Kas?

Vos grįžus, gerklę apkabina lengvas gniaužulys, kurio neatlaisvina ir pieniškas oolongas, užkandamas saldžiomis kriaušėmis. Turbūt visgi peršalau.

Sava lova įsiurbia net čponktelėdama, ir man labai sunku atsikelt. Ne tai, kad būčiau labai pavargus. Namie jaučiuosi.

Porcelianinis liūtukas iš Prūsijos gamyklos ant palangės jaukiai susivyniojęs į voratinklius, šalia mano blondiniškų sruogų stikliniame indelyje. Aš tvarkausi, dėlioju senovinius žiedus ir auskarus, jūros akmenėlius ir custom-made cheminius indelius. Die die, kiek čia dulkių.

Prie lovos murakamis, haiku knygelė ir vis dar nekyla rankos papiešt truputį. Imbierinės sriubos ir draugų, ačiū. Kas nori su manim šiandien pasikalbėt?