Blizgioje saulėje ilgi šešėliai tįsta tarp medžių, ant apledėjusio sniego, iki kitos Neries pusės, žalsvo ledo ir skaudančios gerklės gilumos.
Viskas atrodo beveik nespalvota. Neigiamo ryškumo saulės atspindžiai, pilki medžiai ir juosva upė. Kaip crossprocesinta juostelė, su apšviestais krašteliais, kai uždedi plačiakampį objektyvą Dianai.
Noriu balto vyno ir keptos lašišos.
Jau taip reikia pavasario, taip norisi šilumos, naujų paukščių ir nebegeliančių pečių.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą