Rytas prasideda gerokai vėlai.
Įkvėpimas ir žaižaruojantis sniegas, iškvėpimas - kaip mėtų arbata.
Mes einame kaip fėjų vaiduokliai tramvajų bėgiais, ir renkame tūkstančius žodžių į kiaurus maišelius.
Noriu dar pamiegot ir vakare į Blusynę. Nedirbsiu aš sekmadienį, et, nereikia...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą