namo, namo.

Po savaitės malimosi tarp ofisų, univero ir korporacijos, 7:20 ryte atsirakinau duris ir surinkau signalizacijos kodą. Atsidusau su palengvėjimu.

Namie. Su savo keliolika šaldytuvų, laminariniais boksais, distiliuoto vandens sistemomis. Mano miela laboratorija.
Ir kaip nesuprasi vieno korporacinio kolegos, kuris ramiai padirbt per atostogas bėga į savo kabinetėlį korporacijoje.
O dabar ausinės, susitvarkom tuos projektų aprašus, užsakome reagentus ir gal diena netgi praeis sklandžiai.
Kaip gera namie.

Rytinė kava @11:30 am ir tikri vyrai laboratorijoje

Taip taip, mano laboratorijoje ir vėl remontiniai darbai. Porą aparatų išveža, montuoja baldus, prijunginėja vandenį..
Ta proga rytinė kava mane ištiko tik pusę dvyliktos. Santechnikai išlėkė pirkt veržlių, prarabas paskambino ir berods jau apsiramino ir aš galų gale galiu prisėst ir pagalvot apie būtinus reikalus.

Dienos įžvalgos, savo ruožtu, yra apie tikrus vyrus:
- kurie nepasiduoda susidūrę su pirmu sunkumu ir išbando krūvą siurblių ir žarnelių, kad tik išpumpuotų vandenį iš aparato.
- kurie nepataiko tą išpumpuotą vandenį išpilt į kriauklę. Didelę kriauklę. Iš patogaus plastmasinio kibiro. Grindys plaukia.
- tačiau atimantys iš manęs šluotą ir viską patys sušluostantys.
- gerdami kavą pasakoja man linksmus nepošlus anekdotus ir tyliai lengvai besityčiojantys iš mūsų šefo. Kuriam žmona ir dukra medikė uždraudė valgyt šokoladą ir gert kavą. O aš galvoju, ko taip greit nyksta šie produktai mūsų virtuvėlėje, net kai nėr studentų...
- išvažiuodami su priekaba nuskina kiemo žibintą. Tokį nedidelį... Nelabai smarkiai. Skaniai nusikeikia, grįžta grąžto ir sutvarko žibintą. Plius valanda? Nieko tokio, užtat viskas tvarkoj.

Kodėl turiu nuojautą, kad dienos nuotykiai dar tik įsibėgėja?

sanity ways, Džino sindromas ir pilnatis

Kai pilnatis ir aš ant susirgimo ribos, aš nekreipiu dėmesio į laiką ir išsiverdu tirštą vištienos sultinį su daug daug pipirų, imbieru, česnaku, čiobreliais ir morkom. Ir sukapoju cielą bliūdą. Pasidarau mielesnė ir geresnė. Truputį.

Romutis, savo ruožtu, patiria Džino sindromą. Prieš kelis metus jo mažoji sesutė baisiausiai mylėjo ir džiaugėsi savo tetos vilkšuniu. Kodėl? Nes nors kažkas jos klausėsi ir buvo žemiau pagal rangą. Taip ir Romučiui džiugu, kad gavo ant rankų du studenčiokus naujoj laboratorijoj, kurie yra durnesni ir jo klausosi. Kad gali pareikšt savo kompetetingą nuomonę. Good for him.

Žiūriu senamadiškus šokius ir burbuliuoju kaip ta sriubytė.

Dienos frazės iš dėdė prarabo Vasios:
- "Romai, taip taip, nevesk iki 33jų, bet paišdykauti būtina. Kitaip maskulatūra atrofuotis gali".
- "Ir tas žigalas šveicaras iš tos durnos bobelkos išmelžė kažkiek ten milijonų pinigų, tų eurų ir sėdo kalėjiman. Taigi, geriau jau už savo moterį susimokėt, nenubiednėsi. Ale jos ir moka melžt, rupūžės. Ne apie tave čia, Saulute".
(Myliu mūsų dėdę Vasilijų...)

P.S.
Les trente premières années se passent à ne pas pouvoir se réveiller, les trente suivantes à ne pas pouvoir s'endormir.

L'histoire de merde

Iš Musės gavau kelioliką knygų.

Le histoire de merde - jau tašėje, skaitysim. Klausimas - kada aš ruošiuos molekulinės biologijos egzaminui birželį? Referatas iš miRNR?

Viskas, išlėkiau studentų klaidas taisyt - pusę buferių vakar iš pasiutimo išpyliau, šiandie perdarinėju.

on board.

Pelyčių žudymo daktaras, keikūnas, freak'as gerąja prasme, darboholikas.

Welcome on board.

Kartu išgėrinėta, daug šnekėta ir pagiriotasi.
Prietaisus valysim, nuo pirmadienio.

Freaks.

parėkavau ir užteks.

Nu.
Parėkavau.

Dar gavom naują darbuotoją, bet ne Kleckienę Miamlienę. Šiaip kažinkoks apyjaunis berniukas, kiek gal vyresnis. Pirmas įspūdis pusė velnio. Pravardė kol kas nelimpa. Pagalvosiu.

Užtataigi studentų eksperimentai gerai vyksta. Ne be mažyčių klaidų ar nesusipratimų, bet viskas puikiai. Savarankiški ir iniciatyvūs, mažiai ;)

Miau miau noriu miegot, tai gal tuoj ir nueisiu.

elle a minci encore,
pour passer entre mes levres sans que je la vois,
fine averse du matin.

Aš maitinuosiu. Beveik visuomet.
Schatz, pas mane tavo dėžutė, pilna grietinės ;)

Ir dar kilo klausimas, katra žuvelė durniausia?

Tikimybių teorija

Klausimas:
Kokia tikimybė, kad išeiginę dieną užlėkusi į labę ("20 minučių, tik užsėt bakterijas") sutiksi šefą? Tuo metu, kai dėvi per pusę užpakalio suplyšusius naminius džinsus, megztukas ne visai švarus, o ant galvos mažų mažiausia penkių kėkštų lizdas-komuna?

Žodžiu, pasigriebiau pirmą pasitaikiusį chalatą, pirštais susišukavau ir maloniai pasibendravom su šefu einamaisiais klausimais.

Dar šefui išaiškinau, kad suoliukas laboratorijoje būtinas, mat aš ne viską pasiekiu. Tarkim, 5-ių litrų fermentatoriaus jungčių. O čia jau ant kopėčių siauro laiptelio nepristovėsi... Kaip tipiškas aukštaūgis, nustebo, kad kažkas nepasiekia jo akių lygyje esančių daiktų. Ir bendrai, visi plieniniai stalai mūsų laboratorijoje yra nesvietiško aukščio, kur tai matyta. Bet bile prisiginčysi su 30cm aukštesniu žmogum ;)

Išėjau studentams planų rašyt.

random

thoughts.

Norėčiau, kad kai kas tiesiog išnyktų. Tiesiog.

Dar persidirbau. Studentai, technikai, nauja moteriškė darbuotoja (ja ja!). Šefas su strategijos aiškinimu telefonu. Romutis, ištremtas nedraugingon korporacijon. Chimeriukai. Valandiniai planai studentams.

Jei aš suvalgysiu obuolį, išgersiu sulčių ir išsimiegosiu, tai gal vėl viskas bus gerai.

Egoizmo džiunglės.

Penktadalis chimeros = snukutis

Mokslinės savidžiaugos gabaliukas. Perspėjau.

Gavau idealiai gražų kataloginį PCR vaizdą, nors reklamon dėk:


kaip gražiai matosi, kaip mažėja nespecifikos ir didėja koncentracija.... O ten, tam tuščiam šulinėly, neigiama kontrolė...
Kai mane šiandien ta proga DNR juostelių audėjėle pavadino, tai visai susilydžiau.

Nu ne veltui sėdėjau, planavau, pilsčiau baisiai ilgai. Planavimas, tiesą pasakius, šį kartą pasitvirtino.

Kai kas jau yra girdėję mano šeimos istoriją apie planavimą. Tremtis, Kazachstanas. Prosenelis iš kažkur gauna kelias lentas ir nusprendžia sumeistraut bent vieną lovą, jauniausiai dukrai. Imasi paišyt planą. Braižo ant deficitinės popieriaus skiautės kiaurą dieną. Galų gale sukala kažkokį inžinerinės minties stebuklą. Lova neišlaikė pirmo atsigulimo ir sulūžo, kas sukėlė lengvai piktdžiugišką prosenelės triumfą - "Planavai planavai ir vistiek šnipštas gavosi".
Ši istorija apie planavimą kartojama kiekviena planavimo proga mūsų šeimoje pastaruosius 50 su trupučiu metų.

O planuot mūsų šeimyna mėgsta. Susirašinėt viską punkteliais, lentelėm, schemom. Brėžiniais. Ne visuomet rezultatai patenkinami. Bet bent jau planavimo procesas teikia malonumą. Man irgi.

Ta proga, kad vėl pradėjau pilstyt PCRus, užpuolė prancūziška nostalgija. Paskutinį kartą taip intensyviai, atidirbinėdama metodikas dirbau Paryžiuje. Dar man trūksta UV kambario ir marokietės mergaitės, ir visai pasijusiu savo vietoje.

Šliužas apsireiškė. Nepasiilgau. Ryt 8-ą ofise susitinkame. Vėluos ar vėluos?

Naked night comes

Nekreipkit dėmesio į pavadinimą, aš Joe Cockerio mašinoj klausaus - man tas senas krioklys labai darbinę nuotaiką pakelia.

GoogleTalk status message: Chimeros snukutis.

Klausimas:
Jei chimera susideda iš keturių-penkių dalių, o aš jau turiu pirmą - ar tai reiškia, kad aš turiu chimeros snukutį?
Atsakymas - reik tikėtis, nes kitu atveju tai būtų uodegėlė.

(čia mano eksperimentai. Chimeriniai baltymai ir jų analizė, kažkieno daktarinės tema, taip sakant)

Dar kažkada Urtė sakė, kad dienos planai studentams daro juos labai nesavarankiškais. Sutinku, bet man bent jau šiuo metu laiko gaila. Jei leisi patiems susiplanuot, tai... ehm, kaip tai mandagiau pasakius?
Nu tai ta proga prisėsiu Pankiukui surašysiu, ką jis ryt darys. PCRą pirmą kartą prasileis vaikas. Mažieji jau turi po sesijos pasirodyt, seniai jau taip tylu ir nyku.

Aš akivaizdžiai pakilime. Ar tai reiškias, kad Romučiui tuoj bus blogai?
Ir dar su fisheye kamera nufotkinau kelis gabaliukus laboratorijos. Ir Romutį. Žiūrėsim, kas gausis.

oh what a day.

Apsireiškė pusseserė, kurios nemačiau 15 metų.
Kyla klausimas - kiek aš noriu bendraut su žmogum vien dėlto, kad ji man giminė? Ir ar aš privalau pamiršti viską, ką ta pusė giminės pridirbo? Aš pagalvosiu. Išliekam mandagi, mandagi, mandagi, Zaulia!

Atėjo šefas. Romučio nebuvo - išklausiau aš. Nežinau, kiek Romučiui perpasakot apie šefo nuomonę. Nors reik įspėt. BET AŠ GI TAU SAKIAU...

Užtat rytoj, rytoj - pradedu savo eksperimentus :D Kurių jau taip laukiau.
Ir mano akys dega dėl darbo. I know it.

Kosinusai ir sinusai.

Pareiškimas mažajam kolegai Romučiui.

Mielas kolega,

Prašau, grįžkime į fazių skirtumą it kosinusas ir sinusas. Mes abu negalim būt blogos nuotaikos. Aš kaip tik bandau išsikapstyt iš pesimistinių nuotaikų and you ain't helping. Netempkite manęs už kojos žemyn, gerbiamasai.
Aš... šitą, vidinį tikslą turiu. Rimtą.

Su nuoširdžiais linkėjimais iš tunelio galo,
Zaulia.

Ir dainuos mano chimeros Nibelungų giesmę, ir lekios po 104-ą laboratoriją it valkirijos. Ir viskas bus gerai. Man tik išsimiegot truputį.

Chimeros arba fefo-ungo

Mano chimeros šuoliuoja kaukšėdamos kanopėlėm paskui dvi-cistroninę ekspresijos iniciacijos sistemą!

prašau nekreipti dėmesio. Aš šiandien studentams leidau neateit, ir prisėdau skaityt ir planuot darbus.

Skauda

Nu kas, kas, PAGIRIOS.

Bet gerai. Nepaisant to, kad studentai pabandė iš manęs išpešt ką nors neoficialioje aplinkoje, bet gavosi taip, kad sužinojau, ką šiuo metu daro vieni konkurentai, ką mąsto kiti...
Aij, nu pažadėjau aš savo bakalaurams konsultaciją prieš egzaminą.

Ir valgė jie man iš rankų vakar. Buvęs senas kolega net nustebo, kokiom aukštom ir rimtom temom aš kalbu prigėrus raudono vyno;)

Tai buvo specialybės tūsas, btw

aqun-zuoq arba mutantis mutandus

Išpuolė šiandien mūsų firmos projekto auditas.
Romutis apdairiai liko laboratorijoje. Tuo tarpu gi aš pelyju ofise prie kompo, belaukdama, kad gal gi ir manęs prireiks ten viską betikrinant...

Ta proga susigrūdau ausines, klausausi naujesnės muzikytės ir skaitau Lisabonos konvenciją. Visgi pedagogikos egzaminas po dviejų savaičių.
Nuobodu, šalta ir ima siutas.

Keista

Kai iš 5-ių vienu metu vykdomų eksperimentų pavyksta 4,5, ir niekas nesudūžta, nelūžta ir nepamirštama, darosi mažų mažiausia keista.
Kirpėja apkirpo gerai.
Šefas linksmas.
Nuo tvarkaraščio studentai neatsiliko.
Laiko paskaityti straipsnį turėjau.
Romučio neaprėkiau.
Ir šildymą įjungė laboratorijoje.
Inžinerius beveik suprato, kokių sklendžių norime.
Pirštinių sandėlyje buvo kaip tik tokių, kokių reikia.

Ir net koldūnai skanūs.
Turbūt viskas nuo mano genialaus planavimo. Nu ne veltui valandiniai kasdieniniai planai sudaryti :D

Keista...

vari-erok

Trys nesusiję ekspermentai, trys studentai, ilga ilga diena. Bendrom pajėgom nuo dienos plano beveik neatsilikome. Kitos savaitės planai bus sudaryti su gerokai didesniu bonusu.

Ryt irgi dar į darbą.

Su šefu pašnekėjom apie šį bei tą.

Gal aš pamiegosiu, bo išgėrus nepalengvėja. Gal ne su tuo geriu.
Ok dann.

Aaa, pieniškas oolongas (Dzūko dovana) su baltu šokoladu su braškių gabalėliais pusryčiams buvo įstabu. Aš ir geru dalykų randu, tikrai.

normalizacija

Nu ką.

1. Kambarį susitvarkiau.
2. Gripas iš lėto traukiasi.
3. Hettich inžinerius ateis rytoj.
4. Studentams netgi kažkas beveik pavyko su bakterijomis.
5. Lovos varžtus susukau.
6. Ir gal netgi peckelio-direktoriaus atsikratėme. Kokiam artimiausiam pusdieniui.
7. Ir eilinius popierius doktorantūros susitvarkiau.

Va. Kaip ir viskas gerai. Ir dar kažkada pamiegojau truputį. Užtat ketvirtadienį į Gustavo Russo tango koncertą. O penktadienį šiaip prasivaikščiosiu, alaus išgersiu.

Ką tik Romutis skambino, sakė, šefas pusę septynių vakaro domėjosi, kur aš... Mjo. PASKAITOJE, šiaip tai. O bendrai paėmus, darbas lyg ir penktą baigiasi.

buldogas

Sumažėjo, labai nežymiai.
Išplėšiau kruvinais dantimis. Peckelis pasiguodė, kad jis mažiau gauna. Paskambinau asmeniškai Sam Samyčiui, paklausė, kokių turiu pamąstymų ta tema. Atsakiau - nemažinkit.

Ir išeinu atostogų.
Merci visiem už palaikymą.

pasiguodžiau

ir palengvėjo. Ryt barsiuos. Viskas gal bus gerai.