Šaltomis basomis kojomis vaikštinėju ir bandau susipakuoti dešimčiai dienų. Quest for strong ones.
Pradeda atsilupinėti negyva mėsa nuo pirštų, nudegintų skystu azotu. Neskauda, bet itin erzinantis jausmas.
Raktas į šiaurę slypi nemigoje, garsai glosto stuburą. O naktimis šviečia žvaigždė, žvaigždė be priežasties. Ir nors svaigsta galva, skraidysiu kaip Čkalovas.
P.S. Avis nusiskuto kaip tik tada, kai ir man sukosi ta pati mintis. Rudeniop, rudeniop, aš dar pagalvosiu, nes juk jau jūs nei vienas nebeatsimenate manęs skusta galva...
2009 m. rugpjūčio 5 d., trečiadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą