Išmirkstu visokiuose citrusinių vaisių aliejuose. Negyvosios jūros purvas, kvepiantis druska. Išmirksta pirštas, ir aš galų gale nugraužiu tą negyvą mėsą nuo nudeginimo. Ausinėse baltas regis.
Valgau tris kartus dienoj, kas yra milžiniškas pasiekimas. Netgi pusryčiai.
Važiuodama krantine dviračiu, klausaus prancūziškai-rusiškos akordeono muzikos, dieve_mano_koks_internacionalas. Čiurna ir meniskas man primena, kodėl gi aš nesivažinėju dviračiu.
Grįšiu kažkada. Aš gyva. Visaip kaip tingiu, net piešt. Telefonu neatsiliepiu.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą