Beprasmybės suvokimo desperacija

Dienos nuotaika prasidėjo frazėmis iš proz blogo:

Tai beprasmybės suvokimo desperacija. Kad ir kiek malšintum ją tariamai prasmingais darbais, nemirtingais meno kūriniais, intelektualiais blizgučiais ar atvirais pokalbiais. Kad ir kiek stiklelių jos gerklėn supiltum. Kad ir kiek stiklų į jos venas įrėžtum. Kad ir kiek eilėraščių jai prieš miegą sušnibždėtum. Vienintelis nemirtingas padaras šioj planetoj. Devyngalvė hidra, ataugančiom galvom. Suknistas mitologinis personažas, kur kas realesnis už visus mūsų išsigalvotus mokslus, tiesas ir dėsnius.

Darbe nuo 7:00, jau po susirinkimo, užsikroviau popierius, bet lyg ir pabaigsime su visais tais projektais. Dar korporacijon nulėkt, dar popierizmai bum bum bum.

Vakar po Cathy parodos, išgėrus ledų braškinio kokteilio netikėtai susisuko galva ir užpuolė nykumas ir liūdesys. Tikrai tas svaigulys ne nuo Moet Chandon šampano per šefo jubiliejų, ir nykuma ne nuo raudonų ikrų tuščiame skrandyje.
(Vėl prastai valgau. Karšta.)