Noriu miego. Ir daugiau nieko.
Nu dar stebuklo niekučio. Čia toks maistas iš vaikystės.
Sapnavau išmestąją studentę paryčiais. Kad daro poliakrilamidinę DNR forezę horizontalios forezės aparate, ir tas gelis siūbuoja liūliuoja. (Ok, supras tik klonuotojai, bet wtf).
Ir dar man lengvą siaubą kelia Lietuvos biotechnologijos verslo ypatumai. Čia apibendrinus. Bet kurgi dėsies žmogus, jei užsienin bėgt nesinori?
Dėdulė Prarabas aka Mikė Pūkuotukas-Rževskis sakė, kad man ištekėjiimo meto limito nėr. O va Romučiui dar reik palaukt iki 33-jų metų amžiaus. Su tokiu šefu turbūt ir tegali išgyvent juokaudamas kaip dėdė Prarabas. Pasikeikiant.
2008 m. gruodžio 4 d., ketvirtadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą