Močiutei priepuolis, drebančios rankos, panika, greitoji, ir vėl viskas tvarkoje, tik mano miegas, mano miego trupinėliai, atsiremiu į šiltą delną visu veidu, atsidūstu ir užmiegu.
Pėdų įšalas, amžinas, nesušildomas, temperatūra, katedra sako, kad gal nevesk paskaitos, gal nereikia, mąstau, kad per dvi dienas visgi tikrai gal nepasveiksiu, tik atkrisiu.
Vidinis darboholikas urzgia.
Vėjo gūsiai mano galvoje.
Seniai ieškotą ir tik galvoje girdėtą melodiją pavagia. Turiu kitą, kurią kartais niūniuoju, n'il est beau, n'il est riche.
Vis dar nesinori valgyt.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą