Bakterijų ganymas, pagoniškos apeigos ir amazonės randas

Šiandien supažindinau Romutį su čiabuvių bakterijų pagoniškais papročiais. Parodžiau, kaip vykdoma mano mielų bakterijų sielovada. Stebėjome nuostabų vidurvasario paprotį „ugnies žiedas“, pro kurį, dainuodamos jodelei tirolietiškai, bakterijos neria tiesiai į pirmykštį buljoną. Tiesiog bakterijų Kupolė – gavo šilumos, šviežio oro, laužą, maisto ir alkoholio (atitinkamai +37⁰C, pO₂ 20 %, minėtasis ugnies žiedas, mielių ekstraktas ir švarus spiritas). Užaugo didelės, riebios ir laimingos.

Ok, nekreipkit dėmesio, per ilgas darbadienis gavosi... Nors taip pasilinksminam. Ugnies žiedas Romučiui pasirodė visgi pagoniška egzotika, lengvai nusvilo pirštus, bet visi gyvi ir sveiki. Dienos frazė iš šefo – „Nors kažkas sukasi, sveikinu“.

Išpuolė man čia šiom dienom su senais pažįstamais pankais, ehm, vakarot. Sublizgėjo savo erudicija ir mano C dydžio papų problemą įvardino kaip amazonės randą. Aš jums pasakysiu taip – gal amazonėms ir lengviau lanką įtempt, netrukdo... bet gi skauda. O prarasti tris mėnesius aktyvaus šaudymo... nu gal žiemą apsiformindavo moteriškės ;) aš vėl blevyzgoju? Bet kokiu atveju, siūlus ištraukė, gyju, viskas ok.

Savaitgalį pirmą kartą dalyvausiu vestuvėse. Ahm. Išvažiuojamasis tūsas į kažkokią sodybą.

Ir Romutis pasiūlė nusipirkt vyriškų vitaminų. Ech, mielasis, tamsta subtilus kaip krentanti mergaitiška pusplytė... Tu geriau primink man, kad aš tuos vitaminus išgerčiau, kad ir darbe rytais...