laisvadieniai

- Taip, klausau, Saule.
- Em, laba diena, Profesoriau. O aš norėčiau dviejų laisvadienių po Joninių.
- ... (praeina kokios 10-15 sekundžių, taip, aš skaičiavau...). Gerai.
- Tai aš ten popierius sutvarkius, studentų nebus...
- Gerai gerai, visogero.

Dar jei aš nustočiau iš to nuovargio keiktis ir patikėčiau, kad tikrai turėsiu 5 dienas iš eilės laisvas... oh oh.
Ir nė lašo suirzimo šefo balse, kaip nuostabu. Supranta jis. Kartais. Labai labai retai. Bet turbūt ant manęs jau matėsi, kad dar savaitė, ir grėstų masinės žudynės, landšafto specialistų genocidas, kalio cianidas Vilniaus geriamame vandenyje...

Pats jis darboholikas ir kitų negaili. Bet kadangi net jo asistentas šią savaitę nusimuilina vieną dieną, sekretorė išvažiuoja į šiltus kraštus, tai turbūt susitaikė su neišvengiamumu.

Nu kada ten tie tapymai ant šilko, pyragų kepimai ir ėjimai į parodas? Aš gal netgi pabūsiu miela šią savaitę.

(ir man tikrai pedagoginė patologija. Rytinė kava darbo virtuvėlėj. Rankose - biotech žurnalas. Skaitau apie krizės įtaką vaistų kainoms, apie reguliacijos griežtumą ir kaštus. Ir galvoju - o, va šitą reikės papasakot, kai skaitysiu paskaitą apie patentus ir klinikinius tyrimus, bus kaip antras požiūris...)