kur tie namai?
Klausausi muzikos ir iš lėto tvarkausi. Neleidžia man išsimiegot, išsigulėt, kad nukristų tos kelios laipsnio dešimtosios, kurios verčia virpėti ir rausti skruostus. Skambučiai, reikalai, klausimai, nerimai.
Gal ir aš nebemoku ilsėtis.
Ir kartais pagalvoju, kad praeitis net neegzistavo, kad visa tai tik skaidrūs burbulai galvoje. Praeis ir šis vakaras, gal nuvažiuosiu į Paryžių, gal į Stokholmą, gal pasivaikščiosiu visiškai viena, savo ritmu, savo lėtumu.
oh it's just a blue mood.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą