kas gi mus ištiko

truputis nuovargio, nevilties ir suvokimo, kad nieko nepakeisiu, kad nieks nepasikeis, kad dabar tik sukąst dantis ir tebelieka.
Malšinti viską vaistais, atbukti ir suptis rutinoje. Ką nors sugalvot su ta skausmo klinika ir savo laiku.

viskas praeina. arba ne.

on the bright side, serpina gavosi, diserio darbai pribaigti, dabar tik prisėst ir parašyt viską, ir dar aš materialiai atsakinga už visą šitą šaraškino kontorą, kad jus kur, aš visai to nenoriu.


meh.

įsimylėjėliai

pernelyg nuogi,
pernelyg apsikabinę, pašiaušta
siela lyg žvirbliu, tupinčiu ant peties.

Akis semia saldi kvapni arbata, o batus - pavasarinis lietus.
Siela lyg baugštus paikas paukštis, ūbtelintis vėlyvą vakarą ar vidury nakties mažyčiu išgasčiu. Ir siela kaip kailinis šermuonėlis, snūdus, kamuolinis, rūpesčiaujantis.

Susikeičiu pirštų galiukais. I feel a little blue.

(geros darbinės naujienos dešimčiai metų į priekį puikiai turėtų nuteikti, bet aha aha, išgirdom, pasidėjom, toliau dirbam, kažkada pasidžiaugsim)

Would you believe?

I'm certain it happens all the time.

Pasiklystu mieguose ir nuovargiuose.
Ir tai praeis.

Tango square

Čiaudau ir pypsiu, visgi užsikrėčiau nuo mažųjų kolegiukų. Bet nieko, visai dar smagiai taip, dar nenušašau.


Lieju ataskaitą ant popierių, dažau sidabru ir mąstau apie arginino įtaką refolduojant smarkiai hidrofilinius baltymus. Su dėdule H. užsidegame idėja apie taškines mutacijas, telieka sugalvoti, ko mes norime.

Verbenos ir karčiojo apelsino arbata geram miegui ir purūs blynai su šaldytom vyšniom vakarui.

Så mycket regn och blåst

En lugn och molnfri kväll i slutet av april kom Snusmumriken så långt norrut att snöfläckarna låg kvar på nordsidan.

Så mycket regn...

Ir dar labai daug galvoju apie mamą pastaruoju metu.

Ilga ir keista savaitė.

androidas ir gervės

Kaip baisu suprast, kad aš nesiilsėjau jau daug metų. Tiesiog va taip - atostogų gal ir turėjau, bet apie poilsį šnekos net nėr.

Miegoti ir prabust nuo klykiančios gervės. Kvepėti miegu, o ne nuovargiu.

Nieko neveikti beveik kiaurą dieną.

Sugaudau rytinius rūkus drėgnais voratinklių lopšiais pievoje, suskaičiuoju po stogo kampu gyvenančius šikšnosparnius, išbaidau visus buožgalvius. Rasa ant pirštų, rausvi debesys, dvigubi horizontai virš miškų.

Pavalgiau, išmiegojau, pailsėjau. Kaip keista. Ir gera.

my heart is beating like a jungle drum

Kojas skalauja Štrauso valsai, Šopeno etiudai ir Ximena Sarinana.

Besikaupiantis lietus apsunkina galvą.

Ryte pritrūksta to mažo žiupsnelio miego. Smilginio strazdo jaunikliai traška ir čeža, viena akimi stebėdami mane, bešluojančią smiltingą takelį.

Neramiai miegu, rytiniai šeštadieniniai skambučiai iš darbo, per šviesios naktys... Įsiveliu plaukuose, frotiniuose užklotuose, mieguose ir pirštuose.
Gal va, ryt... pailsėsiu. Vakarop.

i'm so glad to have you and it's getting worse

Ah nu.
Darbadienis nukankino iki negalėjimo, su visokiais "įkaitusiais iki raudonumo skandalais", "tik paskubėk, gerai?" ir "kur tu, po velnių, buvai prapuolus?!".

Septintą vakaro visgi nesusilaikiau ir pasiunčiau velniop tarpinį direktorių. Kaip te, Romutis sakydavo? "rado beždžionėlę, kurios letenėlėm žarijas žarstyt"...

Trečiadienio susirinkimas kelia lengvą siaubą, bet tai tik dvi valandos. Ką man gali padaryt? Aprėkt?.. Ah nu.

Užtat pripasakojau vaikams apie vienos baltymo molekulės foldingo kinetikas, trečios kartos rekombinantinius vaistus, 3D soft X ray tomografiją ląstelėms... Finliandija tik saldainių nanainių pavidalu. Parvežiau papeikimo ir pagyrimo ženkliukus, dabar pešasi studentai, katras kuriam teks...

Suomiški traukiniai netikri, ir tdn tdn nedaro...

O šiaip.
Gyva.
Ir netgi šypsausi.

Byrėti.

Papaišiau ant to šilko. Nežinau, bent jau šiuo momentu man tas šedevras nepatinka. Bet jau atėmė, kad labai gražu ajajai.

Ir kažkaip netikėtai subyrėjau vakarop. Gal keli mėnesiai nuovargio suveikė. Kažkoks beviltiškumas ištiko. Dėl smulkmenų, dėl visiškų įsivaizduojamų smulkmenų.
Keistus įspūdžius, trapias viltis suvyniojam ir paslepiam. Giliai. Ir kam gi to reikia...

Skaitinėju apie spalvotus nusipirktus sportbačius, kažkieno skalbimo mašiną ir kamščius iš korporacijos link centro. Kur ta riba, tarp menamo ir tikro?

Nors viskas turbūt gerai, mm?

Nereikia

Na nereikia man raminamųjų, kaip čia man pasiūlė, man pasigyrus kad vis dar norisi daužyt lėkštes arba ką nors nušauti. Nagi tai tik žodžiai, šiaip tai mano įniršis ramus ir tylus.

Labiausiai tai norisi miego. Rytinis chronotipas, nuo darbo pradžios jau praėjo 5 valandos, nuo pabudimo - šešios. Pusė smegenų mąsto apie klonavimą, kita pusė klykia apie miegą. Šaltas vanduo nepadeda. Sukiščiau visą galvą po kranu, bet po pusantros valandos ateina vadybininkai. O gal spėtų išdžiūt plaukai?..

Ok. Einu paplanuosiu čia vieną tokį gudrų klonavimą. Kaip gaila, kai fizinis aktyvumas su protiniu nesinchronizuojasi.

Ak, duotų man kas nors sofos kampą...