Persiskaitau Avies įrašą apie mumius ir pabaisas, ir pagalvoju, kaip šįmet ateina ruduo.
Baltu smulkiu piešiniu ant rudo vyniojamo popieriaus ir prisiminta sena muzika iš Paryžiaus laikų.
Kardamono kvapu ir medinių sudedamų kėdžių tarškėjimu ant terasos tolimam Vilniaus užmiestyje. Pernokę alyviniai obuoliai, šlapi ir su žolių šapais. Hamaku tolimiausiame sodo kampe ir šalikais šalikėliais.
Kai viskas spalvotai kvepia.
o šiaip tai buvau korporacijoj. Ir ryt-poryt po pusdienį ten sedėsiu.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą