Ofiso sekretorė juokiasi nuoširdžiu skambančiu varpelio juoku ir sako, kad mane myli. Myli beprotiškai vien už tai, kad aš moku velniop pasiųst mūsų bendrą priešą. Negaliu pasigirt, kad man tai sekasi labai lengvai, bet telefonu aš galiu būt stipri. Aš turiu savo darbų.
Iš korporacijos praneša, kad prieš du mėnesius mano atostogų prašymo negavo ir formaliai aš neatostogavau. Ir ką man daryt tokiu atveju, m? Slapčia tikiuos, kad nieks atbuline data nieko neformins, ir aš turėsiu papildomą mėnesį ;)
Apima nenumaldomas noras nuskrist į Stokholmą, kol dar šilta, kol saulė žaidžia ežeruose ir šiluma alsuoja nuo grindinio... Tuomet mąstau, kad kažinkaip galėčiau gimtadienį švęst Helsinkyje, tereikėtų keliom dienom anksčiau į konferenciją išvažiuot. Ir taip nagai niežti nusipirkt bilietus ir rytoj, poryt išskrist. Kur nors.
Šiandien gersiu to skaidriai gaivaus balto vyno Blusynėje, tabaluosiu kojom ir pletkinsiu. Ir gal Sato Boy su ryžiais, m?
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą