Britas inžinerius, vos išėjus Romučiui, iš karto pradėjo dainuot pats sau. Gaila, kad siurblys ūžia, ir nesuprantu ką jis ten sau niūniuoja. Atsipalaidavo, pradėjo šypsotis ir rečiau vaikšto rūkyt. (turbūt Romutis jį užkniso;))
Studentai, savo ruožtu, mano blogo (dėkuidie) neskaito. Todėl grėsmingo liepimo nesiartint prie laboratorijos, kol aš neatsigausiu, irgi neperskaitė. Iš to seka, kad šiandien ryte beveik visi ir susirinko. Negaliu sakyt, kad tai jau taip blogai. Faini jie. Tik būtų gerai, kad man dar nereikėtų galvot už keturis studentus.
Miegojau daugiau nei 10 valandų, ir vis tiek visa apsiblausus.
Brunhildos daužo bliūdžiukais į grindis, rėkia, dėmesio reikalauja, o aš sėdžiu ir sudarinėju disleksiškus darbų sąrašus. Rytoj. Rytoj visko imsiuos. Šiandien gal kokią mokslinę knygą apie farmakokinetiką paskaitysiu.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą