Kai pilnatis ir aš ant susirgimo ribos, aš nekreipiu dėmesio į laiką ir išsiverdu tirštą vištienos sultinį su daug daug pipirų, imbieru, česnaku, čiobreliais ir morkom. Ir sukapoju cielą bliūdą. Pasidarau mielesnė ir geresnė. Truputį.
Romutis, savo ruožtu, patiria Džino sindromą. Prieš kelis metus jo mažoji sesutė baisiausiai mylėjo ir džiaugėsi savo tetos vilkšuniu. Kodėl? Nes nors kažkas jos klausėsi ir buvo žemiau pagal rangą. Taip ir Romučiui džiugu, kad gavo ant rankų du studenčiokus naujoj laboratorijoj, kurie yra durnesni ir jo klausosi. Kad gali pareikšt savo kompetetingą nuomonę. Good for him.
Žiūriu senamadiškus šokius ir burbuliuoju kaip ta sriubytė.
Dienos frazės iš dėdė prarabo Vasios:
- "Romai, taip taip, nevesk iki 33jų, bet paišdykauti būtina. Kitaip maskulatūra atrofuotis gali".
- "Ir tas žigalas šveicaras iš tos durnos bobelkos išmelžė kažkiek ten milijonų pinigų, tų eurų ir sėdo kalėjiman. Taigi, geriau jau už savo moterį susimokėt, nenubiednėsi. Ale jos ir moka melžt, rupūžės. Ne apie tave čia, Saulute".
(Myliu mūsų dėdę Vasilijų...)
P.S.
Les trente premières années se passent à ne pas pouvoir se réveiller, les trente suivantes à ne pas pouvoir s'endormir.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą