegeliančių pečių.

2011 m. vasario 5 d., šeštadienis

suknelės

Pilka liemenuota raukta suknelė-sarafanas ypatingoms progoms ir pūkuota megzta oranžinė - šilumai ir jaukumui. Net nesinori nusivilkt.

Vėl nebenoriu valgyt.

2011 m. vasario 4 d., penktadienis

švelnus šalavijo kvapas

Kai vėlai vakare sugalvoju išsimaudyti (išsimaudyti, o ne nusiprausti), mirkstu su knyga šalavijo kvapo vonioje. Kanapių kūno kremas.
Taip be proto pavargau, tiek visokių nesąmonių, skubėjimų, bet viskas aišku galų gale. Perdaryti vieną chimerėlę arba susirasti ją ant lentynos. Ir viskas, visi ramiau dirbs.


Pribūriau duonos raugą. Dabar kantrybės. O tuomet čiobrelių bandelės ir šviesi plikyta duona su saulėje džiovintais pomidorais. Gal pavasaris taip ateis?

2011 m. vasario 3 d., ketvirtadienis

nauji

nauji metai ir juodas katinas ties durimis.

aštrus buljonas su imbieru ir kokoso pienu, slogai ir peršalimui.

miško žvėrys Sartuosna.

pratempt dar kelias dienas iki ligoninės.

laužo kaulus.

neverkti.

Bet bent jau tyliai ramūs rytai, iš lėto pabundant, kalbantis ir šypsant. Planai į ateitį. Gal aš ir springstu, vargstu, siūbuoju, bet viskas gerai. Tiesiog pavargau.
Gal sviestinių trapių sausainių?

2011 m. vasario 1 d., antradienis

bangos

Pervargimas iškyla nedidele temperatūra.

Baltymistai burba, kad chimerėles galėjom ne sunkvežimiu atvežt, o po vieną padavinėt. Na bet čia jau mūsų specifikos. Per nuovargius šypsomės ir naujus darbus planuojame.

Viskas į gerą klostosi ir labai mąstau apie vieną laisvadienį.


Baltymai karoliukais byra.