Les temps sont durs pour les rêveurs.

Jonas visai neseniai priminė būtent šią interpretaciją.

Rašau laiškus, vis pasižiūrėdama į juodą langą.
Ir kartais, žiūrėdama veidrodin, skausmingai suvokiu, kad darausi vis labiau panaši į savo mamą. Tas jausmas, kai veidas veidrodyje darosi nebepanašus į tave - bet ne nepažįstamas, o tavo mirusios mamos veidas.